Greitas maistas – greiti kilogramai

desros-1

Eglės Gelažiūtės nuotr.

Lieknėjant dažnai koją pakiša vadinamasis „greitas maistas“, nes nenorėdami gaišti prie viryklių, suvalgome daugiau greitai paruošiamų patiekalų. Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.

Ką dietologai vadina „greitu maistu“? Tradiciškai prie greito maisto priskiriame mėsainius, traškučius, keptas bulvytes, o gal greitas maistas yra virtiniai, koldūnai, žuvų piršteliai – viskas, kas iš pakelių?

Pagal kalbodarą, greitu maistu galime vadinti maistą, kuris greitai paruošiamas ir patiekiamas. Yra daug patiekalų, kurie paruošiami greitai – kiaušinienė, sumuštiniai, blyneliai. Greitu maistu gali būti vadinami patiekalai, parduodami restoranuose ar parduotuvėse. Tačiau tai nėra tas maistas, kurį iš tikrųjų vadiname „greitu maistu“.

Greitam maistui nepriskiriami šaldyti paruošti patiekalai, virtos, rūkytos dešros, sausi pusryčiai – jie tiesiog vadinami pusfabrikačiais arba nepatenka net į tokią kategoriją.

Šiame straipsnyje, rašydama apie žalą sveikatai, kalbėsiu tik apie tradiciškai greitu maistu vadinamus patiekalus – mėsainius, dešrainius, sūrainius, skrudintas bulvytes. Nes būtent šių produktų sudėtis yra specifinė ir poveikis sveikatai, dažnai juos valgant, yra specifinis.

Pati idėja pardavinėti paruoštą maistą greitai užkąsti nėra nauja ir nėra atsiradusi Amerikoje, kaip kartais manoma. Kiek egzistuoja miestai, tiek egzistuoja ir greitas maistas. Senovės Romoje buvo galima nusipirkti duonos ir alyvuogių, Rytų Azijoje veikė ryžių-makaronų parduotuvėlės, Anglijoje lig šiol populiarūs mėsos pyragai ir specialios bandelės, kur vienoje tešlos pusėje yra mėsa, kitoje – daržovės. Kiekviena šalis turėjo specialių patiekalų, kurių galėjo užkąsti atvykę žmonės.

Sąvoka „greitas maistas“ žodyne pirmą kartą paminėta 1951 metais. Amerikoje tipiškas greitas maistas yra mėsainis, skrudintos bulvytės ir gaivaus gėrimo stiklinė. Lietuvoje šie patiekalai nėra labai populiarūs, juos daugiau mėgsta vaikai ir paaugliai. Šalia minėtų patiekalų Lietuvoje sparčiai populiarėja ir kitas greitas maistas – kebabai.

Atliktas tyrimas, kurio metu skaičiuota, kiek kurioje šalyje greito maisto restoranų tenka vienam gyventojui. Pirmoje vietoje yra Jungtinės Karalystės, šioje šalyje suvartojami 25 procentai viso pasaulio greito maisto, antroje – JAV, trečioje – Australija.

Beveik visi lietuviai, pasisvečiavę Amerikoje, Anglijoje, Airijoje sako tą patį: „Nė nepastebėjau, kaip per savaitę priaugau kelis kilogramus“. Kodėl?

Apie greito maisto poveikį sveikatai šnekama jau seniai, tačiau jis netampa mažiau populiarus. Greitas maistas yra labai kaloringas. Paprastai jis kepamas riebaluose, jų daug sugeria, todėl tampa kaloringas. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis skanus – riebalai maistui suteikia skonį. Be to, riebaluose tirpsta aromatinės medžiagos, todėl greitas maistas paprastai būna kvapnus. Kilokalorijų kiekis, žinoma, priklauso ir nuo porcijos dydžio. Per pastaruosius 20 metų greito maisto porcijos kur kas padidėjo. Jei 1957 metais tipiškas mėsainis svėrė 28 g ir turėjo 210 kcal, tai šiuo metu mėsainis sveria apie 170 g ir turi 618 kcal. 600 kcal – tai maždaug trečdalis kilokalorijų, kiek turi suvartoti moteris per dieną, jei ji nėra fiziškai aktyvi. Taigi per dieną užtektų suvalgyti 3 tokius mėsainius ir gautume reikalingą kalorijų kiekį. Deja, vargu ar jaustumėmės sotūs, suvalgę tris mėsainius per dieną. Tai kita greito maisto bėda – jis suteikia sotumo jausmą tik trumpam laikui. Greitai vėl norisi valgyti. Ir, jei vėl griebiamasi greito maisto, gaunama daug kalorijų, svoris didėja, ilgainiui atsiranda ligos dėl nutukimo.

Kodėl amerikiečiai, kurie valgo daug greito maisto, tunka specifiškai – kažkaip nenormaliai išplatėja per užpakalį ir šlaunis?

Vis dėlto negalima kaltinti vien greito maisto dėl nutukimo epidemijos, kuri yra visame vakarų pasaulyje. Deja, kol kas dar niekas neatsakė į klausimą, kodėl nutukimas taip sparčiai plinta. Nutukimą sukelia daug priežasčių, dažniausiai susideda kelios priežastys, kad išsivystytų ši liga. Čia dalyvauja ir genetika (deja, mūsų genai jau pasikeitę daugiau į nutukimo pusę) ir aplinka, kuri, beje, irgi labai skatina nutukimą. Galbūt dėl to nutukimas taip sunkiai gydomas. Aš savo praktikoje esu mačiusi gal tik keletą žmonių, kurie valgė daug greito maisto. O nutukusių žmonių gydžiau labai daug.
Greitas maistas nelemia, kaip kūne susikaups riebalai. Specifinis „amerikietiškasis“ nutukimas nėra toks dėl greito maisto, tai lemia genetika.

Ar greito maisto trūkumas tik tas, kad jis tukina?

Kalorijos nėra didžiausia greito maisto bėda. Greitas maistas (skrudintos bulvytės, mėsa mėsainiuose) gaminama labai nesveiku būdu – kepama dideliame kiekyje aliejaus aukštoje temperatūroje. Aukštoje temperatūroje susidaro daug trans riebalų rūgščių. Šios rūgštys kraujagysles pažeidžia labiau nei cholesterolis, didina pilvo riebalų kiekį (riebalų, kurie kaupiasi ne po oda, o pilvo ertmėje, tarp vidaus organų), šių riebalų apdidėjimas sąlygoja antro tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.

Greitame maiste mažai skaidulų, mažai vitaminų, ypač B grupės. Greitame maiste paprastai būna daug druskos. Žmogui per dieną užtenka 1 g natrio. 1 arbatinis šaukštelis druskos turi 2,3 g natrio. 1 g natrio skatina susikaupti 200 g vandens. Dalis to vandens kaupiasi kraujagyslių sienelėje, dėl to didėja kraujospūdis. Apie 30 proc. žmonių yra jautrūs druskai, t.y. nuo per didelio druskos kiekio jų kraujospūdis didėja. Deja, nėra būdo nustatyti, ar esi jautrus druskai, ar ne. Įdomu, kad šalyse, kur visai nevartojama druska, žmonės visiškai neserga arterine hipertenzija, net būdami vyresnio amžiaus.
Padidėjęs kraujospūdis ir daug riebalų, ypač trans riebalų – tai tikra bomba, pažeidžianti kraujagysles. Beje, kraujagyslės pažeidžiamos ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams.

Antropologai prabilo apie natrio glutamatą, kuris iškreipė ne vienos tautos genetiškai užkoduotą kūno struktūrą. Pradėjo tukti net tokios „liesos“ tautos, kaip prancūzai, italai. Kas tas natrio glutamatas ir kur jo dedama?

Ko papildomai dedama į greitą maistą, kad jis būtų skanus – kiekvieno gamintojo paslaptis. Be abejo, dedama ir natrio glutamato. Natrio glutamatas – tai skonio stipriklis. Įdėtas į bet kokį maistą, jis sustiprina jo skonį – mėsoje sustiprina mėsos skonį, įdėtas į žuvį – žuvies. Pastaruoju metu ši medžiaga sukėlė daug diskusijų, vis daugiau pasirodo pranešimų, kad jis sukelia priklausomybę, skatina valgyti vis daugiau ir daugiau maisto. Deja, taip teigiantys nėra visai teisūs, nes duomenys paimti iš tyrimų su gyvūnais ir pritaikyti žmonėms, tuo tarpu visi žinome, kad mūsų ir žiurkių smegenys skiriasi, todėl negalima tiesiogiai pritaikyti išvadų, gautų tyrimuose su laboratorinėmis žiurkėmis.

Nutukusių žmonių apetitas yra pakitęs, jiems daugiau reikia suvalgyti, kad pasiektų sotumo jausmą, bet tai visai nesusiję su jokiu maistu. Tiesiog jų žarnyne gaminasi kur kas mažiau hormono, kuris nukeliavęs į smegenis, duoda sotumo signalą, nei liesų žmonių žarnyne.

Jei greitas maistas toks blogas, kodėl jo pramonė klesti?
Kartais greitas maistas yra naudingas. Tai visos situacijos, kuomet nėra galimybės pavalgyti kitokio maisto – buvimas svečioje šalyje, nesuplanuoti pietūs ar pan. Nes geriau greitas maistas nei jokio maisto, geriau valgymų nepraleisti.

Ar kola ir kiti limonadai yra „greiti gėrimai“?

Gaivieji gėrimai yra atskira tema. Nors daugelis bijo, kad gazuoti gėrimai sukels „celiulitą“, anglies dvideginis nėra svetima kūnui medžiaga, jos nuolat susidaro mūsų kūnuose. Ir tikrai ji neturi jokios įtakos svoriui. Tačiau gaivieji gėrimai turi daug kalorijų, o žmogus po tokių „skystų kalorijų“ nejaučia sotumo jausmo. Todėl gali jų daug išgerti. Bet net ir tie gaivieji gėrimai, kurie yra „lengvi“ ar „dietiniai“, nors turi ir mažiau kalorijų, skatina metabolinio sindromo išsivystymą. Galbūt dėl cheminių medžiagų, esančių juose.

Kiek kartų per savaitę, mėnesį, metus galima su vaiku apsilankyti greito maisto restorane?

Sunku pasakyti, kaip dažnai galima valgyti greitą maistą be žalos sveikatai. Vieni nurodo kartą per savaitę, kiti – kartą per mėnesį. Aišku tik, kad vienkartinis greito maisto pavalgymas žalos nepadarys. Tik niekas dar neatliko tokių tyrimų, kaip dažnai tokį maistą valgyti yra saugu. Gal tik nereikėtų kaip apdovanojimo už gerą elgesį vaikų vestis į greito maisto restoraną.

Greitas maistas – greiti kilogramai

Prieš daugiau nei 100 metų gimė žmogus, pripratinęs pasaulį valgyti mėsainius. Tai misteris Reimondas Krokas, kuris iš brolių Makdonaldų nusipirko beviltišką provincijos užkandinę ir pavertė ją greito maisto imperija. Pirmasis „McDonald’s“ restoranas duris atvėrė 1955 metais Ilinojaus valstijoje. Firma laikėsi geležinės taisyklės: patiekalų asortimentas ir skonis negali skirtis nė viename tinklo restorane, nepaisant to, kokiame pasaulio kampe jis būtų. Šių restoranų alfa ir omega tapo aliejuje skrudintos bulvytės ir mėsainis. Vis tai užgeriama kokakola. Matyt „McDonald’s“ suformavo amerikiečių nacionalinius mitybos įpročius. Tie, kuriems teko svečiuotis JAV, būna šokiruoti to, kaip amerikiečiai mėgsta valgyti tokį nesuderintą maistą. Galima pamatyti kostiumuotus ponus, čia pat gatvėje valgančius mėsainius iš tiek aukštų, kad neįmanoma apžioti. Kitoje rankoje – būtinai skrudintų bulvių maišiukas. Mes Lietuvoje tikrai neįpratę valgyti mėsą, duoną ir bulves vienu metu, renkamės arba mėsą ir duoną, arba mėsą ir bulves. JAV galima pamatyti 6-7 mėnesių kūdikių, kurie jau valgo skrudintas bulves (pagal PSO rekomendacijas, aliejuje kepto maisto vaikams rekomenduojama duoti tik nuo 2-3 metų, taip pat ir pomidorų padažo).

Amerikiečiai pasaulyje garsėja ne tik kaip storiausi, bet ir kaip suvalgantys daugiausiai… dietinio maisto. Kas tai per paradoksas? Storiausia planetos visuomenė geria ir valgo praktiškai orą (nes ant pakelių rašoma, kad dietiniuose produktuose beveik nėra kalorijų), bet kilogramai tik auga. Gydytojai dietologai sako, kad dietiniai produktai, ypač jei jie praturtinti vitaminais ir mineralais, tinkami vartoti laikantis dietų. Tačiau jei valgydamas dietinį maistą žmogus nesportuos ir nemažins porcijų, jokio rezultato nebus. Nusivylę dietiniais produktais amerikiečiai ir patys jau pradeda suprasti, kad kažkas iš nacionalinės tragedijos darosi „gerą biznį“. Įsivaizduokite, kiek Kinijoje kainuotų piliulės, garantuojančios, kad šeima susilauks berniuko, o Japonijoje – blakstienų tušas, pakeičiantis akių formą…

Užčiuopę skaudžią vietą, gamintojai vis labiau paleidžia vadžias. Produktų etiketės rėkia: „Mažiau kalorijų“, bet tai tik „opiumas liaudžiai“. Psichologiškai tokia etiketė beveik garantuoja, kad produktas turės paklausą. Pabandykite atidžiau perskaityti, kas parašyta mažytėmis raidėmis. Jei 100 g įprastas jogurto yra 89 kcal, tai „liesas, su mažiau kalorijų“ turi 85 kcal. Stebėjimai parodė, kad dietiniuose pyragaičiuose, bandelėse, saldainiuose ir sausainėliuose yra vos 5-10 kalorijų mažiau nei įprastuose. Įsivaizduokite, kaip storulių šeimynėlė laisvai ir be sąžinės graužimo vakarienei kerta dietines bandeles ir toliau sėkmingai storėja. Kita vertus, dietiniai produktai, turintys mažiau riebalų ir cukrų, ne taip greitai sukelia soties jausmą, todėl jų suvalgoma gerokai daugiau.

Kita dietinių produktų bėda – jų priedai. Kad dietiniai produktai atitiktų įprastų produktų skonį, į juos pridedama įvairių kvapnių medžiagų, krakmolo, konservantų, celiuliozės arba proteinų. Visi šie priedai pakeičia daugiausiai kalorijų turinčias produkto sudėtines dalis – riebalus ir cukrų, bet nepatenkina skonio receptorių. Ne veltui grįžę iš JAV, visi lyg susitarę kalba tą patį: „Atsibodo tas sintetinis maistas, duokite silkės iš bačkos ir juodos duonos“.

Lankęsi Amerikoje pastebi, kad ten gyvena ir nemažai lieknų žmonių. Tai ne senbuviai amerikiečiai, o įvairių bangų emigrantai iš Azijos, Afrikos ir Europos. Jie išsaugoję nacionalinių virtuvių tradicijas, turi savo maisto parduotuvėles, stengiasi nepasiduoti tukinančiai amerikiečių maisto kultūrai. Nereikia įsivaizduoti, kad storėja tik amerikiečiai. Taip, daugiausiai nutukusių yra JAV, tačiau labai daug jų ir Australijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Nežiūrint įvairiausių karo su nutukimu kampanijų, nutukusių šiose šalyse vis daugėja. Prieš 20 metų Didžiojoje Britanijoje nutukusiais buvo laikomi 6-8 procentai žmonių. Dabar kas penktas britas (vadinasi – 20 procentų) yra toks nutukęs, kad jo sveikatai jau gresia pavojus.

Mokslininkai įsitikinę, kad žmogaus gerovė ir antsvoris yra susiję: labiau pasiturintys suvalgo daugiau saldaus ir riebaus maisto, todėl gauna daugiau energinių medžiagų, bet jų neišnaudoja, jos virsta riebalais.

Kai kils noras valgyti greito maisto, prisiminkite liaudies išmintį: „Greitai pagaminamas, greitai suvalgomas, greitai nutukinantis“. Arba: „Greitas maistas – greiti kilogramai“.

„Mamos žurnalas“

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − vienas =