Latai latai lateliukai. Apie šveplavimą – kada dar norma, o kada jau nebe

šveplavimas

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Tėvai, kurių vaikas švepluoja, iškart supras, kad „latas“ – tai ne buvusi Latvijos valiuta, o RATAS. Šveplavimas – dažniausiai pasitaikantis kalbos sutrikimas. Šveplavimas dar vadinamas dislalija.

Koks šveplavimas vadinamas fiziologiniu ir laikomas norma?

Daugumai vaikų tarties trūkumai išnyksta savaime 4-5 gyvenimo metais. Toks šveplavimas vadinamas fiziologiniu. Tai normalus kalbos reiškinys, kuris atsiranda dažniausiai dėl netikslių lūpų, liežuvio judesių. Augdamas vaikas atidžiau įsiklauso į suaugusiųjų kalbą, lygina ją su savąja, todėl dažniau kartoja žodžius. Tikslėja lūpų, liežuvio judesiai, ir  fiziologinis šveplavimas savaime išnyksta.

Šveplavimu laikomi tokie trūkumai, kurių negalima pateisinti amžiaus ypatybėmis, jis neišnyksta savaime. Tokiam šveplavimui pašalinti reikalinga logopedo pagalba. Skiriami šie garsų tarimo trūkumai:

garsų keitimas pvz.: ratas – „latas“, „jatas“, tiltas – „tiutas“;

praleidimas pvz.: blynas – bynas, plonas – „ponas“;

garsų tarimo iškraipymas pvz.: lapė – „liapė“ ir kt.

Šveplavimo priežastys gali būti per trumpas ar per didelis liežuvis, per trumpas liežuvio pasaitėlis, netaisyklingas dantų sukandimas (dažnai atsirandantis per ilgai čiulpiant čiulptuką ar čiulpiant pirštus), adenoidai ir kt.

Kada vaikas turi mokėti pasakyti r, š ir kitus šnypščiančius priebalsius?

Labai dažnai tėvai kreipiasi į logopedą su prašymu išmokyti vaiką tarti garsą „R“. Kai patikrini kalbą, garsų tarimą, paaiškėja, kad ne tik garsas „R“  tariamas netaisyklingai. Netaisyklingai tariama ir daug kitų garsų. Dažniausiai netariami šnypščiamieji: Š, Ž, Č; švilpiamieji: S, Z, C. Dažnai netariami R, L rečiau K, G, CH, D, T,  J, V, F. Jei vaikas nemoka aiškiai ištarti garso Š, tai neteisingai tars ir Ž, Č. Vienu žodžiu, paprastai nukenčia visa fonetinė grupė. Dažnai kietas priebalsis keičiamas minkštu pvz.: lokys – „liokys“, saga – „siaga“.

4 metų vaikai jau turėtų mokėti visus garsus, išskyrus sudėtingesnės artikuliacijos (S, Š, Z, Ž, C, Č, Dz, Dž, R), taip pat gali minkštinti L. Jei 4 metų vaikas taria daugiau garsų netaisyklingai, būtina kreiptis į logopedą. Tik logopedas pasakys, ar tai fiziologinis šveplavimas, ar kalbos sutrikimas, šalinamas specialių užsiėmimų (pratybų) metu. 4 metų jau negalima laukti, kad vaikas „išaugs“ netaisyklingą tarimą. Įsitvirtinus netaisyklingam tarimui, bus sunkiau jo atsikratyti. Netaisyklingas garsų tarimas gali turėti pasekmių mokantis mokykloje – sunkiau seksis rašyti, skaityti. Be to, tai gali atsiliepti vaiko psichologijai: vaikai užsisklendžia savyje, jiems sunkiau sekasi bendrauti, atstumiami bendraamžių, gali sumažėti mokymosi motyvacija.

Ar visi šveplavimai ištaisomi padedant logopedui?

Jei nėra anatominių trūkumų, šveplavimas paprastai ištaisomas. Nors visur yra išimčių. Asmeniškai man sunkiausiai sekasi dirbti su tais vaikais, kuriems – tarpdantinis sigmatizmas (tokie vaikai tardami žodžius su garsu „S“, kiša liežuvį tarp dantų). Dažnai net išmokęs tarti garsą taisyklingai rišlioje kalboje, vaikas kontroliuoja savo kalbą… tik logopedo kabinete. Išeina ir „pamiršta“. Taip yra todėl, kad vaikams savarankiškai labai sunku kontroliuoti savo kalbą, ypač kai nori daug papasakoti. Todėl reikalinga auklėtojų (darželiuose), tėvų, senelių pagalba įtvirtinant garsus.

Kodėl yra suaugusių žmonių, kurie neištaria R raides? Ar tai reiškia, kad jų vaikystėje tėvai nevedė pas logopedus?

Garsas „R“ – vienas iš sunkiau išmokstamų garsų. Jis paprastai pradedamas tarti 4-5 gyvenimo metais. Tarp suaugusiųjų ir vaikų mažai tokių, kurie visiškai neištartų garso R, daugiau tokių, kurie R taria netaisyklingai. Gali būti vienadūžis R, kai nepakankamai virpa liežuvis, ar gomurinis R (dar vadinamas  „žydišku“). Žydams gomurinis garsas R yra norma, o mums – sutrikimas (iš čia ir sutrikimo pavadinimas). R gomurinis sunkiai pašalinamas.

Jei suaugęs žmogus švepluoja, ar jis gali (jau būdamas suaugęs) lankytis pas logopedą ir ištaisyti kalbos defektą?

Jei suaugę žmonės turi garsų tarimo problemų, manoma, kad jau nieko nebepakeisi, nes vaikystėje tėvai „pražiūrėjo“. Manau, kad nėra amžiaus ribos, kada nebegalėtų padėti logopedas. Gal garsų tarimas ir nebus idealus, bet pakoreguoti vis tiek galima. Žinoma, sutrikimai kur kas lengviau šalinami priešmokykliniame amžiuje. Tai nereiškia, kad kreiptis į logopedą pagalbos reikia tik paskutiniais metais prieš mokyklą. Jei yra sudėtingesnis sutrikimas (pvz.: kalbos neišsivystymas), mokymas gali užtrukti net kelerius metus. Jei yra tik šveplavimas, nėra sudėtingesnių sutrikimų, jis ištaisomas maždaug per 2-6 mėnesius, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, logopedinių užsiėmimų intensyvumo.

Ar kalbos defektai gali būti paveldimi?

Kalbos defektai gali būti paveldimi. Dažnai tenka dirbti su vaikais, kurių tėvai turėjo kalbos problemų vaikystėje.

Ką patartumėte tėvams?

Logopedinio darbo sėkmė labai priklauso nuo to, ar laiku buvo pastebėti ir pradėti koreguoti tarimo sutrikimai. Todėl svarbu išmokyti vaiką taisyklingai tarti garsus dar iki mokyklos.

Logopedo darbe pasitaiko visokių situacijų, kartais juokingų, kartais nelabai… Kartą susidūriau su tokiu atveju, kai mama buvo paprašyta kontroliuoti savo vaiko kalbą (vaikas kišo liežuvį tarp dantų) bet ši pasakė, kad jiems „labai gražu, kai vaikas taip kalba“. Gal, kol vaikas mažas, tėvams ir gražu. Tačiau suaugęs jis tikrai nepasidžiaugs tuo, kuo džiaugėsi tėvai.

Dažnai būna, kad paprašius pakontroliuoti kalbą mamos pasako, kad negalės, nes jos pačios šveplos (kartais net labai). Tokioje aplinkoje augantiems vaikams labai sunku išmokti taisyklingai tarti garsus.

Tėvai ne visada supranta, kaip kartais būna sunku išmokti tarti reikiamą garsą. Įtvirtinant garsus žodžiuose, juos reikia daug kartų kartoti, mokomą garsą tariant ilgiau, pabrėžiant. Kartą vienas berniukas, paprašytas kelis kartus pakartoti žodį su „sunkiu“ jam tarti garsu, sugniaužė rankas į kumščius ir tarė: „Na, žinok, logopede, keiksiuos“.

Tėvams patarčiau:

Kalbėkite gražia, taisyklinga kalba, nes vaikai mokosi kalbėti pamėgdžiodami.

Jei patys negalite padėti, prašykite senelių pagalbos.

Visada daug kas įmanoma, tik reikia daug dirbti. Ir tai ne tik logopedo darbas, kartu su juo turi dirbti ir vaikas, ir kiti pedagogai, ir žinoma, tėvai. Jau geriau iškilus klausimams ateiti pas logopedą ir pasidžiaugti, kad be reikalo jaudinotės, nei pražiopsoti sutrikimą.

Logopedinėje literatūroje pateikiamas toks vaikų minimalus, vidutinis ir maksimalus garsų ištarimo laikas

Garsas Minimalus Vidutinis Maksimalus
a 7 mėn. 8 d. 11 mėn. 6 d. 1 m. 23 d.
y 10 mėn. 8 d. 11 mėn. 6 d. 1 m. 8 mėn. 7 d.
u 10 mėn. 24 d. 14 mėn. 20 d. 1 m. 8 mėn. 7 d.
o 10 mėn. 24 d. 1 m. 2 mėn. 20 d. 1 m. 8 mėn. 13 d.
e 1 m. 1 mėn. 1 d. 1 m. 7 mėn. 17 d. 1 m. 11 mėn.
b 1 m. 11 d. 1 m. 17 d. 1 m. 23 d.
m 11 mėn. 6 d. 1 m. 24 d. 1 m. 1 mėn. 27 d.
p 7 mėn. 22 d. 1 m. 1 mėn. 26 d. 1 m. 4 mėn. 11 d.
j 8 mėn. 15 d. 1 m. 3 mėn. 4 d. 1 m. 7 mėn. 27 d.
k 9 mėn. 15 d. 1 m. 4 mėn. 20 d. 2 m. 6 mėn. 11d.
g 10 mėn. 15 d. 1 m. 5 mėn. 12 d. 2 m. 5 mėn. 11d.
v 1 m. 7 mėn. 27 d. 1 m. 8 mėn. 19 d. 1 m. 10 mėn. 11d.
f 1 m. 10 mėn. 1 d. 2 m. 12 d. 2 m. 4 mėn. 15 d.
t’ 1 m. 6 mėn. 16 d. 1 m. 8 mėn. 17 d. 2 m. 1 mėn. 11d.
n’ 1 m. 7 mėn. 1 d. 1 m. 10 mėn. 24 d. 2 m. 2 mėn. 27 d.
d’ 1 m. 7 mėn. 7 d. 1 m. 10 mėn. 25 d. 2 m. 2 mėn. 27 d.
l’ 1 m. 6 mėn. 1 d. 1 m. 11 mėn. 3 d. 2 m. 3 mėn. 27 d.
k’ 1 m. 15 d. 1 m. 9 mėn. 21 d. 2 m. 7 mėn. 11d.
g’ 1 m. 8 mėn. 15 d. 2 m. 20 d. 2 m. 6 mėn. 11d.
s’ 1 m. 8 mėn. 1 d. 2 m. 29 d. 2 m. 2 mėn. 25 d.
z’ 1 m. 8 mėn. 16 d. 2 m. 2 mėn. 10 d. 2 m. 6 mėn. 11d.
t 1 m. 9 mėn. 16 d. 2 m. 16 d. 2 m. 6 mėn. 11d.
d 1 m. 10 mėn. 1 d. 2 m. 2 mėn. 17 d. 2 m. 6 mėn. 27 d.
n 1 m. 10 mėn. 1 d. 2 m. 2 mėn. 17 d. 2 m. 6 mėn. 27 d.
ch 1 m. 3 mėn. 27 d. 2 m. 2 mėn. 6 d. 3 m. 10 mėn. 11d.
ch’ 1 m. 2 mėn. 15 d. 2 m. 2 mėn. 8 d. 3 m. 2 mėn. 27 d.
b’ 1 m. 10 mėn. 19 d. 2 m. 2 mėn. 20 d. 2 m. 9 mėn. 11 d.
m’ 1 m. 11 mėn. 1 d. 2 m. 4 mėn. 1 d. 2 m. 9 mėn. 11 d.
p’ 1 m. 9 mėn. 16 d. 2 m. 5 mėn. 16 d. 2 m. 9 mėn. 11 d.
v’ 1 m. 10 mėn. 16 d. 2 m. 5 mėn. 13 d.
  1. 11d.
f ‘ 2 m. 2 mėn. 16 d. 2 m. 7 mėn. 19 d. 3 m. 3 mėn. 11d.
z 2 m. 1 d. 2 m. 7 mėn. 15 d. 3 m. 1 mėn. 27 d.
s 1 m. 11 mėn. 4 d. 2 m. 7 mėn. 22 d. 3 m. 27 d.
1 1 m. 6 mėn. 1 d. 2 m. 11 mėn. 6 d. 4 m. 11 mėn. 5 d.
c 2 m. 5 mėn. 16 d. 3 m. 2 mėn. 5 d. 4 m. 10 mėn. 12 d.
č 2 m. 5 mėn. 15 d. 3 m. 14 d. 4 m. 3 mėn. 27 d.
ž 2 m. 4 mėn. 1 d. 3 m. 7 mėn. 9 d. 4 m. 11 mėn. 27 d.
š 2 m. 4 mėn. 1 d. 3 m. 8 mėn. 5 d. 4 m. 11 mėn. 27 d.
r 1 m. 9 mėn. 1 d. 4 m. 1 mėn. 29 d. 5 m. 5 mėn. 27 d.
r’ 1 m. 8 mėn. 16 d. 4 m. 2 mėn. 4 d. 5 m. 5 mėn. 10 d.

Pastaba:  brūkšnelis prie garso reiškia minkštai tariamą garsą pvz.:

s’ (minkštas) – senelė, siūlai;

s (kietas) – saulė, sodas.

Šiaulių l/d „Žirniukas“ logopedė metodininkė Jurgita Lendraitienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − du =