Mano vaikas mažo ūgio

ūgis

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Mano vaikas mažo ūgio. Dabar jam 2 metukai, o ūgis – 76 cm. Sveria irgi mažai – 10 kg. Valgo gerą maistą, turi puikų apetitą, tuštinasi kas dieną, gausiai. Tėtis 183 cm ūgio, mano ūgis 155 cm. Ar verta sunerimti? Ar tiesiog galvoti, kad vaikas paveldėjo mano ūgį? Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.

Nuo ko priklauso žmogaus augimas?

Žmogaus augimas priklauso nuo daugelio priežasčių:

Nuo paveldimumo. Sakoma, kad ūgis iki 80-85 proc. lemtas genetiškai. Gimęs vaikas paveldi savo motinos ir tėvo giminaičių savybes. Dėl to šeimoje, kurioje tėvai nedideli arba liekni, gali pasitaikyti aukštų arba stambaus kūno sudėjimo, kresnų ar nutukusių vaikų, jei tarp motinos ar tėvo giminaičių tokių asmenų buvo. Štai kodėl vieni vaikai, nors ir gerai valgo, būna „liesi“, o kiti, kad ir nedaug valgo, būna „iš stuomens ir liemens“.

Nuo aplinkos įtakos. Nuo pat užsimezgimo įsčiose organizmas turi būti aprūpintas įvairiomis maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis ir daugeliu kitų biologiškai aktyvių medžiagų). Štai dėl ko gydytojai teigia, kad vaikas turi būti maitinamas kuo įvairesniu maistu, o ne tuo, kuris mažyliu patinka ir kurį noriau valgo.

Nuo nutukimo. Turintys antsvorio, nutukę vaikai paprastai būna mažesnio ūgio. Apvalutis kūdikis ar mažas vaikas nėra geros sveikatos rodiklis. Jis greičiau mažylį prižiūrinčių žmonių belaisvis. Permaitinamas mažylis įpranta daugiau valgyti, ir tai yra blogai, nes augdamas nepajėgia šio įpročio atsisakyti. Nereikia žaisti žaidimo „Suvalgyk šaukštelį už mamytę ir tėvelį“.

Nuo įvairių ligų. Ūgiui įtakos gali turėti iš giminaičių paveldėtos, atsitiktinai atsiradusios dėl chromosomų ir genų pažeidimų bei įgytos (galvos traumos) ir sunkios lėtinės ligos, pvz., širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, inkstų, virškinamojo trakto.

Ko reikia normaliam augimui?

Kasdienis organizmo aprūpinimas įvairiomis maisto medžiagomis. Neužtenka vaikui retkarčiais duoti šviežių uogų, vaisių, daržovių – jų vaikas turėtų gauti nuolat. Jų negali pakeisti vitaminai. Vitaminai – tik dalis biologiškai aktyvių medžiagų, kurių kasdien reikia sparčiai augančiam organizmui. Maisto papildai nepakeičia racionalios mitybos, nes jau pats žodis „papildai“ sako, kad jie tik papildo tai, ko trūksta. Iš kartos į kartą žmogus įpratęs jam reikalingas maisto medžiagas pasisavinti iš maisto.

Deguonis. Jis reikalingas tam, kad organizme galėtų vykti normali medžiagų apykaita.

Geras fizinis aktyvumas irgi stimuliuoja augimą. Dėl to bet kurio amžiaus vaikas turi būti leidžiama judėti tiek, kiek jis nori.

Miegas. Svarbiausia vaikus guldyti ne per daug vėlai vakare, nes, pasiekus gilaus miego fazę, apie 22–23 val., daugiausia išsiskiria augimo hormono – medžiagos, kuriai priklauso svarbiausias vaidmuo augimą reguliuojančioje sistemoje. Štai kodėl vaikai turi būti pratinami eiti miegoti ne vėliau kaip 21 val. Liaudies išmintis ne veltui byloja, kad „vaikas auga miegodamas“.

Kodėl sutrinka augimas?

Vaisiaus augimo sutrikimai. Vaisius gali nustoti augti dėl motinos ligų (širdies, plaučių, inkstų, nėštumo toksikozės), dėl nepakankamos, nesuderintos nėščiosios mitybos, griežto vegetarizmo, žalingų įpročių (rūkymų, narkotikų, alkoholio vartojimų), vaisiaus ligų.

Vaisiaus augimo sutrikimų nėščioji galėtų išvengti tinkamai maitindamasi, atsisakydama žalingų įpročių, nėštumo metu reguliariai lankydamasi moterų konsultacijoje, vengdama sunkaus ir kenksmingo darbo, nebendraudama su sergančiais infekcinėmis ligomis žmonėmis.

Kūdikio augimo sutrikimai. Jų priežastys: įgimtos ligos (įgimtos širdies, inkstų, virškinamojo trakto bei medžiagų apykaitos ligos), dažnai pasikartojančios, ilgiau užtrunkančios ūminės ligos, netinkama mityba (motinos pieno stoka, laiku neskirtas papildomas maitinimas, kai duodama maisto, kurio kūdikis neįsisavina), netinkama kūdikio priežiūra. Kai į organizmą patenka per mažai maisto medžiagų arba kūdikis nesugeba jų pasisavinti, greitai nyksta riebalų, baltymų, angliavandenių ir kitų medžiagų atsargos, sutrinka normali medžiagų apykaita, kūdikis vis labiau senka: tampa neramus arba apatiškas, pablykšta, blogai miega, oda raukšlėjasi. Organizmas netenka gebėjimo priešintis įvairioms infekcinėms ligoms.

Viso to išvengti padeda kūdikio žindymas pagal poreikį, laiku (kai sukanka 6 mėn.) pradėtas duoti papildomas maistas, konsultacijos su apylinkės slaugytoja ir gydytoju kūdikio priežiūros, maitinimo klausimais, saugojimas nuo bendravimo su sergančiais ūminėmis ir lėtinėmis infekcinėmis ligomis žmonėmis.

Kiek kūdikis užauga pirmaisiais metais?

Kūdikių augimą daugiausia lemia mityba. Šis laikotarpis – tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą reguliuoja mityba. Todėl šiuo metu pastebima stiprių augimo greičio svyravimų. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias – kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus. Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia maždaug po 6 mėnesių ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą.

Kiek užauga vaikas antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais?

Per antruosius gyvenimo metus vaikas užauga 10–13 cm ir pasunkėja 2–2,5 kg, o krūtinės apimtis padidėja 1,5–2,5 cm.

Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje vaikas turėtų turėti 16 dantų. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau intensyviai auga ir tobulėja raumenys bei jų inervacija. Dėl to tobulėja ir vaiko judesiai. Vaikas pradeda atlikti daug smulkių, diferencijuotų judesių, didėja raumenų tonusas. Per trečiuosius gyvenimo metus vaikas užauga – 7,5–10 cm, o jo svoris padidėja apie 2 kg.

Ūgis yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį nustatomi kiti augimo rodikliai, pvz., kūno masė, krūtinės, galvos apimtys. Svarbu, kad jie atitiktų ūgį, vaiko kūno sandara būtų harmoninga, taisyklingų proporcijų. Kiekvieno vaiko augimo tempas yra individualus, vienas stiebiasi greičiau, kitas lėčiau. Visuomet vertinant mažylio augimo tempą atsižvelgiama į tai, kaip augo jo seneliai ir tėvai.

Bet kuri sunki ar ilgai trunkanti liga, galvos trauma gali silpninti augimo tempą. Pastebėta, kad per didelis cukraus vartojimas slopina augimo hormono išsiskyrimą ir todėl gali mažėti augimo greitis. Mitybos pakitimai, nutukimas, maisto stygius irgi labai veikia augimo hormono kiekį. Pastebėta, kad ir psichologinės problemos slopina augimo hormono išsiskyrimą, o kartu ir vaiko tobulėjimą. Kitaip tariant, vaikas turi nuolatos jausti, kad yra mylimas. Kai kurias ligas diagnozuoti sunku, nes jos, išskyrus ūgio atsilikimą, nepasižymi jokiais kitais joms būdingais požymiais.

Ką daryti, jei atrodo, kad vaikas, lyginant su jo bendraamžiais, yra mažas?

Jeigu neramina, kad vaikas žemesnis už bendraamžius, dera gauti vaiko gydytojo siuntimą vaikų endokrinologo konsultacijai.

Jam reikės pasakyti, kaip augo giminaičiai, kada pastebėjote vaiko augimo atsilikimą. Gydytojas endokrinologas, priklausomai nuo situacijos, gali pateikti ir daug kitų klausimų, skirti tyrimų.

Galutinis žmogaus ūgį didžiąja dalimi lemia genetikas, o tikėtiną ūgį galima apskaičiuoti pagal formulę:

Berniukų tikėtinas ūgis (cm) = (tėvo ūgis (cm) + motinos ūgis (cm) +13) / 2.

Mergaičių tikėtinas ūgis (cm) = (tėvo ūgis (cm) + motinos ūgis (cm) – 13) / 2.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 + penki =