Iš lovyčių krenta ir naujagimiai. Ką daryti, kai kūdikis nukrito

lova

Kūdikiai dažniausiai pradeda vartytis 3–4 gyvenimo mėnesį, tačiau nutinka, kad jie nukrenta dar nesulaukę tokio amžiaus

Kūdikis – ne lėlytė, o gyvas žmogutis, kuris juda, kruta, muistosi ir nežinia, kuriuo laiku gali apsiversti, išsprūsti iš glėbio ir nukristi ant žemės. Todėl tėveliai turi būti budrūs. Pataria vaikų neurologė medicinos mokslų daktarė Jūratė Laurynaitienė.

Krenta maži vaikai, kūdikiai ir naujagimiai

Manote, kad apie savo vaiką žinote viską, kad tikrai galite nuspėti, kada pirmą kartą jis apsivers, panorės kažką pats pasiimti, pabandys išlipti iš lovytės ar žengti savarankiškai?

Būtų puiku, jei nuojauta niekada neapgautų. Deja… Dažniausiai ir mama, ir tėtis labai laukia kiekvieno naujo vaikučio laimėjimo, tačiau kartais praranda budrumą ir atsargumą, nes kūdikis sparčiai vystosi, ir jeigu ne kas dieną, tai kas kelias dienas dovanoja tėveliams po mažą stebuklą – vis išmoksta ir parodo ką nors naujo.

„Kiekvienas kūdikio vystymosi etapas – su savais pavojais ir netikėtumais. Žinojimas, kad negalima mažylio palikti vieno ant vystymo stalo, besivartančio lovoje ar šliaužiojančio kambaryje, supratimas, kas gali nutikti, kaip sukurti saugią aplinką, gali apsaugoti nuo nelaimės. Tėvai turi būti budrūs, o kūdikis  – saugus. Reikėtų ne tik žinoti apie galimus pavojus, bet ir jausti savo vaiką ir galbūt net nuspėti jo galimus veiksmus, tačiau tai būna nelengva, ypač kai rūpi ne tik vaikučio priežiūra, bet ir įvairūs buities darbai. Kartais netikėtoje situacijoje mamos budrumas sumažėja, ir ji kūdikį palieka ten, kur jam gali būti nesaugu. Jau geriau jį palikti ant grindų patiesus antklodėlę nei ant lovos, kai staiga pradeda svilti, bėgti puodas ar kažkas skambina į duris. Paliktas ant grindų bent jau niekur nenukris“, –sako gydytoja J. Laurynaitienė.

Kūdikiai dažniausiai pradeda vartytis 3–4 gyvenimo mėnesį, tačiau nutinka, kad jie nukrenta dar nesulaukę tokio amžiaus, nes išsprūsta tėveliams iš rankų arba, mamai nusisukus paimti sauskelnių, bumbteli nuo skalbimo mašinos, kur buvo pervystomi. Kūdikiai krenta ir nuo vystymo stalo, lovos, komodos, ant kurios padėtas lopšelis, todėl medikai visada pabrėžia, kad už tokio amžiaus vaiko saugumą yra atsakingi tėveliai.

Žinoma, visiems visko gali pasitaikyti. Mama ar tėtis kartais pargriūva su vaiku ant rankų (užkliūva, susipina kojos ar pan.) ir nepasiseka išvengti nelaimės, tačiau kai kurie tėvai patys linkę rizikuoti: norėdami, kad kūdikis augtų sportiškas ir stiprus, su juo atlieka įvairius akrobatinius pratimus, ir ne visuomet saugius. Tėvai nepagalvoja, ar jų kūdikis nori būti visaip vartomas ir mėtomas. Jis bejėgis išreikšti savo nuomonę, tad šiuo atveju tėvai tenkina savo, o ne vaiko įgeidžius. „Vaikas turi būti mankštinamas, tačiau be rizikos patirti traumą. Tokios traumos yra beprasmės, jų tikrai galima išvengti. Pernai Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje dėl galvos traumos buvo gydoma apie 60 įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių. O štai prieš neseniai, naktį, tėvai atvežė nuo lovos nukritusį naujagimį, nors jis tikrai dar nemoka vartytis. Kaip mažylis nukrito, niekas negalėjo pasakyti, tačiau aišku, jog akimirkai vaikutis buvo paliktas vienas… Laimei, nieko blogo nenutiko – ir kūdikis, ir tėveliai atsipirko tik išgąsčiu“, – pasakoja vaikų neurologė J. Laurynaitienė.

Technika ir vaiko sauga

Didžioji dalis galvos traumų nepažeidžia smegenų arba jas pažeidžia nesunkiai. Stiprių traumų pasitaiko rečiau, tačiau net ir lengvas galvos sumušimas nepageidautinas – nekaltas nukritimas nuo lovos gali baigtis kraujosruvomis smegenyse ir rimtomis pasekmėmis sveikatai. Reikia nepamiršti, kad kūdikio kūno ir galvos proporcijos kitokios nei suaugusiojo, galva yra santykinai didesnė, todėl greičiau ir sunkiau nei suaugusiojo gali būti sužalota.

Kūdikių galvos smegenys gali būti greičiau sužalotos dar ir dėlto, kad kaulinis kaukolės audinys dar nevisavertis, nesukaulėjęs. O jei yra rachito požymių, net ir nedidelė trauma gali tapti lemtinga. Tėveliai turi būti labai akyli ir rūpintis, kad kūdikio ir mažo vaiko aplinka būtų saugi, tinkamai naudoti jo priežiūrą palengvinančią techniką. Ji tikrai ir patogi, ir saugi, žinoma, jei tėveliai vadovaujasi sveiku protu ir gamintojo nurodymais.

Vaikštynės. Jei namuose yra laiptai, vaikutis gali nuo jų nudardėti, todėl pasirūpinkite, kad laiptai būtų sandariai uždaromi specialiais varteliais.

Lovytė. Kai jos dugnas nuleistas žemai, vaikučiui nieko nenutinka, net jei iškrenta. Todėl kai kūdikis pradeda sėdėti ir yra jau gana stiprus atsistoti, lovytės dugną būtinai nuleiskite žemiau. Dviaukštė lova irgi kelia galvos traumos riziką. Kol vaikas dar pabunda naktimis ir yra pavojus, kad apsimiegojęs gali nepataikyti ant laiptelio ir nukristi, būtų geriau čiužinį laikinai patiesti ant grindų.

Nešiojamasis lopšys. Jis tikrai praverčia, kai su kūdikiu reikia vykti į polikliniką, parduotuvę ar pan. Užkeli ant vežimėlio ratų ir keliauji. Tačiau netaisyklingai prisegtas kūdikis gali išslysti ir iškristi. Tokių nutikimų pasitaiko retai, bet kartais jie būna labai skaudūs. Todėl visada įsitikinkite, ar kūdikis tinkamai prisegtas.

Vežimėlis. Neleiskite mažyliui vežimėlyje klūpoti ar stovėti, nes jis gali persisverti per atbrailą ir iškristi. Trauma sukelia didelį stresą, todėl sunku pasakyti, ar kūdikis labai neramus dėl to, kad patyrė fizinę traumą, ar dėl emocinio šoko, kurį sukelia ir pats kritimas, ir tėvų reakcija.

Pirkinių vežimėlis. Šį vežimėlį geriausia būtų naudoti tik pagal paskirtį. Tačiau kiekvienas yra matęs, kaip parduotuvėje tėveliai kartu su prekėmis jame vežioja ir savo mažylį. Jis džiaugiasi pirkiniais, tėvai dairosi ir nemato, ką tuo metu daro mažylis. Jis kažko siekia paimti nuo lentynos ir – bumt ant grindų!

Maitinimo kėdutė. Nepamirškite mažylio prisegti. Jei yra diržai, jais reikia naudotis, kad vaikas nebandytų išlipti, nepersivertų ir neiškristų.

Lopšelinukai ir darželinukai

Vaikas auga, pavojai – taip pat, tad tėveliams nėra kada atsikvėpti. Rizika mažyliui susižaloti ypač padidėja, kai vaikas sulaukia metukų, pradeda darytis savarankiškesnis ir smalsesnis. Jis lyg ir žino, kaip reikia elgtis, bet rizikuoja, nes savisaugos jausmo dar nėra ir trūksta patirties.

Lankantis darželį vaikutis pavojų irgi neišvengia. Atėjus pavasariui, triratuku ar dviratuku išrieda į kiemus ir gatves, rizikuoja nuvažiuoti nuo šaligatvio atbrailos ir pan. „Patarčiau kiekvieną kartą prieš einant į lauką pakalbėti su vaiku, kaip saugiai važinėtis, kad vairą suktų ten, kur nėra mašinų. Labai rekomenduojama vaikui užsegti šalmą ir kitas apsaugas“, – perspėja gydytoja.

Pagalba namie

Galvytę susitrenkusį kūdikį patartina parodyti gydytojui. Tik nereikia manyti, kad gydytojo reikia tuoj pat ir kiekvienam bumbtelėjusiam. Jei nukritęs vaikutis patyrė lengvą galvos traumą, pirmiausia stenkitės jį nuraminti, paguosti ir paguldyti. Po traumos reikia poilsio ir ramios aplinkos.

Matote, kad tuoj iššoks gumbas, atsiras mėlynė? Uždėkite šaltą kompresą. Jei nurimęs mažylis toliau kaip niekur nieko žaidžia, juda, o sugebantis kalbėti niekuo nesiskundžia, jis turbūt patyrė tik lengvą traumą. Juk smegenis saugo kaukolės dėžutė, o skysčiai, supantys smegenis, leidžia joms amortizuotis, todėl kristi iš nedidelio aukščio nėra labai pavojinga. Pirmą parą po traumos atidžiai stebėkite vaiką – ar jis normaliai valgo, miega, ar domisi žaislais, ar įprastai juda.

S O S!

Skubiai kvieskite medicinos pagalbą arba vykite į ligoninės priėmimo skyrių, jeigu vaikas:

Labai stipriai susitrenkė galvą (pvz., per automobilio avariją, iš aukštai krito).

Nors akimirkai buvo netekęs sąmonės.

Sulėtėjo kvėpavimas.

Pasikeitė įprastas elgesys (tapo labai neramus, irzlus arba neįprastai vangus, mieguistas).

Nemiega arba užmigęs labai ilgai nepabunda.

Visiškai atsako valgyti.

Gausiai atpylinėja, vemia (organizmas netenka daug skysčių).

Mokantis šnekėti vaikas nerišliai kalba, skundžiasi, kad blogai mato.

Mokantis vaikščioti svyrinėja, griuvinėja.

Galvoje yra gausiai kraujuojanti žaizda, kraują sunku sustabdyti.

Pastaba. Jei vaikas nestipriai susižalojo, ir norite pasitarti su gydytoju, tačiau poliklinika nedirba, važiuokite į ligoninės priėmimo skyrių. Ar į smegenis tikrai prikraujavo, pirmomis valandomis gydytojai negali pasakyti, nes požymiai kartais išryškėja po pusės ar net visos paros. Vaikelis gali būti guldomas į ligoninę stebėjimui, kas su juo darosi.

Tyrimų ABC

Kai kūdikis patiria traumą, susimuša galvytę, dėl galimų kaukolės lūžių atliekama rentgeno nuotrauka.

Jei kūdikiui dar neužsivėręs momenėlis, dėl galimos kraujosruvos smegenyse tenka atlikti echoskopinį tyrimą, tačiau nedidelės kraujosruvos pro momenėlį echoskopu galima ir nepamatyti. Tokiais atvejai sprendžiama, ar nereikia atlikti galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo. Jei vaikutis mažas ir ramiai pagulėti negalės, jį gali reikėti trumpam primigdyti (skirti trumpą bendrąją nejautrą). Tam reikia mažylį guldyti į ligoninę. Tyrimo metu jis gauna nemažą rentgeno spindulių kiekį, tačiau tyrimas gali būti reikalingas, norint tiksliau nustatyti pažeidimus.

Magnetinio rezonanso tyrimas skubos tvarka po galvos traumos neatliekamas, nes galvos traumos diagnostikai nebūtinas. Jis skiriamas tik tada, kai situacija yra tikrai labai neaiški.

Gydymas: namie ar ligoninėje?

Vaikui, nestipriai susitrenkusiam galvytę, dažniausiai nereikia jokio specifinio gydymo. Tėvai patys gali namie mažylį prižiūrėti ir stebėti, ar neatsiranda galvos smegenų traumos požymių. Todėl jei vaikutis nevemia, geria skysčius ir jam stipriai neskauda galvytės, iš ligoninės priimamojo yra išleidžiamas namo. O jei namie būklė blogėtų, tėveliai su vaiku gali atvažiuoti pakartotinai.

Jei po traumos skauda galvą, vaikas daug vemia arba yra kitokių požymių, jis turi būti stebimas ir gydomas ligoninėje, kol savijauta pagerės. Kai tyrimais nustatomi lūžiai ar kraujosruvos smegenyse, prireikia operacijos, todėl vaikas patenka ne pas neurologus, bet pas neurochirurgus.

Traumos pasekmės

Tėveliai dažniausiai nerimauja, ar galvos trauma atsilieps vaiko raidai ir sveikatai. Anot neurologės J. Laurynaitienės, jei vaikutis tik šiek tiek užsigavo galvytę ir nepatyrė galvos smegenų sutrenkimo, nebuvo praradęs sąmonės, žymesnių pasekmių jo sveikatai neturėtų būti. O žaizdelė galvoje neturėtų labai baiminti. Juk nė vienas vaikas neužaugo be gumbo. O štai galvos smegenų sutrenkimas, traumos, kurios sužaloja galvos smegenis, gali turėti pasekmių ateityje, todėl svarbu imtis visų apsaugos priemonių ir neprarasti budrumo, kad vaikas traumų nepatirtų.

Violeta Agurkytė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 + keturi =