Mamos ir kūdikio pienligė

krūtis

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Pienligės įvaizdis paprastai siejamas su baltu apnašu ant kūdikio liežuvio. Tai tik viena iš daugelio jos pasireiškimo formų. Žindančios mamos dažnai kenčia nuo spenelių pienligės.

Pienligė – infekcinė liga

Jau senokai nustatyta, jog šią ligą su­ke­lia mie­li­nių gry­belių rū­šiai pri­klau­san­tis bal­ta­sis balkš­vag­ry­bis Can­di­da al­bi­cans. Todėl ir ši infekcija vadinama kandidoze. Būdami panašaus dydžio vienaląsčiai mikroorganizmai, grybeliai ir bakterijos yra savotiški konkurentai. Palankios są­ly­gos gry­be­liams įsi­ga­lė­ti at­si­ran­da, kai, pa­vyz­džiui, il­gai gy­dant an­ti­bio­ti­kais iš­nai­ki­na­mos ne tik ko­kią nors li­gą su­kė­lu­sios ar ga­lė­ju­sios su­kel­ti bak­te­ri­jos, bet ir daug ge­rų­jų, žmo­gui nau­din­gų, bak­te­ri­jų, ku­rių vie­na iš „pa­rei­gų“ – truk­dy­ti dau­gin­tis gry­be­liams.

Infekcijos šaltiniai ir keliai

Gry­be­liai ant krū­tų spe­ne­lių pa­tenka įvai­riai. Neretai in­fek­ci­ją čia at­ne­ša žin­do­mas kū­di­kis, o šal­ti­nis, iš ku­rio jis gau­na tuos gry­be­lius, daž­nai (bet ne vi­sa­da!) bū­na pa­ti ma­ma. Bal­tie­ji balkš­vag­ry­biai mėgs­ta ši­lu­mą, drėg­mę ir tam­są. Kaip tik tai jie ran­da mo­ters makš­ty­je. O mo­te­rįuž­krėsti ga­li ly­ti­nių or­ga­nų kan­di­do­ze ser­gan­tis vy­ras. Grybeliai plin­ta per sąlyčius drėg­no­mis, šil­to­mis kū­no vie­to­mis. Gims­tan­čio kū­di­kio ke­lias ei­na pro makš­tį, tai­gi ant jo kū­no ir į bur­ną pa­ten­ka kaž­kiek Can­di­da gry­be­lių.

Ne vien tik gim­da­mas kū­di­kis ga­li už­si­krės­ti. Jei­gu ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos, už­kra­tą ga­li per­duo­ti bet ku­ris šią in­fek­ci­ją tu­rin­tis žmo­gus. Ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­siesiems pasitaiko kan­di­do­zi­nis bur­nos, ryk­lės ar ton­zi­lių už­de­gi­mas. Grybeliai tūno tarp nevalomų dantų, ypač daž­ni se­ny­vo am­žiaus as­me­nims, nau­do­jan­tiems nui­ma­mus dan­tų pro­te­zus, bet kar­tais įsi­ku­ria ir bur­no­se jau­nuo­lių, ku­rie ne­šio­ja or­to­don­ti­nius įtai­sus. Užk­rės­ti kū­di­kį balkš­vag­ry­biais ga­li to­kių žmo­nių bur­no­je „nu­va­lo­mas“ čiulp­tu­kas ar­ba jų at­kąs­tas ir net pa­kram­ty­tas mais­tas, duo­da­mas vai­kui. Naujagimio imunitetas dar la­bai silp­nas, o jo bur­no­je drėg­na ir šil­ta. Tai­gi ten ir­gi yra geros są­ly­gos Can­di­da grybeliams aug­ti, dau­gin­tis ir su­kel­ti li­gą, po­pu­lia­riai va­di­na­mą pien­li­ge.

Kodėl „pienligė“?

Ant ser­gan­čio­jo bur­nos glei­vi­nės (lie­žu­vio, skruos­tų ar lū­pų vi­di­nių pa­vir­šių, dan­te­nų, gomurio, žiočių,) at­si­ran­da ne­nu­si­va­lan­čių bal­tų ap­na­šų (iš­si­dės­čiu­sių taš­ke­liais, lo­pi­nė­liais ar net iš­ti­su luo­bu), pa­na­šių į su­trauk­tą pie­ną. Iš to ir pa­va­di­ni­mas. Ga­li sirg­ti ir žin­do­mi, ir ne­žin­do­mi kū­di­kiai, didesni vaikai ir net suaugę žmonės. Tie­sa, Can­di­da gry­be­liai mėgs­ta cuk­rų, o mo­ters pie­ne (lak­to­zės pa­vi­da­lu) jo yra san­ty­ki­nai dau­giau ne­gu gy­vu­lių pie­ne. Beje, mo­ti­nos pie­ne yra ir gry­be­lių au­gi­mą slo­pi­nan­čių me­džia­gų.

Kaip serga kūdikiai

Ne­sub­ren­dusi imu­ni­nė sis­te­ma ir dar nesu­si­for­ma­vusi nor­ma­li bur­nos ir žar­ny­no mik­rof­lo­ra – svar­biau­sios prie­žas­tys, dėl kurių gry­be­liai nau­ja­gi­miams li­gą su­ke­lia daž­niau ne­gu didesniems kū­di­kiams. Kan­di­do­zės pa­lies­ta bur­nos glei­vi­nė dau­giau ar ma­žiau skaus­min­ga, to­dėl kū­di­kis ga­li at­si­sa­ky­ti žįs­ti arba tru­pu­tį pa­žin­dęs me­ta krū­tį ir su­dir­gęs rė­kia. O jeigu ir žinda, saugodamasis skausmo, jis blogai – nepakankamai plačiai – apžioja krū­tį. Ši­taip val­gy­da­mas kū­di­kis ne­pa­si­so­ti­na, be to, pri­si­ry­ja daug oro, to­dėl pra­de­da at­py­li­nė­ti, jam pu­čia pil­vą. Ma­žy­lis da­ro­si ne­ra­mus, la­bai daž­nai pra­šo­si prie krūties. Nor­ma­liai žįs­ti jam ne­pa­vyks­ta, to­dėl ga­li sulėtėti kū­di­kio svo­rio au­gi­mas, o ma­ma ims abe­jo­ti, ar užtenka jos pie­no.

Ka­dan­gi iš bur­nos su sei­lė­mis ir mais­tu pien­li­gės sukėlėjai pa­ten­ka į skran­dį ir to­liau ke­liau­da­mi žar­ny­nu pa­sie­kia išan­gę, burnos kan­di­do­zę tu­rin­čiam kū­di­kiui ga­li iš­si­vys­ty­ti ir sėd­me­nų, tarp­vie­tės, bei kirkš­nių už­de­gi­mas, dar va­di­na­mas „vys­tyk­li­niu“ der­ma­ti­tu. Jam bū­din­gi iš­bė­ri­mai su iš­ki­lu­sio­mis rau­do­no­mis dė­mė­mis (dažnai su žaiz­de­lė­mis ir įtrū­ki­mais) ant už­pa­ka­liu­ko ir odos raukš­lė­se.

Mamos kandidozė

Pien­li­ge su­sir­gęs kū­di­kis mo­ti­nos spe­ne­lius Can­di­da gry­be­liais pa­pras­tai už­kre­čia žįs­da­mas. Drėg­mė dėl sa­vai­mi­nio pie­no te­kė­ji­mo tarp žin­dy­mų, ne­hi­gie­niš­ki, oro ne­pra­lei­džian­tys sin­te­ti­niai dra­bu­žiai su­ku­ria ge­res­nes są­ly­gas gry­be­liams tarp­ti ir dau­gin­tis, o dėl šu­ti­mo ir trin­ties pasidarius nors ir ma­žiau­sioms trau­moms, leng­viau ky­la kan­di­do­zi­nis spe­ne­lių odos ir pie­no la­ta­kų glei­vi­nės už­de­gi­mas. Ypač grei­tai su­ža­lo­ji­mų at­si­ran­da ne­tai­syk­lin­gai žin­dant, kai kūdikis čiul­pia apžiojęs tik spenelį.

Liga at­pa­žįs­ta­ma pa­gal bū­din­gą iš­vaiz­dą ir ju­ti­mus. Už­de­gi­mi­nis spe­ne­lių odos pa­rau­di­mas ga­li bū­ti įvai­raus at­spal­vio – nuo blyš­kaus mels­vai raus­vo iki ryš­kiai rau­do­no. Prik­lau­so­mai nuo už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mo, spe­ne­liai dau­giau ar ma­žiau su­tins­ta, ga­li atsirasti ir žaiz­de­lių. Kan­di­do­zei iš­pli­tus į areo­lę, oda ap­link spe­ne­lius pa­raus­ta, at­ro­do iš­džiū­vu­si, įtemp­ta, bliz­gan­ti, šer­pe­to­ja. Dėl ne­to­ly­gaus pleis­ka­no­ji­mo ir epi­der­mio lu­pi­mo­si ji ne­ten­ka da­lies pig­men­ta­ci­jos ir darosi mar­ga, o pa­vir­šius ne­ly­gus, gruob­lė­tas, kartais matyti smul­ku­čių van­de­nin­gų pūs­le­lių.In­fek­ci­jos ži­di­niai, at­ro­dan­tys kaip rau­do­ni lo­pai ant švie­sios spal­vos odos, ga­li at­si­ras­ti ir po krū­ti­mis bei ki­to­se kū­no vie­to­se: pa­žas­ty­se, kirkš­ny­se, tarp­vie­tė­je. Daž­niau taip at­si­tin­ka ap­kū­nioms, gau­siai pra­kai­tuo­jančioms ir ne­si­rū­pi­nan­čioms hi­gie­na mo­te­rims.

Ka­dan­gi spe­ne­lis labai jautrus, grybelinis uždegimas sukelia ir ne­ma­lo­nių po­jū­čių: iš pradžių tik dilgsėjimą žin­dy­mo me­tu, o vėliau ir ryš­kų skaus­min­gu­mą, tar­si de­gi­ni­mą kar­tu su nie­žu­liu. Kar­tais skaus­mas plin­ta net į ran­kas ar nu­ga­rą. Kai kan­di­do­zės in­fek­ci­ja stipri, ji ga­li pra­si­skverb­ti ir į pie­no la­ta­kus. Skir­tin­gai ne­gu spe­ne­lių skaus­mai, at­si­ra­dę dėl kū­di­kio blo­go pri­glu­di­mo prie krū­ties, kan­di­do­zi­niai skaus­mai jun­ta­mi ne tik žin­dy­mo me­tu, bet ir dar ku­rį lai­ką po to, o kar­tais neat­lėgs­ta iki ki­to mai­ti­ni­mo. Esant Can­di­da in­fek­ci­jai, skau­dūs ir žaiz­do­ti spe­ne­liai ne­gy­ja net ir ta­da, kai kū­di­kis prie krū­ties pri­glun­da ge­rai. Gydyti reikia ir spe­cia­liais antigry­be­li­niais vaistais.

Gy­dy­mas

Jei­gu at­ro­dy­tų, kad su­si­rgo­te jūs ar­ba kū­di­kis, ne­dels­dami kreip­kitės į gy­dy­to­ją. Jis nu­sta­tys diag­no­zę ir ­skir­s tin­ka­mus vais­tus. Kan­di­do­zė yra in­fek­ci­nė, už­kre­čia­moji li­ga, to­dėl gy­dy­ti rei­kia iš­kart vi­sus ja ser­gan­čius. Jei­gu ku­riam nors šei­mos na­riui in­fek­ci­ja iš­lie­ka, jis ga­li iš nau­jo už­krės­ti pa­gy­dy­tą­jį.

Can­di­da in­fek­ci­ja kū­di­kio bur­no­je nai­kinama vie­tiš­kai vei­kian­čiais anti­gry­be­li­niais vais­tais. Grybeliai ga­li bū­ti pri­li­pę įvai­rio­se bur­nos glei­vi­nės vie­to­se. Todėl užtepti (o dar geriau – įtrinti) vaisto tik ant liežuvio neužtenka.

Kan­di­do­zi­niam „vys­tyk­li­niam“ der­ma­ti­tui gy­dy­ti, be spe­cia­lių antigry­be­li­nių vais­tų, ku­riuos ­ski­ria gy­dy­to­jas, reikš­min­gos ir pra­ktiš­kos prie­mo­nės, kad tarp­vie­tės ir sėd­me­nų oda kuo trumpiau būtų drėg­mė­je ir per di­de­lė­je ši­lu­mo­je. Kai tik ga­li­ma, leis­ki­te kū­di­kiui pa­bū­ti be saus­kel­nių.

Gy­dant mamos spe­ne­lių kan­di­do­zę, antigry­be­li­niu vais­tu reikia te­pti po kiek­vie­no mai­ti­ni­mo. Iki ki­to mai­ti­ni­mo dau­gu­ma vais­to nu­si­tri­na į mo­ti­nos dra­bu­žius, lie­me­nė­lę ar jos įdėk­lus, to­dėl plauti spe­ne­lių prieš žin­dy­mą nebūtina. O jei­gu no­rė­tu­mė­te vais­to likučius nu­va­ly­ti, tik­tų aly­vų alie­ju­mi su­vilgytas va­tos gu­mu­lė­lis.

Jei­gu per pen­kias die­nas pa­ge­rė­ji­mo ne­su­lau­ktumėte, kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją – gal­būt tą vais­tą rei­kia pa­keis­ti ki­tu, nes yra daug gry­be­lių at­mai­nų. Pieno latakėlių kandidozę tenka gydyti ir geriamaisiais antigrybeliniais vaistais.

Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius

„Mamos žurnalas“

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − keturi =