Marcelė. 3 metai

marcė

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Sveikiname, jūs auginate 3 metų vaiką!

Skaitykite, kaip žurnalo redaktorei Neilai (46 m.) su vyru Sauliumi (49 m.) sekasi auginti pagrandukę Marcelę (3 metai). Marcelė turi 2 vyresnes sesutes (21 metų Jogilę ir 26 metų Austėją).

Paguodos laiškas likimo draugėms

„3 metų vaikas – didžiausias stebuklas Jūsų namuose. Visi Jums pavydi, nes tai pats įdomiausias ir linksmiausias raidos etapas“, – cituoju kadaise „Mamos žurnale“ spausdintą straipsnį. Ar įmanoma pavydėti sau pačiam? Jei yra saviapgaulė, saviplaka, savimyla, turėtų būti ir savipavydas. Tai jausmas, kai negali patikėti savo sėkme ir vis gnaibai į ranką – ar tai vyksta su manimi? Nesu vertas, nesu vertas, nesu vertas…

Tas pojūtis apėmė, kai su Marceliuke vaikštinėjome po poliklinikos kabinetus, nes rinkome parašus pažymai į darželį. Jau vien faktas, kad poliklinikoje būta prieš 1,5 metų, ir tai tik dėl 18 mėnesio skiepų, daugybei mamų sukels pavydą. O ką kalbėti man pačiai, kai augindama pirmąsias dukras (kurios gimė iš jaunų ir trykštančių sveikata įsčių) buvau etatinė poliklinikų lankytoja. Jei „užtaikydavau“ gerą kavos ar saldumynų akciją, būtinai imdavau namams ir pediatrei, o ilgainiui išdrįsau nunešti jai net šaldytą vištą. Juk eidavome į polikliniką beveik kas savaitę.

Kitas savipavydo pliūpsnis buvo pamačius stulbinamus skaičius – 3 metų dukrytės ūgis 106 cm, svoris 18 kg, hemoglobinas 146, akys – du vienetai. Prisiminimai iš jaunos motinystės? Hemoglobinas – ties mažakraujystės riba, astigmatizmas ir akiniai iki 12 metų, nevalgumas, per langus mėtomi kotletai, pusę šeimos biudžeto suryjantys „vitaminai“ ir adenoidų operacijos.

O gal tai Dievulio svarstyklės? Ši mintis turėtų padrąsinti 45 metų skaitytoją Rūtą, kuri parašė, jog skaitydama Marceliukės dienoraščius taip įsijautė, kad prarado budrumą, ir štai – jau laukiasi penkto. Per Marcelės projekto metus tokių Rūtų mums parašė dešimtys, o kiek neparašė… Neplanuotas vėlyvas nėštumas, siaubas dėl skurdo, sveikatos, senatvės, laiškas redaktorei – kas dabar bus? Mielosios, Jums bus taip gerai, kad nė nesapnavote. Tik truputį vėliau, po 3 metų, kai tvarkysitės pažymą į darželį.

Ar nesijausite reptilijomis tėvų susirinkimuose, kaip vaizdžiai pasakė dailininkė Jūratė Leikaitė, vaikučio susilaukusi 48-erių? Ir čia turiu nuraminimo tabletę. Mano 35 metų sesuo šį rudenį į pirmą klasę išleidžia sūnų. Grįžusi iš pirmojo tėvų susirinkimo, buvo nustebusi: „Susirinko pilna salė senjorų, beveik senolių… Matyt, visi pagrandukų tėvai“. Reptilijų ir dinozaurų tik daugės, juk net pagalbinio apvaisinimo įstatyme siūloma išbraukti nieko nebestebinančią 45 metų ribą. Viskas bus gerai, senučiukės, jums tikrai nereikės slėpti veidų po akiniais nuo saulės, o nedailių figūrų po rankinukais, nes susirinkimuose minėtų roplių bus dauguma!

Zoologinės atostogos su trimečiu

Kaip sakė Skarlet Ohara, – apie reptilijų susirinkimus aš pagalvosiu rytoj, o šiandien papasakosiu apie atostogas. Šia trumpa ataskaita irgi siunčiu palaikymo žinutę likimo draugėms.

Gegužės pabaigoje su Marceliuke pajūryje pakartojome pernykštį planą „copy-paste“ būdu. Buvo įdomu, kaip energetiškai skiriasi ta pati programa, kai ją pildo 2 ir 3 metų vaikas. O skyrėsi iš esmės. Pernai važiavome du suaugusieji ir kūdikis, o šiemet – kompanionų trijulė. Jautėmės visiškai laisvi ir lengvi, nes jau galėjome ramiai valgyti kavinėse, nebereikėjo sukti galvos dėl košių, sauskelnių, naktipuodžio, buteliuko, lagamino dydžio vaistinėlės. Vis dėlto daugiausia džiaugsmo suteikė tai, kad trimečio akys jau mato, o ausys jau girdi.

Sesuo pajuokavo, kad tą pačią programą bus galima pildyti dar 6 metus iš eilės, nes vaikas kasmet viską matys vis kitomis akimis.

Štai ką mes aplankėme:

HBH vištidė ir žvėrinčius. Veikla: paukščių, ožių, lamų ir asilų šėrimas batonu bei morkomis, kurių įsigijome Palangos parduotuvėje. Maitinti gyvūnus leidžiama, jie, kaip ir pernai, vienijosi į kaimenes ir sekė mūsų šeimą baksnodami snukiais rankines.

Klaipėdos delfinariumas. Veikla: įdomu persikelti laiveliu ir plaukiant šerti žuvėdras batonu. Prieš delfinų programą už 2 eurus galima pasidžiauti dviejų jaunų jūrų liūtų pasirodymu. Tiesa, jie neprilygsta a.a. jūrų liūtui Piratui, su kuriuo užaugo pirmosios dukros, tačiau Marcelė dar nereikli, ji plojo ir kvatojosi. Delfinų pasirodymas atima žadą kaskart, – net jei stebėsite 100 pasirodymą.

Mažylė po pasirodymo apsiverkė, norėjo dar. Jei šalia Jūrų muziejaus veiktų atrakcionų parkas jūriniais motyvais, jaukesnė kavinukė ar bent vaikų žaidimų kambarys, tikriausiai ten būtume praleidę visą dieną. Buvo keista, kaip į tokią euforiją pakėlęs žiūrovus, delfinariumas juos ramiausiai paleidžia…

Antano Boso imperija. Veikla: pasukę į Karklę lengvai rasite Bosų valdas. Žinojome, kad ten bus gyvūnų, bet tikrai ne jie yra šio komplekso „vinis“, o iškamšų muziejus „Didysis penketas“. Tai, ką pamatėme, sukrėtė, sujaudino ir sukėlė sumaištį galvose. Pramogos kaina 5 eurai, tačiau tai „nuneša“ visus matytus gamtos muziejus, ne veltui reklamoje rašoma, kad tai unikalus ir vienintelis toks Rytų Europoje reginys. Įleidęs mus prižiūrėtojas įteikė iškamšų aprašus. Beveik visus gyvūnus sumedžiojo pats A.Bosas, aprašyta, kur ir kada jis tai padarė, klajodamas nuo Kamčiatkos iki Afrikos. Iškamšų koncentracija tokia gausi, kad sunku suprasti, kaip A.Bosas spėjo tiek daug sumedžioti. Labai trūksta vaškinės paties A. Boso figūros su šautuvu ir safario drabužiais.

Prižiūrėtojas nuramino, kad visi gyvūnai sumedžioti atrankos būdu, pagal visas medžioklės taisykles (ligoti, seni), tačiau ilgokai neapleido jausmas, kad už krūmų pasaloje tyko šeimininkas, ir tuoj pasigirs šūvis. Atmetus emocijas, neįsivaizduoju, kur dar vaikas galėtų pamatyti tiek realaus dydžio iškamšų, – nuo dramblio, žirafos, grizlių iki menkiausių graužikų. Tad edukacine prasme šis muziejus yra aukščiausio lygio.

Palangos parko tvenkiniai. Veikla: trimečiams pati idealiausia – ančių ir gulbių penėjimas batonu. Nepasakojome Marceliukei apie gintarą, Tiškevičius ar Birutės susitikimą su Kęstučiu – kol kas jos mąstymas animalistinis.

Klaipėdos zoologijos sodas. Kažkodėl jis vadinamas „mini“, bet tai netiesa. Gaila, kad prie kasų nepastebėjome, jog galima nusipirkti kibiriuką su duona ir šerti gyvūnus, kurių būriai slampinėja laisvėje. Zoologijos sodas nepasiūlo nei tualeto, nei kavinės, nei padoresnių takelių, bet trykšte trykšta zoologija. Matėme, kokie laimingi lakstė mokinukai, atvežti čia į ekskursijas, kaip klykė sava tarme: „Ateiket greičiau, meškins atsibuda“ ar „Ve, žiūriek, liūts!“. Marcelė savo ruožtu niurkėsi su lamomis, stirnomis, alpakomis ir tiesiog avinais „vulgaris“. Būtinai atvažiuosime kitąmet.

Na, senosios mano bičiulės, ar smagu skaityti, kas Jūsų laukia? Vėl atrasite savo vidinį vaiką, ir nemokamai. Pagalvokite, kokie pinigai sumokami psichoterapeutams, kad šie pažadintų gyvenimo džiaugsmą ir sugrąžintų laimės pojūtį matant, kaip ožys čiaumoja morką. Kiek viskuo persisotinusių 50-mečių nebeužmiega be migdomųjų, geria vaistus nuo depresijos, nes nebesuvokia, ką dar įdomaus gali duoti šis gyvenimas. O Jūs (ir aš) dar mažiausiai 10 metų pilnatvę rasite prie artimiausio tvenkinio, kad tik ten plaukiotų nors viena nušiurusi antis.

Vaikas – ne asmeninis reikaliukas

Aš ne tik pavydžiu sau dėl sveiko ir linksmo vaiko, aš jaučiuosi atliekanti misiją. Pradėsiu nuo to, kad Marceliukę auginti padeda auklė Lilė, kuriai 67 metai.

Marcelės ir Lilės jausmai abipusiai, auklė vadinama močiute. Kadangi ponia Lilė labai sportiška, aktyvi ir sveika, ji Marcelę augina kaip lauko darželyje – bet kokiu oru lauke. Dabar, kai vakarai ilgi ir oras geras, Marcelė lauke išbūna po 6–7 valandas per dieną. Pirmąją dienos dalį su močiute Lile, antrąją – su šeimos nariais, kurie kaitaliojasi pagal slankųjį grafiką (išbūti su judriu vaiku lauke 3 valandas – ne kiekvieno jėgoms). Neįsivaizduojate, kokiu medumi tepama mano širdis, kai matau, kaip su Marceliuke myluojasi kiemo seneliai ir močiutės. Visi senjorai ją pažįsta, vadina „mūsų Marceliuke“, vaišina saldainiais ir būtinai nori apkabinti. O mažoji žino jų vardus, mielai eina ant rankų, glaustosi. Tikiu, kad mūsų pagrandukas suteikia kiemo senjorams džiaugsmo, pailgina jų gyvenimą. Dar bonusų prideda senovinis dukrytės vardas, keliantis sentimentų vyresniajai kartai.

Mielos likimo draugės, netyčiukų mamos ar tos, kurios laikote save senutėmis, – nepriimkite savo motinystės asmeniškai. Jūs – tik tiltas, kuriuo nuostabi būtybė, naujas žmogus ateina į žemę. Mūsų giminėje dvi mergytės-netyčiukės gimė po mano tėčio mirties. Mes tikime, kad į anapusinį pasaulį yra durys, kurias išeinantysis praveria, o tada pro plyšį į Žemę greitai bando prasisprausti naujas žmogus. Mano tėtis buvo stambaus sudėjimo, todėl juokaujame, kad kai jis pravėrė duris, įspruko dvi. Neseniai mirė mano mama, ir ką sau manote – giminėje jau turime naują nėštukę. Laikykite savo neplanuotą nėštumą misija, – leidžiate ateiti žmogui, kuris teiks džiaugsmo ne tik šeimai, bet ir daugybei kitų žmonių. O gal, kaip madinga sakyti, išras vaistus nuo vėžio.

Tranzitinis objektas – pagalys

Visus 3 metus Marcelės sociumas buvo seni tėvai, sena auklė ir seni kiemo „draugai“. Tai uždeda antspaudą – dukrytė labai skiriasi nuo kitų vaikų. Pirmiausia ji visiškai atribota nuo technologijų, nežaidžia nei planšete, nei išmaniuoju telefonu. Tiesiog nėra kada, nes visą laiką būna lauke. Antra, ji neturi supratimo apie žaislų, rūbų, skanumynų madas, nes nemato reklamos per TV, neina į darželį ir nenutuokia, dėl ko svaigsta kiti vaikai. Kai kvietėme svečius į 3 metų gimtadienį, nežinojau, ką atsakyti į klausimą „kas Marcelei patinka?“, nes nejau sakysiu tiesą, kad jai įdomiausi yra pagaliukai… Kaip tyčia, apie tai spausdiname straipsnį šiame numeryje („Žaislų žaislai – purvas ir lazda“).

Sąmoningai to nesiekėme, Marcelė turi kalnus žaislų, tačiau ji visada renkasi lazdą, purvą, smėlį ir akmenukus, kaip prisakė Valdrofas su Štaineriu. Tikriausiai bręsdami žmonės savaime valdorfėja, nes, bėgant metams, laisvalaikį leisti miške atrodo prasmingiau nei prekybos centre. Marceliukės valdorfišką prigimtį geriausiai atspindi jos „miego brolis“ – pagalys (kartais gali būti kastuvėlis arba grėbliukas). Ji užmiega tik laikydama rankoje šį tranzitinį objektą. Psichologai sako, kad tranzitinis objektas – mėgstamiausias žaislas, su kuriuo vaikas nesiskiria niekada, visur jį nešiojasi, miega kartu su juo, – dažniausiai yra marliukės, specialūs „skudurinukai“, pliušiniai žaislai ar bent jau lėlė. Įdomu, ką jie pasakytų apie grėblį ir kastuvą?
Būtinai pasidalinsiu, kaip šis laukinis vaikutis adaptavosi darželyje, nes pati degu smalsumu. O dabar – smagios Jums vasaros!

Mama Neila

Ką moka 3 metų vaikas

Bendroji motorika

3 metų vaikas užlipa ir nulipa laiptais suaugusiųjų žingsniu, statydamas kojas pakaitomis, laikydamasis viena ranka, o kai kurie ir nesilaikydami.

Važiuoja triratuku.

Peršoka per padėtą ant žemės juostelę, nušoka į tolį 20–30 cm. Šoka į šoną.

Prilaikomas pradeda šokinėti ant spyruokliuojančio tramplino. Peršoka 5–20 cm aukštyje ištiestą virvutę.

Neprilaikomas pastovi ir bando šokinėti ant vienos kojos.

Bėgdamas keičia kryptį, sustoja, pasuka už kampo.

Lipa kopėčiomis.

Eina kelis žingsnius 5 cm pločio buomu.

Kai kurie jau sugeba pagauti kamuolį, mestą iš 2 metrų atstumo.

Smulkioji rankų motorika

Stato bokštą iš 8 kaladėlių.

Bent 2 kartus kerpa žirklėmis.

Plėšia popierių priešpriešiniais rankų judesiais.

Kai kurie mėgdžioja rašymo judesius bei brėžia uždarą apskritimą.

Suformuoja volelį iš plastilino (siūlyčiau naudoti paprastą miltų tešlą).

Užveria karoliukus ant virvutės.

Pažinimas

Atpažįsta (rūšiuoja) ir įdeda į formas teisingai 3 iš 4 figūrų (skritulys, keturkampis, trikampis).

Sudeda 3 iš 4 kaladėlių pagal spalvą. Gali parodyti keletą spalvų pagal pavadinimą.

Sudeda kvadratą iš 4 kaladėlių, pagal pavyzdį stato „tiltą” iš 3 kaladėlių.

Surenka paveikslėlį iš 3–4 dalių.

Teisinga tvarka suveria žiedus ant ašies.

Klausosi pasakojimų, skaitymo, savarankiškai žiūrinėja knygas.

Teisingai parodo daiktą, kai nupasakojama daikto funkcija. Nurodo kūno dalis pagal jų funkciją.

Kalba ir kalbos suvokimas

Atpažįsta bent dvi judėjimo rūšis paveikslėliuose. Supranta visus įprastai vartojamus veiksmažodžius, daugumą būdvardžių.

Supranta bent 2 prielinksnius iš 4 (ant, po, už, šalia).

Supranta žodžius „sunkus“, „lengvas“.

Supranta bent 2 klausimus: „Ką darai, kai nori miego? Esi išalkęs? Nešvarus? “

Kai kurie jau žino, ar jis berniukas, ar mergaitė.

Kalbėjimas jau turi komunikacinį pobūdį – labai nusivilia nesuprastas.

Savo sukurtus bereikšmius žodžius palaipsniui keičia reikšminiais žodžiais.

Būdamas laimingas ar susijaudinęs, automatiškai kartoja žodžius ar garsus.

Suprantamai šneka pats su savimi.

Netaisyklingai vartoja linksnius, asmenis, daugiskaitą.

Kam nors pasakojant įsiterpia į kalbą.

Deklamuoja kelis vaikiškus eilėraštukus.

Pasako žodžio antonimą (krosnis karšta, o šaldytuvas…).

Žodyną sudaro 200 ir daugiau žodžių (iki 1000). Galima suprasti maždaug 80 proc. vaiko kalbos.

Pradeda kalbėti apie save pirmuoju asmeniu – aš.

Ištaria pirmą sakinį iš 4 žodžių vaikiška kalba.

Vartoja skaitvardį „du“ keliems daiktams reikšti.

Kai kurie vartoja įvardžius „mano“, „tavo“, įvardina daiktus daugiskaitos forma, taria 5–6 žodžių sakinius bei vartoja klausimus „kas, kur, kada, kam?“

Socialinė raida ir savarankiškumas

Jau moka išreikšti jausmus žodžiais. Reiškia norus ir prašymus „aš” forma.

Pradeda paklusti ir gerbti taisykles. Laikosi žaidimo taisyklių: „kartą aš, kartą tu“.

Atkakliai nori viską atlikti savarankiškai. Apsivelka ir nusivelka apatinius marškinėlius, pats atsega dideles sagas, apsiauna batus, kai kurie savarankiškai apsirengia stebimi suaugusiojo.

Valgo ir geria savarankiškai neišlaistydamas. Pats įsideda maisto iš bendro dubens. Domisi stalo dengimu. Naudojasi servetėle.

Plauna rankas su muilu ir nusišluosto. Maudomas pats prausiasi.

Kontroliuoja šlapinimąsi dieną būdraudamas ir miegodamas, kai kurie jau neapsišlapina ir naktį. Skiria šlapinimąsi ir tuštinimąsi.

Mėgsta turėti daugiau pažįstamų ir draugų. Mieliau žaidžia ne su broliu ar sese, o su kitu vyresniu vaiku.

Pradeda savo sukurtą žaidimą, bet žaidžiant dar reikia pagalbos.

Demonstruoja nepriklausomybę: atsisako laikytis rankos, pabėga nuo mamos kieme.

Būna diktatoriškas ir reikalaujantis. Šio amžiaus vaikų ryškūs emociniai pakilimai ir nuosmukiai, intensyvios ir paradoksalios reakcijos.

Kalba garsiai, primygtinai.

Lengvai atsiskiria nuo motinos pažįstamoje aplinkoje.

Žino savo daiktų vietas.

Pasikabina drabužius ant kabyklos.

Miega 10–15 val., gali nebenorėti miegoti dieną. Gali atsibusti verkdamas po baisaus sapno. Dažnai pasitaiko įvairių baimių.

Mieli 3 metų vaikučių tėvai, filmuokite ir fotografuokite savo trimečius išdykėlius, užrašinėkite jų samprotavimus. Ir nepykite už šio amžiaus palydovus – ožiukus. Tai greitai praeis.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ du = 6