Skaitykite, kaip žurnalo redaktorei Neilai (46 m.) su vyru Sauliumi (49 m.) sekasi auginti pagrandukę Marcelę (2 metai ir 11 mėnesių). Marcelė turi 2 vyresnes sesutes (21 metų Jogilę ir 26 metų Austėją).
Kodinis žodis „sauliukas“
Kai redakcijoje garsiai mąsčiau, kokią temą nagrinėti birželio numerio dienoraštyje, kolegės vienbalsiai nutarė – „Tėvo dienos proga rašyk apie Sauliuką“, turėdamos omenyje Marceliukės tėtį. Po kodiniu žodžiu „sauliukas“ slepiasi daug temų. Kaip pasirinkti vyrą, kad jis būtų geriausias tėtis tavo vaikams. Kuo skiriasi tėvystė prieš 25 metus ir dabar. Kokios savybės būtinos tėčiui, kuriam gimsta tik mergaitės. Ir ką tėtis turi padaryti tokio, kad užaugę vaikai pasakytų: tu nerealus. O deminutyvas sako, kad kalbėsime apie labai gerus tėčius – tėtukus.
Jaunikio išbandymai
Neseniai į rankas papuolė vienos TV žvaigždės interviu, kurios žurnalistai paprašė išduoti paslaptį, kaip jai pavyko susirasti tokį gerą vyrą. Mat žvaigždė pasakojo, kaip pagimdžiusi vėlyvą vaiką skrajoja lyg gyslomis tekėtų ne kraujas, o šampanas, nes kūdikio tėtis nudirba visus darbus. Ji prisipažino, kad rinkdamasi vyrą pasinaudojo močiutės patarimais.
Skaičiau 90 metų bobutės tautosaką „Kaip susirasti vyrą, vertą milijono“ ir supratau, kodėl niekaip negalėjau tų patarimų panaudoti, kai kūriau šeimą pati. Jie užima per daug laiko ir būtų tinkami nebent šioms dienoms, kai spontaniškos vedybos nemadingos, o sužadėtuvės trunka 10 metų. Kai tiek laiko triniesi kartu, gali išnarstyti sužadėtinį po kaulelį, o ką reikėjo daryti mūsų kartai, kai šeimos kūrėsi pagal trijų P programą: „Pamačiau, patiko, pareiškimai“? Vidurinįjį žodį interpretuokite pagal savo sugedimo laipsnį, bet tas trijų žingsnių etapas būdavo labai trumpas, nuo 3 dienų (tiek užtruko nuo pažinties iki pareiškimų tuoktis redakcijos kolegė) iki pusmečio, kas tuomet atrodė nesąmoningas reikalų vilkinimas.
Apie jaunikio išbandymus nieko nežinojau, kai, būdama 19 metų, susipažinau su savo Sauliuku, ir nė vienos tų taisyklių nepritaikiau praktikoje iki vestuvių (nespėjau). Dabar galiu dėkoti savo intuicijai, nes pastaruosius 27 bendro gyvenimo metus vyru esu patenkinta. Bet išklausykime, ko jaunamartes mokė santuokos ekspertė – žvaigždės močiutė.
Keli punktai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis vyrą:
1. Nugirdykite būsimąjį ir stebėkite, koks jis būna išgėręs. Promilės kraujyje atveria paslaptingiausius asmenybės užkampius. Vieną apima depresija ir savižudiškos nuotaikos, kitas pradeda lįsti prie svetimų moterų, trečias tampa įtarus ir kelia pavydo scenas. Šios taisyklės esmė – jei girtam išlenda „blogasis aš“, anksčiau ar vėliau išlįs ir blaivam.
Asmeninė patirtis: Šį punktą išbandyti iki vestuvių neturėjau galimybių, nes, būdami studentai, lėbavome po lygiai… Nepagalvojau, kad per vakarėlį reikėtų sau pilti vandenį, gerbėjams – degtinę, o tada užsirašinėti jų poelgius.
2. Stebėkite, kaip vyras vairuoja. Matyt, seniau sakydavo – stebėk, kaip jis važnyčioja arklį, joja arba aria. Jeigu dirgliai, nepakančiai, grubiai, – jau signalas, kad neturės kantrybės ir buityje, nervinsis dėl smulkmenų. Kantrybę ir toleranciją patikrinsite miesto spūstyse, kur net šalčiausių nervų vairuotojai pratrūksta. Kelyje pamatysite, ar išrinktasis mėgsta greitį, riziką ir koks jo polinkis pažeidinėti taisykles.
Asmeninė patirtis: Nepatikrinau, nes pirmą automobilį įsigijome, kai dukrai Austėjai buvo 5 metai. Važiuodamas troleibusu būsimas vyras būdavo itin ramus, ne kartą užsnūdęs apvažiuodavo visą maršrutą.
3. Išvažiuokite į varginančią kelionę. Būtent varginančią, o tam geriausiai tinka laukinė gamta, pavyzdžiui, plaukimas baidarėmis. Tegul ėda uodai, nutrina batai, nudilgina augalai. Tegul nepasiduoda palapinės kuolai, naktį užlyja, o dar geriau, jei lyja visą laiką. Šioje situacijoje pamatysite savo jaunikio išlepimo lygį. Ar norėtumėte visą gyvenimą nugyventi su pažeidžiama būtybe, kuri vis prašinėja pleistriukų?
Asmeninė patirtis: Baidarių žygiai dar nebuvo atėję į madą, o į pirmąją kelionę traukiniu į Taliną išsiruošėme, kai jau buvome susituokę.
4. Stebėkite, kaip jaunikis bendrauja su svetimais vaikais ar gyvūnėliais. Vaikai ir gyvūnai turi šeštąjį pojūtį, prie blogo žmogaus neis. Jeigu vyras neatstumia priropojusio giminaičių kūdikio, ima jį ant kelių ar klausosi svetimo darželinuko pasirodymų (sutikite, neturintiems vaikų tai sunkiai ištveriama), jis turės kantrybės ir su savais vaikai. O jei vyras paspyrė šunį, labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau spirs ir savo vaikui. Kai žiūriu socialinius reportažus apie mušamas moteris, nepykite, aš jų neužjaučiu. Juk agresyvus vyras siunčia apie save šimtus žinučių, ir tų signalų nepastebėti neįmanoma.
Asmeninė patirtis: Draugavome taip trumpai, kad aplinkoje nepasitaikė nei šunų, nei vaikų, išskyrus mano sesutę, kuriai tuomet buvo 9 metai, ir jį prilipo prie Sauliaus kaip magnetukas prie šaldytuvo.
5. Pasirodykite vyrui pačiu nepatraukliausiu savo įvaizdžiu. Tegul pamato sergančią, nusmurgusią, ištinusią, nušašusią. Kitaip gali nustebti po vestuvių, kai pamatys tikrąjį žmonos veidą. O kuri norės taip vargti, kaip A.Brazausko našlė Kristina, prisipažinusi, kad kas rytą atsikeldavo anksčiau už vyrą ir skubėdavo „susitvarkyti“. Tada vėl atsiguldavo šalia, kad vyras atsimerkęs pamatytų tobulai nupieštus antakius.
Asmeninė patirtis: Kai tau 20 metų, tiesiog neįmanoma atrodyti blogai, o antakius pirmą kartą išsipešiojau jau gerokai po vestuvių…
X faktorius
Nors aš tiesiog fiziškai nespėjau patikrinti Sauliuko pagal šiuos 5 punktus iki vestuvių, nes draugavome tik pusę metų, bet sutinku, kad juose daug tiesos. Tik reikia nepamiršti 6 punkto – vadinamojo X faktoriaus, kuris kiekvienai, ieškančiai vyro, bus vis kitoks.
Viena draugė prieš nutardama, ar toliau tęs santykius, slapta patikrino būsimo jaunikio banko sąskaitos išklotinę, nes anksčiau jas atsiųsdavo paštu. Kitai lemiamu koziriu tapo tai, kad jos išrinktasis apgynė ją bare nuo priekabiautojo. Trečia pasiliko su tuo, kuriam tuo metu dėmesį rodė kelios kitos moterys, – suveikė paklausos dėsnis, nes, jei prekės reikia visiems, matyt, ji tikrai gera. O mano pats svarbiausia slaptasis koziris buvo… vyro moteriškumas. Nedarykite išankstinių išvadų, tuoj paaiškinsiu.
Agresyvūs nesikreipkite
Atsimenate klišę iš pažinčių skelbimų: „Teisti ir geriantys nesikreipkite“. Nenurašau mėgstančių išgerti, o ir teistas gali būti geras žmogus. Aš juk irgi teista – neseniai sumokėjau 2 eurų baudą, nes ne vietoje perėjau gatvę. Mano pažinčių skelbime būtų parašyta: „Nesikreipkite agresyvūs, valdingi ir griežti“ (dar nenorėčiau, kad vargintųsi šykštuoliai ir pagyrūnai).
Tegul pasaulyje gyvena tie „vyriški“ vyrai, tegul veda moteris, kurioms patinka agresija, kietas kumštis, pakeltas balsas, tačiau manęs toje kompanijoje nebus. Žinoma, ir tokie vyrai manęs nepastebės, nes ši antipatija yra abipusė. Bet užtat kiek nuostabių „moteriškų“ vyrų man pavyko sutikti, o labiausiai pasisekė, kad būtent tokie man teko tėtis, vyras ir žentas. Tų vyrų gražiausios savybės yra jautrumas, švelnumas, empatija, mokėjimas atjausti, prajuokinti, dosnumas, šiluma ir pagarba moteriai. Jų nežemina, kai reikia prie kūdikio keltis naktį, traukti su siurbtuku jo snarglius, plauti užpakalį, eiti į tėvų susirinkimą darželyje, kai ateina 20 mamyčių ir tik vienas tėvelis, 3 valandas lauke stumdyti vežimėlį, vakare vaikui ištrinkti galvą ir nukarpyti nagus.
Moteriškas vyras moteriškoje aplinkoje
Kolegės liepė man „rašyti juokingai“, bet dabar noriu papasakoti apie savo tėtį, kurio nebeturiu, ir galiu rašyti nebent graudžiai. Mano tėtis irgi buvo labai moteriškas vyras. Tokie tipažai patys tinkamiausi auginti mergaites, ir kaip gerai, kad dabar visuomenė leidžia vyrams tokiais būti.
Karmiškai susiklostė, kad augau šeimoje, kur gimė tik dukros. Viena vertus, mano tėtis elgėsi kaip standartinis tarybinis vyras. Rūpinosi, kad būtų maisto, sumokėti mokesčiai, pataisytas automobilis. Buvo tikras reikalų tvarkytojas. Be to, jis buvo nesustabdomas pleputis ir lepintojas. Kaip gidas važinėjo į užsienio keliones, ir visą laisvą laiką skirdavo šukuoti parduotuvėms. Išsirinkdavo iš turistų grupės labiausiai į mus panašių sudėjimų moteris ir jų prašydavo matuotis drabužius parduotuvėse. Visur su kartu vežiojosi visų mūsų 4 (mamos ir 3 dukrų) padų trafaretus. Pirkdamas realizuodavo savo fantazijas ir svajones. Mama gaudavo sintetinių, net traškančių ir elektra nukrečiančių peniuarų bei „kombinukų“ (toks apatinio trikotažo žanras, jau nebepopuliarus jokiame kontinente, nebent viešnamiuose). Donalda, tėčio mylimiausia dukrelė, būdama vos 8 ar 10 metų gaudavo ryškios bižuterijos, iki pečių nukarusių blizgančių auskarų, labiau tinkamų lengvo elgesio moterims nei pradinukei. Nežinau, ką jis galvojo, bet man, paaugliukei, veždavo praktiškus ir šimtu procentų vyriškus pirkinius, tarkime, džinsus iš vyrų skyriaus arba diplomatą susidėti vadovėliams. Froidas būtų pasakęs, kad taip tėtis manyje nužudė mažąją moterį, tačiau man toks tėčio požiūris patiko. Vadinasi, jam buvau patikimas draugelis, bendramintė, kurioje matė savo „copy-paste“ versiją. Iki šiol man gražiausias unisex stilius. Kai į parduotuves atvežamos naujos kolekcijos, visada pavydžiu vyrams, nes jiems sukurti gražiausi drabužių ir batų modeliai.
Kai palikome tėvų namus, ne mama, o tėtis skambindavo kiekvieną dieną. Telefono ekrane pamačiusi užrašą „tėtis“, kolegėms sakydavau, kad skambina Čialikušu (lietuviškai – Čiauškutė). Išeidavau iš kabineto ilgam, nes tėčiui būdavo svarbu viskas, net tai, ką sapnavau. Kai tėtis susirgo vėžiu, metus važinėjo iš Tauragės į Vilnių chemoterapijoms, apsistodavo pas mane arba seses. Suskaičiavau, kad tais metais jis pas mane nakvojo 43 naktis, vadinasi, tiek buvo pokalbių iki paryčių, kai siela iš gerumo verkia. Kai gydytojai nebesuteikė vilčių, ir visiems buvo aišku, kad tėtis mirs, jis pasakė įsimintinus žodžius: „Šitie paskutiniai metai man buvo patys geriausi gyvenime, nes per juos aš pažinau jus, savo dukras“.
Naujoji nėščių tėčių generacija
Kalbėdama apie šiuos mielus jautruolius, kurių apsupta gyvenau ir gyvenu, neturiu galvoje totalinio vyrų moteriškėjimo, kuris Europoje ir JAV beveik nesustabdomas. Tai hormoninis lyties praradimas, kai visa vyro esybė – tiek kūnas, tiek mintys – tampa moteriški.
Mokslininkai tai sieja su neatsakingu hormonų naudojimu paukštininkystėje ir gyvulininkystėje; plastiku, kuriame esantys ftalatai, bisfenolis, parabenai ir kitos medžiagos išderina vyrų hormoninę sistemą; taip pat – hormoninių kontraceptikų naudojimu ir net alumi, kuris testosteroną pakeičia moteriškais hormonais. Atsirado net terminas – aplinkos feminizacija, nes moteriškasis hormonas estrogenas, kurio gauname su kontraceptikais, išsiskiria su šlapimu ir per nuotekas patenka į aplinką. Upėse ir ežeruose žuvų patinėliai dėl to net pakeičia lytį. Gerdami vandentiekio vandenį, estrogenų „atsigeria“ ir mūsų vyrai. Jie storėja, jų basai plonėja, plaukai vešlėja, ilgainiui jie pradeda periminėti moterų funkcijas ir užgrobia jų teritorijas.
Kad vyrai sparčiai estrogenizuojasi, patyrėme leisdamos „Mamos žurnalą“. Per mūsų darbo metus atsirado terminai „nėščias vyras“ (tas, kuris kartu su moterimi jautriai įsigyvena į nėštumo periodą, net storėja), „nėščiųjų ir gimdančiųjų pora“ (vyrai jaučia sąrėmius ir įsivaizduojamo kaklelio atsivėrinėjimą), „pogimdyminė vyrų depresija“ (dėl hormoninių pokyčių po gimdymo vyrą kamuoja niūrios nuotaikos).
Prieš 30 metų absoliuti dauguma vyrų išvis nežinojo, kas yra gimdos kaklelis, o kai pagimdydavo žmona, vaiką pamatydavo tik trečią dieną per gimdymo namų langą.
Prieš 20 metų vyrai jau eidavo į gimdymus, bet būdavo tik sutrikę statistai linkstančiais keliais. Vienas kitas „ginekologiškai“ įsijautrinęs vyras lydėdavo žmoną į nėščiųjų mokymus, tuomet jie atrodė visiškai keistuoliai.
Užtat dabar per motinystės paskaitas vyrų pilnos eilės, jie klausinėja lektoriaus, kaip reikės užgydyti spenelius, mokosi kvėpuoti per sąrėmius. Visi jie žino, kas yra placenta, lochijos ir stangos, o per žmonos gimdymą patarinėja akušerei.
Kas toliau? Tikiuosi, kad „Mamos žurnale“ aprašysime pirmąjį vyro nėštumą ir gimdymą, o tokių dalykų tikrai bus, neabejokite.
Ką sako užaugusios dukros
Prisipažinsiu, nenorėčiau, kad mano vyras dėl plastikinių pakuočių taptų Končita Wurst (sako, kad panašus iš veido). Man žavu, kai vyrai mistifikuoja gimties sritį, per daug nelenda į ją. Mūsų giminėje yra tradicija prieš naują gimdymą rengti totalizatorių, kokios lyties bus kūdikis, kiek svers ir kokio bus ūgio. Ir nors vaikų gimė jau begalės, kaip jauku, kai koks nors vyrukas, nors ir baigęs universitetą bei valdantis sėkmingą verslą, parašo: „Gims berniukas, svoris 4 kg, ūgis 33 cm“. Kodėl tik 33 cm? Jis mintyse pamatavo, kad tai apie du sprindžius, o tokia niekinė informacija, kaip standartinis vaiko gimimo ūgis, jam neužsiliko. Kaip moterims retai užsilieka informacija apie padangų protektoriaus gylį.
Su dukra Austėja prisiminėme epizodą, kaip parduotuvėje sutikome Sauliaus bendradarbę ir ji paklausė, į kelintą klasę eina dukra. Tėtis išdidžiai atsakė: „Austėjytė jau šeštokė“, kai tuo tarpu mergaitė mokėsi jau dešimtoje klasėje. „Tėčiui buities dalykai buvo neesminiai, bet jis puikiai žinojo, kuo domiuosi, kokiu skanumynu mane pradžiuginti, kokius filmus mėgstu, kokie mano meilės reikalai. O kiek svėriau šeštoje klasėje, juk ir pati pamiršau“, – sako dukra.
***
Mielos mamos, baigdama rašinėlį noriu pridurti: „Redakcija neatsako už Marcelės mamos kalbą ir turinį“. Neklausykite svetimų patarimų, neskaitykite bobučių prisiminimų. Gyvenimas dabar toks žavus, nes vyrą (o vaikams – tėvą) galima rinktis iš kelių milijardų visokiausių spalvų ir religijų vyrų. Svarbiausia, kad jus aplankytų meilė, o tada visoms taisyklėms pritaikysite išimtį, ir viskas bus gerai.
Iki susitikimo kitą mėnesį.
Mama Neila
„Mamos žurnalas“
Laba diena, Neila 🙂 O kur paskutinio mėnesio Marceliukės dienoraėtis? Jis BŪTINAS! 🙂 Kaip kiekvienas rytas prasideda kavos puodeliu ir Jūsų žurnalo straipsniu, taip kiekvienas naujas „mamos žurnalo“ numerio skaitymas prasideda nuo Marceliukės 😉 Labai lauksim rašinėliio kitą mėnesį 🙂 Ačiū ir linkėjimai visai Jūsų šeimynai!
Sveiki, Šarūne, nutarėme, kad 3 metų sulaukusi Marceliukė jau nebeaktuali mamytėms. Pabijojome, kad toks ilgas ciklas nepadvelktų didybės manija – juk nesu Užkalnis, kad kaskart rašyčiau apie save…
Neila