Malonus ir skanus grūdinimas: ledais, laukiniais šokiais ir… miegu

grūdina

Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė, www.samoningosmamos.lt

Daugybė mamų pasakys, kad negrūdina savo vaikų, nors, aišku, norėtų. Geriausi ketinimai subliūkšta perskaičius grūdinimo metodikų aprašus. Jau po pirmų sakinių ima žiovulys, suvoki, kad tai varginantis, smulkmeniškas darbas, kurio iki galo vis tiek nenudirbsi. Tačiau „nesupermamos“ labai nudžiugs sužinojusios, kad jos vis dėlto grūdina savo vaikus, tik apie tai nežino!

Šio pokalbio su kūdikių priežiūros specialiste tikslas – papasakoti apie linksmą, malonų, skanų ir „neužknisantį“ vaiko grūdinimą. 

Stiprus pirmus 6 mėnesius

Grūdinimo tikslas – mankštinti ir stiprinti vaiko imunitetą, kad šis, tarsi užsiauginęs raumenis, įveiktų virusų ir bakterijų atakas. Imuniteto palyginimas su raumeningu sportininku – ne šiaip sau. Giedrė Veličkienė imunitetą siūlo įsivaizduoti kaip raumenį, kuris gali būti sveikas, stiprus ir išlavėjęs, o gali būti ir visiškai atrofavęsis. Turint tokią vizualizaciją, lengviau suvokti, kas yra grūdinimas, kokia jo esmė.

Imunitetas susideda iš dviejų dalių – vienas yra įgimtas, kitas – įgytas. Vaikučiui gimus, jau pirmais mėnesiais matome, kad jo imunitetas veikia – ašarojančios akytės, čiaudulys, trumpas pakarščiavimas – tai įrodymai, kad organizmas ginasi nuo ligų sukėlėjų. Deja, įgimtas imunitetas baigiasi sulig 6 mėnesiais, kurie yra didysis kūdikystės lūžis. Pirmi dantys, pirmas tirštas maistas, stuburas – į vertikalią padėtį ir, deja, sudie įgimti antikūnai, kurie saugojo nuo 200 virusų (kol šį straipsnį rengsime spaudai, garantuotai atrastas dar vienas kitas virusas). Šie du imunitetai (įgimtas ir įgytas) nesusikeičia vietomis išaušus pirmajam septintojo mėnesio rytui. Tiesiog įgimtas imunitetas pradeda silpti, o organizmą užvaldo įgytas.

„Kai per paskaitas mamų paklausiu, kada vaikutis pirmą kartą susirgo sloga, jos pamini, kad tai buvo 7 ar 8 mėnesį. Vadinasi, nusilpo įgimto imuniteto „raumenys“, o įgytas dar buvo silpnutis ir neapsaugojo. Turime žinoti, kad 6 mėnesių kūdikis imlesnis virusams ne todėl, kad jam dygsta dantys, o todėl, kad prasidėjo pirmoji jo gyvenime imuniteto duobė. Mamoms siūlau kūdikius grūdinti ir imunitetą stiprinti ne tada, kai įgimtasis pasibaigia, o nuo pat gimimo“, – sako Giedrė.

Yra ir dar vienas imuniteto niuansas – įgimtas gajumas. Tai pastebi tėvai, kurie augina ne vieną vaiką, bet suteikia jiems vienodas sąlygas. Tas pats maistas, tokia pati emocinė ir fizinė aplinka, tačiau vienas vaikas, žiūrėk, serga, o kitas ne. Deja, gajumo neužsisakysi, kaip akių ar plaukų spalvos, odos pigmento, temperamento ar pėdos dydžio. Koks susiplaks prosenelių genų kokteilis, toks ir bus. Jei vaikutis gimė mažiau gajus, tuomet šitas straipsnis kaip tik jums.

Būtybė gležna, treniruotės sudėtingos

Kaip treniruojamas gležniausios būtybės – kūdikio – imunitetas?

Giedrė Veličkienė išskiria dvi treniruočių sistemas.

Pirmoji treniruočių sistema „Leiskite vaikui sirgti“. Didžiosios treniruotės įvykta natūraliai, kai vaikas suserga. Jo imunitetas susiduria su užpuoliku – ligos sukėlėju, – jį įveikia ir įsimena. Susidūręs kitą kartą su tuo pačiu sukėlėju, prisimins, pagamins antikūnus ir nebesusirgs.

Kitas būdas – skiepai, kurie skirti imunitetui apgauti – gavęs vakciną, imunitetas suvokia ją kaip ligą ir skubiai gamina antikūnus. Vis dėlto, skiepai sukurti tik nuo mažytės dalelės ligų, vadinasi, visas kitas vaikas turi išmokti įveikti pats. Kaip jam padėti? Leisti pasirgti. „Išgirdusios šį patarimą mamos išsigąsta. Bet jį išpildyti visai nesuku! Tiesiog, kai vaikui pasireiškia ligos požymiai, ir jei jie kontroliuojami, reikia leisti ir pakarščiuoti, ir pasloguoti, ir pakosėti“, – sako Giedrė.

Jau ir PSO pripažino, kad priešmokyklinukui sirgti 10–12 kartų per metus yra normalu. Tai nereiškia, kad jis 12 kartų gali patekti į reanimaciją ar per metus suvartoti 12 kursų antibiotikų. „Sirgti“ yra ir tiesiog sloguoti ar savaitę kosėti be temperatūros. Daugybę metų tėvai buvo mokomi slopinti ligos požymius ir neleisti vaikui sirgti. Buvo numušinėjama net 37,2°C temperatūra, pirmas kostelėjimas buvo gesinamas sirupais, nosies gleivinės deginamos sutraukiančiais lašiukais, neduok Dieve, vaikas pasnargliuos. Dabar požiūris į vaiko slaugą laisvėja, truputį artėjame prie Vakarų šalių, kur varvanti vaiko nosis ar kosulys tėvų ir ugdytojų visiškai netrikdo.

Į programą „Leiskite pasirgti“ reikia įtraukti ir punktą apie vaiko izoliaciją. Visi žinome, kad imunitetas formuojasi iki 3 metų, ir būtent iki tokio laiko vaiko nesiūloma leisti į darželį. Tačiau jei vaikas augs „šiltnamyje“ be jokio kontakto su kitais vaikais (o kartu ir su virusais bei bakterijomis), jis, išleistas į darželį, gali nepaliaujamai sirgti, net jei jam bus 5 ar 6 metai. Imuninės sistema lengviau ir greičiau sunaikina tas svetimas medžiagas, su kuriomis jau yra susitikusi.

Pažįstant savo vaiką, jaučiant jį, ne tik galima, bet ir siūloma leisti pažaisti su kitais vaikais kieme ar žaidimų kambariuose, lankyti mokyklėles, spektakliukus, kartu su tėvais apsipirkinėti. Kaip taikant ir visas metodikas, čia reikia vengti kraštutinumų. Gripo epidemija? Vaikas neseniai išsikapstė iš ligos? Tada, žinoma, tokios imuniteto treniruotės prekybcentriuose nepageidautinos.

Antroji treniruočių sistema „Grūdinimas nuo gimimo“. Deja, virusų galybė, kai kuriems jų (tarkime, gripo) imunitetas nesusidaro, be virusų, vaiką puola bakterijos ir grybeliai. Tampa aišku, kad nei skiepai, nei persirgimas kad ir 100 ligų, vaiko iki galo neapsaugos. Čia į pagalbą gali ateiti grūdinimas.

grūdina

Nuotrauka noisyhome.eu

Grūdinimas – tai temperatūrų žaidimas

„Prakalbus apie grūdinimą, tėvai tai suvokia kaip kažkokią papildomą kūdikio rutinos dalį, kuri atims laiko ir jėgų. Iš tikrųjų net keisdami sauskelnes ir leisdami kūdikiui 2 minutes pabūti nuogu užpakaliuku, mes jį jau grūdiname.

Mokslinėje literatūroje grūdinimo sąvoka pateikiama kaip „organizmo pratinimas adekvačiai reaguoti į aplinkos pokyčius ir fizinį krūvį“. Vadinasi, mes turime išmokyti vaiko organizmą gana greitai sureaguoti į pasikeitusias aplinkos sąlygas – kai reikia – atsivėsinti, o kai reikia – kaupti šilumą. Gerai veikianti vaiko termoreguliacijos sistema yra idealus skydas nuo ligų. Užsigrūdinusių žmonių kūno temperatūra visos kūno zonose yra optimali, nepriklausomai nuo to, ar aplinkoje šilta, ar šalta. O jei termoreguliacija nėra tobula, žmogus gali susirgti ir nuo vėjelio gūsio“, – sako Giedrė Veličkienė.

Taigi visas vaiko grūdinimas yra paremtas temperatūrų „žaidimu“. Po truputį didindami ar mažindami temperatūrą, sukurdami temperatūrų kontrastus (aplinkos, vandens, kuriame vaikas maudomas, maisto, kurį vaikas valgo), mes treniruojame jo termoreguliacijos sistemą, o kartu ir stipriname jo imunitetą.

Treniruotės iki metų – su pašildytu rankšluosčiu…

Vaiko termoreguliacijos sistema iki metų dar tik formuojasi, kūdikiai labai greitai atvėsta ir perkaista, o ypač pažeidžiami kūdikiai iki 6 mėnesių, nes dar neveikia jų prakaito liaukos. Pakilus aplinkos temperatūrai, vaikutis negali apsiginti, nes neturi prakaito liaukų, per kurias mes, suaugusieji, atiduodame šilumą. Kūdikį lengviausia susargdinti ne jį peršaldžius, o perkaitinus – per šiltai aprengtas vaikutis gali net sukarščiuoti. Štai kodėl grūdinimas pirmą pusmetį turi būti labai švelnus ir atsargus. Jeigu oro vonios, tai ne iki odelės „pamarmuravimo“, smakriuko virpėjimo, jeigu maudynės, tai trumputės, o paskui maloni atgaiva pašildytame rankšluostyje. Kūdikėliui galioja visiškai kitos žaidimo taisyklės, nei 2 ar 3 metų vaikui, kuriam leidžiame basam braidyti per balas ir kirsti ledus.

Du pagalbininkai – laikrodis ir termometras

Mamos puikiai žino, kad labai geras termoreguliacijos treniruoklis yra baseinas, kurio kūdikiui pakanka kartą per savaitę. Puiki treniruotė – maudynės namuose. Nuostabus ir jokių pastangų nereikalaujantis treniravimas – oro vonios. Kiek truks šios procedūros, kokio jos bus intensyvumo ar dažnumo, geriausiai parodys laikrodis ir termometras.

„Naujagimiui palankiausia 22°C oro vonių temperatūra, o 1–2 mėnesių vaikutis jau gali komfortiškai jaustis ir 20°C temperatūroje. Be termometro tokių niuansų nesuprasime, todėl gimus vaikui būtina įsigyti ir kambarinį termometrą. O kam laikrodis? Kartais ir viena minutė gali būti svarbi, nes kūdikio organizmas atvėsta labai greitai. Nesiūlome eksperimento, tačiau jei ant vystymo lentos paliksite nuogą naujagimį, po 10 minučių vargšelis bus visiškai sušalęs. Dėl to, kad mažiukas taip greitai atiduoda šilumą, jo nuogo nepalikite gulėti, o per oro vonias masažuokite, glostykite, mankštinkite. Pirmosios oro vonios tebūna tik „vonytės“ ir trunka 2 minutes, o paskui kas savaitę pridedant po 2 minutes galima leisti pasispardyti nuogam ir 10 minučių. Žinoma, čia kalbame apie standartinę buto temperatūrą (20–22°C ), bet jei karštą vasarą kambaryje oras prišyla iki 30°C, oro vonios gali būti gerokai ilgesnės ir drąsesnės.

Termoreguliacijos sistemą labiausiai treniruoja temperatūrų kontrastai, todėl idealu, jei oro vonia būna prieš maudynes – vaikutis nuogas atvėsta, o tada mes jį paguldome į šiltą vandenį (panašų poveikį gali suteikti ir įvyniojimas į pašildytą rankšluostį). Tuomet kraujagyslės nuo vėsaus oro susitraukia, o paskui šilumoje išsiplečia – tai tobula treniruotė“, – sako Giedrė.

Kas kiek dienų maudyti

Kūdikių maudymo rekomendacijos keitėsi, kaip ir daugybė kitų higienos normų. Kadaise buvo privaloma kūdikius maudyti kasdien. Su nepriklausomybe staiga tėvai tapo laisvi ir nuo kūdikių maudymo – pediatrai leisdavo maudyti kas antrą–trečią dieną, o jei kūdikis negaluoja, tai ir dar rečiau. Vis dėlto senoji metodika pripažinta tinkamesne, ir, jei yra galimybė, tėvai skatinami kūdikius maudyti kasdien. Kodėl? Ar išpuoselėtas kūdikėlis, kuris net neturi sąlyčio su grindimis, kurio užpakaliukas apiplaunamas po kiekvieno pasituštinimo, taip susitepa? „Net jei kūdikio odelė sausa, aš esu už kasdienį maudymą. Maudynių naudoje higieninis apsivalymas tėra tik viena iš kelių naudų. Pirmiausia vaikutis apsivalo energetiškai, nes vanduo tarsi sugeria, nuplauna visą dienos įtampą, nerimą. Štai kodėl mes, suaugusieji, veržiamės pailsėti į SPA. Vanduo gydo sielą, o vaikučio energetika ypač trapi.

Antra maudynių nauda – mūsų kalbamas grūdinimas, nes tik maudant galima pasiekti idealią temperatūrų kaitą. Ir tik tada galime kalbėti apie maudymą, kaip nešvarumų nuprausimą. Aš savo sūnų maudau ir tada, kai jis serga. Niekada nesusargdinsite vaiko maudydami, nebent jį sušaldysite po maudynių“, – sako kūdikių priežiūros specialistė.

„Baisieji“ apipylimai

Vaikučio apipylimas šiek tiek vėsesniu nei vonios vandeniu – įrodyta ir labai veiksminga grūdinimo priemonė, kurią galima naudoti nuo gimimo. Nereikia to įsivaizduoti, kaip drastiško būdo. Tarkime, vaikutis maudosi 37°C temperatūros vandenyje, dalį jo įpilkite į puoduką. Kol vaikas maudysis, tas vanduo šiek tiek atvės, ir maudynių pabaigoje galėsite apipilti vaiką pora laipsnių žemesnės temperatūros vandeniu. Pamažu bus galima apipilti vis vėsesniu. Pakanka nedidelio kiekio – litro ar dviejų, tiek, kad vienu nuliejimu vaikas sušlaptų nuo galvos iki pėdų. Apipylimas yra maudynių pabaiga – išpraustą vaikutį vienas tėvų paima ant rankų vertikaliai, o kitas apipila nuo galvytės vėsesniu vandeniu. Tada – į šiltą rankšluostį. Vandenio, kuriuo apipylinėjame, temperatūrą galima mažinti iki 20°C, bet labai pamažu. „Aš savo sūnų pradėjau apipylinėti nuo gimimo, o 20°C temperatūros vandenį pasiekėme tada, kai jam buvo 9 mėnesiai. Sutinku, kad 20°C yra tikrai šaltas vanduo, bet mano vaikas to nebijojo, nes buvo įpratęs, o rezultatas puikus – jis mažai sirgo. Gal nustebsite, kad nesakau „visai nesirgo“. Joks grūdinimas neapsaugos nuo ligų šimtu procentu, o tai, kad vaikas paserga, yra ir visiškai normalu“, – sako Giedrė.

Apie saulę, kol jos dar yra

Ilgame pokalbyje apie grūdinimą kalbėjome daugybe temų, todėl skaitytojos galės skaityti visą ciklą grūdinimo įdomybių. Potemę apie saulę ištraukėme iš konteksto vien dėl to, kad ja dar galėtume suspėti pasinaudoti šį sezoną. Nieko nenustebinsime posakiu, kad saulė gydo, – apdairiai dozuojant saulės vonias, vaiko imunitetas labai sustiprėja. Kaip dozuoti? Viena iš išeičių – saulės kremai, tačiau ne viena mama užsiminė, kad intuityviai nemėgsta jų. Atrodo, tada verčiau nebūti su vaiku saulėje, nei tepti jį aktyvia priemone, juk niekas nežino, ar susigėrę į odą tie apsauginiai faktoriai nepadaro žalos. Giedrė sako, kad tokia intuicija labai gera – verčiau netepti niekuo, bet saugotis tiesioginės saulės. Jeigu tenka saulėje pabūti ilgiau ir nėra galimybės vaiko apsaugoti, saulės kremų funkciją puikiai atlieka bet kuris augalinis aliejus, kuris atspindi UV spindulius (augaliniai aliejai turi natūralų SPF 6–8). Aliejus bus veiksmingas tol, ko šiek šiek blizgės, tad galite pasiimti buteliuką ir kartkartėmis patepti atviras vietas – veiduką ar rankytes. Be to, saulėtą dieną visada galima pasiimti skėtį.

Grūdina

Nuotrauka noisyhome.eu

Skanusis grūdinimas ledais

Be abejo, šis metodas vaikams labiausiai patinka. Grūdinimui tinka tik pieniški ar grietininiai ledai, plombyras, tačiau netinka šaldytos sultys, šerbetai. Šie ilgiau netirpsta, būna sušalę grubokomis struktūromis ir gali labai greitai nušaldyti vaiko, o juo labiau – kūdikio – gleivinę. Nuo kada grūdinti ledais? Giedrė Veličkienė savo vaikui ledus pradėjo duoti nuo 11 mėnesių. Kadangi iki metų kūdikiams nepatariama duoti karvės pieno, pirktiniai ledai netiks. Galima pasigaminti ledų namuose, tai labai paprasta, o kaip tai padaryti, pasak Giedrės, rasite mažiausiai 100 receptų internete. Puikius ledų receptus savo puslapyje siūlo Beata. Pati Giedrė namie net turi ledų gaminimo aparatą, tad ledų parduotuvėse neperka.

Pagrindinės sudėtinės dalys – grietinėlė, bananai, uogos. Išplakus grietinėlę ir atskirai ištrynus bananą su uogomis tereikia šias dvi mases atsargiai išmaišyti ir atšaldyti. Pirmosios porcijos turėtų būti nedidelės, vos keli šaukšteliai, po truputį kiekį didinant, po 2–3 mėnesių jau galima duoti ir visą 150 ml ledų porciją. Vaikas ledus gali valgyti kasdien vietoje deserto ar mažųjų valgymų.

Jeigu namie gaminti ledus pavyksta ir yra ūpo, galima visiškai išsiversti be pirktinių, nes juose labai daug cukraus. Tuomet mes grūdinsime vaiką šalčiu, bet kartu kenksime jo imunitetui, nes duosime per daug cukraus. „Tyrimai parodė, kad kai žmogus suvalgo cukraus – nesvarbu kokiu pavidalu, tai gali būti ir saldi bandelė – jo imuninės sistemos darbas sulėtėja net 4 valandoms. Aš ledus ir visus kitus naminius saldumynus gaminu su beržų cukrumi (ksilitoliu) – tai ta pati medžiaga, kuri suteikia saldumo beržų sulai. Šis cukrus patenkina saldumo poreikį, tačiau nekenkia organizmui – nerūgština jo, nesudaro palankios terpės ligoms, turi žemą glikeminį indeksą, nesukelia cukraus kiekio svyravimų. Perku ekologinėse parduotuvėlėse arba internetu. Kodėl nepatariu saldinti medumi? Jis yra rūgštinis produktas, todėl organizmui jo pakanka labai mažų kiekių. Kitaip neva stiprindami organizmą medumi, mes išderiname savo rūgštinę-šarminę terpę ir net greičiau susergame, tada kimba visokios pienligės, grybeliai. O juk lietuviai didžiuojasi, kad per sezoną suvalgo kelis kibirus medaus“, – sako Giedrė.

Jeigu kūdikiui nekyla rankos duoti ledų, grūdinkite jo gerklytę tiesiog šaldytuve palaikę bananą, jogurtą – nešildykite viso maisto ir skysčių iki kūno temperatūros. „Kai mano močiutė pamatė, kad duodu vaikui gerti šaltą vandenį, pasibaisėjo, klausė, kodėl nepašildau“, – juokiasi Giedrė. Šalti gėrimai ir maistas grūdina gerklę, nes kuo ji lepesnė, tuo žiemą bus prasčiau, kai atakuos virusai.

Vaiko gerklę grūdinti reikėtų pradėti ankstyvą pavasarį, o baigti rudens viduryje prieš peršalimo ligų antplūdį.

Tobulas grūdinimas – vaikščiojimas basomis

„Šiltuoju metų laiku savo vaikui leidžiu basomis vaikščioti visur, kur tik jis nori. Kuo skirtingesni paviršiai, kuo didesni temperatūrų kontrastai, tuo šis metodas veiksmingesnis. Jei pėdos užgrūdintos, vaikui žiemą peršalimai nebaisūs. O jei pėdos lepios, tai tereikia truputį atšalti kojas, ir kitą dieną jau skaudės gerklę. Štai kodėl reikia vaikui leisti braidyti po vėsų vandenį, kad ir po balas, lakstyti basomis net jei nėra jau taip šilta. Vaikščiojimas basomis naudingas ne tik dėl to, kad pėdos atšals ir vėl atšils, bet ir todėl, kad paduose yra 36 refeksinės zonos, ir kai jos stimuoliuojamos, žadinamas visos organizmo sistemos. Pagerėja kraujotaka, medžiagų apykaita“, – pasakoja Giedrė.

Laukas, laukas, laukas

Giedrė Veličkienė dar besilaukdama sūnaus žinojo, kad kasdien ves jį į lauką ir bus ten mažiausiai 4 valandas bet kokiu oru, net jei temperatūra bus minus 20°C, kris šlapdriba ar siaus pūga. Ji sutinka, kad ne visada tos valandos praeidavo palaimingai, tekdavo ir prisiversti. Tačiau jei myli savo vaiką ir linki jam gero, turi suvokti, kad nevesti jo į lauką yra nusikaltimas. Daugybė mamų pasakys: yra geresnė išeitis – užmigdyti ir palikti vaiką miegantį nuosavo namo kieme, terasoje ar daugiabučio balkone. Tegul sau išmiega du kartus po 2 valandas tyrame ore, bus kuo puikiausias grūdinimas, o mama tuo metu galės daryti tai, kas jai patinka, bet ne tuščiai švaistyti savo vienintelio gyvenimo valandas stumdydama vežimėlį.

Deja, viskas sudėtingiau. Vaiką grūdina ne tik lauko oras, bet ir gamtos reiškiniai, vežimėlio riedėjimo vibracija, skirtingų dangų, kvapų, garsų pajautimas – vadinamosios taktilika ir sensorika. „Man mamos pasakoja, kad į lauką eina tuomet, kai vaikas miega. Tai didžiausia klaida. Tegul jis miega namie, o jūs tvarkykitės. Į lauką eikite, kai vaikas būdrauja, tada bus prasmingas pasivaikščiojimas – ir bendravimas su vaiku, ir kalorijų deginimas jums, o svarbiausia – nereikės nuobodžiauti ir „užmušinėti“ laiko kalbant telefonu ar rašant žinutes. Kai smalsus kūdikis dairysis, sieks rankutėmis medžio, žolės, kai jam rodysite paukščiuką, šuniuką, tos valados labai greitai praeis.

Mano Arvydėlis nenusėdėdavo vežimėlyje, todėl jam viską rodydavau ir komentuodavau. Jau būdamas 7 mėnesių, jis mokėjo įgarsinti šuniuką, kačiuką, antytę! Patikėkite, net kelių mėnesių kūdikis, kuris viską laiką guli vežimėlyje, viską mato, girdi, jaučia, užuodžia. Lauke vaikas gauna natūralaus vitamino D, lauke patiria temperatūrų kontrastus, vėsiame ore treniruojasi jo kvėpavimo takai. Jeigu labai nuobodu ir sunku, susiraskite draugę su mažu vaiku, burkitės į pasivaikščiojimo grupeles. Užsienyje labai populiaru mamytėms sportuoti su vežimėliais, jau ir Marijampolėje aktyvi mama Agnė Sakalauskienė subūrė sportuojančių su vežimėliais grupelę (Facebooko paskyra https://www.facebook.com/groups/381928185336043/?fref=ts )

Ir man nutikdavo taip, kad neišvesdavau vaiko į lauką – sirguliuodavau ar koks netikėtas darbas sutrukdydavo. Tuomet vakarais jausdavausi kalta. Kadangi tikiu lauko galia, prieš dvejus metus išleidau Arvydą į lauko darželį „Jurta“. Kartais net aš būnu šokiruota, kai pamatau jį pusnuogį ledinėmis rankomis besiūbuojantį pušyje. Vaikai ten labai laimingi, vos atšilus orui, eina maudytis po kelis kartus per dieną“, – juokiasi Giedrė.

Grūdinimo traukinys niekada nenuvažiuoja

Visą laiką kalbėjome apie grūdinimą nuo gimimo. Ar galima šį procesą pradėti kai vaikui 2, 3, 4 metai? Juk dažniausiai apie grūdinimą susimąstome tada, kai vaikas pradeda sirgti, pamatome, koks jis geibus, lepus. „Mamos per paskaitas klausia, ką daryti su įsisirgsiu vaiku, kaip jį sustiprinti, ar ne vėlu pradėti grūdinti dabar? Atsakymas įkvepia – grūdinimo traukinys niekada nenuvažiuoja. Galite pradėti grūdintis net jei jums 30 ar 50 metų. Tik tuomet reikės šiek tiek daugiau žinių ir kantrybės“, – sako Giedrė.

Vėtrės Antanavičiūtės

Vėtrės Antanavičiūtės nuot.

Pasyvaus grūdinimo sezonas

Aktyvaus, drąsaus grūdinimo sezonas jau baigėsi – vaikus pratinti prie temperatūrų kaitos, leisti „plikinėti“ ir „basinėti“, valgyti ledus, braidyti balose ir kitaip sveikatintis galima nuo gegužės iki spalio. Tačiau grūdinimas (kitaip – vaiko imuniteto stiprinimas), keičiantis sezonams, negali pasibaigti, kaip nuspaudus „stop“ klavišą. Jeigu vasarą vaikas darė ankščiau išvardintus dalykus, tai atėjus spalio 1 d. negalime jo paversti mimoza, saugoma nuo vėjo gūsio. Jei norime, kad vaikas neišbarstytų per vasarą sukaupto sveikatos kraičio, turime jį grūdinti ir toliau, tik kiek pasyviau.

Kaip išlaviruoti, kad grūdindami vėsiu metų laiku vaiko nesusargdintume? Kaip pajusti tą plonytę ribą? „Kalbėdama apie grūdinimą dažnai miniu sąvoką „proto ribose“, tačiau kiekvieno juk tos ribos kitokios. Štai kodėl grūdinimo abėcėlėje tokie svarbūs yra skaičiai – minutės ir laipsniai“, – sako Giedrė Veličkienė.

Šaltanosis vežimėlyje

Jau praėjusiame numeryje kalbėjome, kad pats paprasčiausias grūdinimo metodas – tiesiog išvesti vaiką į lauką bet kokiu oru. Tiek per karščius, tiek per šalčius galioja ta pati taisyklė – vaikams perkaitimas yra kur kas pavojingesnė būklė nei sušalimas. Kai Giedrė pamato lauke aptūlotą vaiką, nors patys tėvai eina lengvai apsirengę, apima gailestis ir nuojauta, kad tas vaikas tikriausiai susirgs.

Ar vaikas nesukaitęs, patikrinti labai lengva – reikia užkišti rankas už apykaklės ir paliesti sprando odą. Jeigu ji nėra drėgna, viskas gerai. Patikrinti, ar vaikui nešalta, sunkiau. Juk šaltyje šiaip ar taip atšals išsikišusios jo kūno dalys – labiausiai nosis. Rudenį ir žiemą vaiko nosis lauke gali būti šalta nuolatos, ir tai visai nerodys, kad jam šalta. „Bėgikai, kurie bėgioja žiemą, patvirtins – po treniruotės žliaugia prakaitas, visas kūnas garuoja, o nosis būna šalta“, – sako pašnekovė.

Lauke mama turi įvertinti, kiek vaikas juda. Jeigu tik guli ar sėdi vežimėlyje, tuomet verta ne tik papildomai apkloti, bet ir įtiesti į vežimą vilnonį paklotuką. Mama pagal savo vaiko judrumą, medžiagų apykaitos greitumą, polinkį atšilti ar atšalti turėtų nustatyti temperatūros ribas, nuo kurių vaikui reikėtų vilkti šiltesnius drabužius – pėdkelnes, pašiltinus batukus, kepurę. „Aš striukę vaikui rengiu, kai lauke būna mažiau nei 13ºC, apie pirštines galvoju, kai mažiau nei 8ºC ir pan. Bet net ir tada lauke vaikas pirštines nori nusimauti, nes jam smalsu rinkti lapus ar kaštonus“, – sako Giedrė.

Žinoma, naujagimiams, mažiems kūdikėliams galioja „jautresnės“ ribos, pati mama jausis nepatogiai ir nesaugiai, jei spalio mėnesį kūdikis lauke bus vežiojamas be kepurytės. Kita vertus, kiaurus metus kūdikiams ir vaikams mauti kepures yra mūsų tautos tradicija. Išvažiavę gyventi į Angliją, Skandinavijos šalis lietuviai netenka žado, kai pamato, kiek mažai dėmesio ten skiriama vaikų kepurėms, pirštinėms, net pėdkelnėms. Mūsų akimis žiūrint, tai atrodo asocialu (kai, esant nulinei temperatūrai, pasikelia vaiko kelnių klešnė ir pasimato nuoga koja), tačiau vietiniai į tai nekreipia dėmesio, o tų šalių vaikai serga nė kiek ne daugiau, nei mūsiškiai.

Giedrės patarimas. Jeigu vaikutis gimė šaltuoju sezonu, vežant į lauką galima prie kojyčių įdėti vyšnių kauliukų pagalvėlę, ją prieš tai pakaitinus mikrobangų krosnelėje. Kaitinti reikia tik pusę minutės, o pagalvėlė šilumą skleis pusę valandos. Mano turima pagalvėlė buvo nedidelė, dviejų delnų dydžio, bet puikiai šildė vežimuką iš vidaus.

„Auksinis“ šildymo sezono laukimas

Kai skaitysite šį straipsnį, tikėtina, namuose bus pats nemaloniausias laikas – šildymo sezono laukimas. Šias kelias savaites iš spintų ištraukiami šiltieji naminiai megztiniai, vilnonės kojinės ir antklodės, iš sandėliukų – šildytuvai. Giedrė sako, kad šis nejaukus laikotarpis iš tikrųjų yra aukso amžius grūdinimui. Tarkime, visi žinome, kad jei užgrūdintos pėdos, tai užgrūdinta ir gerklė. Tie, kurie mėgsta vaikščioti basi, retai serga gerklės uždegimu. Tačiau rudenį lauke vaiko kojų nepagrūdinsi – būtina, kad pėdutės būtų šiltos. O namuose galima leisti palakstyti basam, net ant šaltų plytelių. Kai prasidės šildymas, namuose nebesurasite vėsesnio kampo, o dabar – idealus laikas pasinaudoti ta vėsa.

Jeigu jums šalta kambaryje, tai dar nereiškia, kad šalta ir vaikui, juk jūs dažniausiai sėdite, o vaikas visą laiką juda. Be to, vaikų medžiagų apykaita daug greitesnė nei suaugusiųjų, jis sušyla greičiau – kad ir pabėgiojęs iš vieno kambario galo į kitą.

Giedrės patarimas. Būtent šio vėsaus laiko metu 10–15 minučių per dieną skirkite „laukiniams šokiams“ – įjunkite linksmą muziką ir leiskite vaikučiui pašokti išsirengusiam, tik su kelnaitėmis. Geriausia, kai laukiniai šokiai vyksta prieš vakarines maudynes, tuomet įvyksta tiek įšilimų– atvėsimų, kad geresnės grūdinimo procedūros nesugalvosi.

SPA namuose ir kitur

Rudenį prasideda baseinų ir SPA sezonas. Tai nuostabi grūdinimo priemonė su viena sąlyga – vaikas turi baseiną lankyti periodiškai, o ne kartą per kelis mėnesius. Veiksmingi yra dažni ir trumpi pabuvimai baseine, o ilgi ir labai reti vaiką gali susargdinti, nes tai – šokas organizmui. Dauguma tėvelių, nusipirkę vandens parke 4 valandų bilietą, turškiasi su vaikai ir tiki, kad taip juos grūdina. O iš tikrųjų jie sukelia vaiko imuninei sistemai šoką, ši sustreikuoja, vaikas suserga. Tada tėvai sako – mūsų vaikui baseinas netinka, nes pabuvo ir susirgo.

„Baseiną vaikas turi lankyti bent kartą per savaitę (rečiausiai – kartą per 2 savaites), tada bus nauda, geras krūvis, tinkama temperatūrų kaita. Nuomonė, kad baseinas suryja labai daug laiko, nėra teisinga, aš sugebėdavau apsisukti per valandą. Savo vaikutį į baseiną vežiojau nuo 6 savaičių, buvau pasirinkusi rytinį laiką. Kelios minutės nuvažiuoti, trumputis pasiplaukiojimas (kūdikiui 30–40 min. visiškai pakanka, nes paskui jis pervargsta) ir namo. Baseino naudą mačiau akivaizdžiai, nes atsipalaiduodavo padidėjęs tonusas, sūnus puikiai miegodavo, neslogavo.

Lankant baseiną reikia laikytis 3 taisyklių:

1. Po užsiėmimo išdžiovinti galvą.

2. Išvalyti ausis.

3. Duoti atsigerti šilto gėrimo – mamos pieno ar, jei jau nebemaitinate, šiltos arbatos ar vandenuko.

Pirtelės vaikams irgi labai tinka, kad ir nuo gimimo – juk kadaise lietuvės net gimdydavo pirtyse. Viena taisyklė – neškite vaiką į pirtį, kai ji dar neįšilusi, arba pabaigoje, kai ji jau vėsta, nes vaikui pakanka 50ºC temperatūros. Iš pradžių pakanka pabūti viduje 2 minutes. Jei į pirtį nešamas mažas kūdikėlis, reikia nuo karščio saugoti galvą ir duoti krūtį, kad atsigertų. Didesnis vaikutis gali pirtyje pabūti ir 5–7 minutes, svarbu, kad turėtų ką atsigerti.

Giedrės patarimas. Šaltuoju sezonu smagios ir veiksmingos kontrastinės kojų vonelės. Į du dubenis įpilu skirtingos temperatūros vandens, o sūnui leidžiu laipioti iš vieno dubens į kitą. Kadangi mano Arvydas grūdinamas seniai, tai į vieną vonelę pilu 38ºC vandenį, o į kitą – 18ºC, tačiau pradedantiesiems procedūrą siūlau pradėti nuo 10ºC kontrasto – kad vienoje vonelėje vanduo būtų 38ºC, o kitoje – 28ºC. Per kelis mėnesius vandenį po laipsniuką vėsindami, pasieksite ir 20ºC kontrastą. Žiemą vaiką patariu maudyti taip pat dažnai, kaip ir vasarą – kiekvieną vakarą, kad apsivalytų ne tik kūnas, bet ir energetika. Mes išnaudojame vandens, matyt, kaip trys šeimos, tačiau tikiu vandens galia ir manau, kad verta.

Grūdinimas… lovoje

Pasyvus grūdinimas gali vykti ir vaikui miegant, jei miegamojo oras bus vėsesnis nei gyvenamosios patalpos. „Kodėl miegant reikia vėsos? Labai paprasta paaiškinti – juk miegant medžiagų apykaita ir visos funkcijos ilsisi. Sulėtėja kraujotaka ir kvėpavimas, nukrinta kraujospūdis ir kartu – kūno temperatūra. Jeigu prišildome kambarį iki 25ºC, organizmas jaučia diskomfortą. Prisiminkime, kaip mums sunku miegoti per didžiuosius vasaros karčius, kai naktį ieškome vėsesnio pagalvės kampo, vartomės, prakaituojame. Tą patį išgyvena vaikas, kuris nakčiai migdomas prišildytame kambaryje“, – sako Giedrė.

Miegamajame temperatūra turėtų būtų 18–20ºC, o signalas, kad vaikui per šilta – jo muistymasis ir spardymasis. Jei vaikas nuolatos nusispardo antklodę, jis siunčia tėvams žinutę, kad reikia plonesnės pižamos ar antklodės.

Giedrės patarimas. Kūdikiams, kurių termoreguliacija tik formuojasi, reikia daugiau šilumos, o vyresni vaikai net ir žiemą gali miegoti nuogi, nes patys susireguliuoja, kada būti po antklode, o kada atsivėsinti ir iškišti koją ar ranką. Mano sūnus miega nuogas tiek nakties miegu, tiek pietų miego darželyje. Apie tai, kad sveikiausia miegoti nuogam, kalba visos senosios sveikatinimo mokyklos.

Nesusargdinkite naikindami bakterijas

Šaltasis sezonas gerokai pakeičia vaikų dienos veiklas, dabar daugiau valandų mažieji praleis ant kilimėlių žaisdami su žaisliukais, vartydami knygas. Ne vienas paskui susirgs pienlige ar stomatitu. Kaip prižiūrėti naminius vaiko daiktus, kad nekibtų šios ligos?

Apie sterilumą mamos turi dvi kraštutines nuomones. Vienos linkusios vaiko įrankius ir indus, juo labiau čiulptukus ir buteliukus, sterilizuoti, drabužėlius lyginti, net virinti. Kitos tiki savų bakterijų nauda ir leidžia vaikui jomis „apsisėti“ nuo galvos iki kojų – kišti į burną ant grindų besivoliojančius žaislus, gal net tėčio batus. „Kūdikiai nešvarumams jautresni, jų žarnynas dar iki galo neapsisėjęs gerosiomis bakterijomis, todėl švarą palaikyti būtina. Tik – pasikartosiu – viską reikia daryti proto ribose. Nepritariu vaiko indų „nupylinėjimui“ verdančiu vandeniu, kai kūdikiui jau pusė metų. Juk kažkada vaikas pradės valgyti iš kavinės indų, ar pas močiutę – tada vaikas tikrai gali pasigauti kokią bakteriją, nes jo imunitetas nebus su ja susidūręs, nepažins. Drabužėlių ir patalynės lyginimą daugiau palaikau dėl estetikos, o ne dėl bakterijų naikinimo“, – pataria kūdikių priežiūros specialistė.

Jei vaikutis dažnai serga burnos infekcijomis, tai jokiu būdu nereiškia, kad jo tėvai yra nevalyvi. Burnos infekcijos susijusios su imunitetu, o ne aplinkos švara. Juk yra vaikų, kurie ir žemių prisivalgę, niekuo nesusirgs, o kitas sirgs net tada, jei viskas aplink bus sterilizuota.

Giedrės patarimas. Burnos terpė yra rūgštinė, jeigu dar labiau ją rūgštiname duodami vaikui valgyti saldumynų, tai išsiderina burnos pH ir susidaro palanki terpė pienligei. Galime apibendrinti, kad pienligė daugiau gresia tam kūdikiui, kuris geria saldžias sultis, nei tam, kuris į burną kiša nešvarų žaislą, tad patarimas – duokime kūdikiams ir vaikams kuo mažiau saldaus maisto.

Stiprinimas prieš virusų sezoną

Kai kalbama apie imuniteto stiprinimą, mamos labiausiai vertina konkrečius patarimus. Abstrakčių, kad imunitetas silpsta, kai vaikas patiria stresą, blogai išsimiega, nepailsi ir jaučiasi nemylimas – apstu. O ką galima padaryti konkrečiai, kol ligų sezonas tik pradeda įsibėgėti?

„Prieš ligų sezoną patariu patikrinti vaiko kraują – ar nesumažėjęs hemoglobino kiekis. Jeigu Hb yra žemesnis nei 120, galite būti garantuoti, kad vaikas virusus gaudys pirmasis. Hemoglobinas yra esminis rodiklis, todėl jei jis per žemas, reikia skubiai koreguoti vaiko mitybą, kad Hb pakiltų, kol dar ligos neįsisiautėjo. Daugiau lapinių daržovių, daugiau ankštinių, daigiau raudonos mėsos. Vaikui priklauso vienas kraujo tyrimas per metus, o aš jį patariu daryti dažniau – geriausia, kas 6 mėnesius. Sugaišite kelias minutes, o sužinosite labai daug – ir apie geležies kiekį, ir apie alergijas, tada žinosite, kaip artimiausiais mėnesiais vaiką maitinti, į ką atkreipti dėmesį“, – sako Giedrė.

Kartais ir kraujo tyrimo nereikia, kad suprastume, jog vaiko kraujas nusilpo – tai išduoda tamsesni paakiai, baltesnė veido oda, skylinėjantys nagučiai ir lūpų kampučiai.

Giedrės patarimas. Geležies kiekį organizme padidina paprastas namuose pagaminamas mišinys. Jo receptą radau knygoje „Visavertė Jūsų vaiko mityba“ (Patrick Holford, Deborah Colson), beje, šioje knygoje daugybė paprastų ir labai vertingų patarimų. Lygiomis dalimis sumaišau migdolus, linų sėmenis ir moliūgų sėklas, viską sugrūdusi akmeninėje grūstuvėje, gaunu smėlio konsistencijos košytę. Ją sudedu į induką ar stiklainiuką, uždarau ir laikau šaldytuve. Vaikui to mišinio duodu po arbatinį šaukštelį per dieną apie 2–3 savaites. Mišinį išmaišau košėje, vaikas nei mato, nei supranta. Tai puikus būdas praturtinti racioną geležimi ir omegomis.

Virusai puola, česnakai gina

Prasidėjus ligoms, kai namuose jau kažkas turi virusą, reikia imtis momentinės apsaugos – vieni kabina kūdikiams česnako karolius, kiti skuba pirkti vitamino C ar kasdieną spaudžia vaikams natūralių sulčių.

Giedrė pataria nesižavėti natūralių sulčių galia – jose labai daug cukraus, kuris silpnina imunitetą, o padidėjęs cukraus kiekis kraujyje skatina uždegimus. Be to, vaikas išsyk gauna didžiulę koncentraciją medžiagų, kurias turi perdirbti – juk stiklinei morkų sulčių išspausti reikia bent 5 morkų, pabandykite tiek iškart suvalgyti.

Virusų sezono metu Giedrės šeima pasitelkia arbatmedžio aliejų. „Įlašinu į aromatinę lempą kelis lašus aliejaus, ir kitą dieną visi būname sveiki. Rytais, prieš sūnui einant į darželį, užlašinu po lašiuką arbatmedžio aliejaus jam ant abiejų petukų. Aromaterapija – nuostabus dalykas, mielai papasakosiu apie tai kituose žurnalo numeriuose, nes tema labai plati. Svarbiausia, kad šių aliejų poveikį įrodė tyrimai. Kartą į mano paskaitą atėjo klausytoja, kuri dirba visuomenės sveikatos centre. Ji prisipažino netikėjusi „nesąmonėmis“, kad eteriniais aliejais galima gydytis. Nutarė padaryti eksperimentą – paėmė nuo darbinio stalo pasėlį, tada stalą nuvalė su vandeniu, į kurį buvo įlašinta arbatmedžio aliejaus, ir paėmė antrą pasėlį.

Rezultatai stipriai skyrėsi – antrajame pasėlyje patogeninių organizmų nebuvo“, – pasakoja Giedre.

Giedrės patarimas. Kartą į paskaitą atėjo mama su dukryte, kuriai ant kaklo kabojo savadarbis žaisliukas: „Kinder“ kiaušinio dėžutėje buvo išbadyta skylučių, o viduje – kelios česnako skiltelės. Man tai pasirodė labai linksma ir gudru.

Saugodama vaiką nuo virusų aš namie pasigaminu muilo su eteriniais aliejais. Nusiperku skysto muilo be jokių priedų, supilstau į stiklines ar keramikines muilines su dozatoriais ir į 200 ml muilo įlašinu 20 lašų norimo eterinio aliejaus. Tokio muilo nunešu ir į vaiko darželį. Muilas su eteriniais aliejais yra antibakterinis, bet ne toks agresyvus, kaip pirktiniai (su užrašu „antibakterinis“), kurie užmuša ir blogas, ir geras bakterijas.

Kitas metodas dezinfekuoti aplinką – plaunant grindis į vandenį įlašinti eterinio aliejaus. Kibirui pakanka 5–7 lašiukų, kad kvapas sunaikintų patogeninę mikroflorą. Be to, išplovus grindis namai ilgai kvepia.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 + = vienuolika