Net vežimuko purtymas gali pakenkti kūdikio smegenims

olesiaDSC_0155

Olesios Michalovskajos nuotr. www.michalovskaja.com

Nors liaudyje sakoma, kad „mylėk kaip dūšią, krėsk, kaip grūšią“, tai yra žiauri netiesa. Ar galime patys to nežinodami, mėtydami, kilnodami ir myluodami sužeisti savo vaiką? Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.

Kas tai yra

1972 metais sukrėsto vaiko sindromą pirmą kartą aprašė JAV gydytojai J. Caffey ir N. Guthkelch. Tai dažniau pirmų metų vaikų smegenų ir kūno pažeidimas, kai kūdikis sąmoningai arba ne yra supurtytas, sukrėstas, jam suduoda buku daiktu į galvą arba ji atsitrenkia į čiužinį, kai mažylis įmetamas į lovytę. Vaikas dažniausiai sukrečiamas tada, kad prieš jį panaudojamas smurtas. Būdinga tai, kad dažniausiai medikui apžiūrint nukentėjusįjį nematyti išorinio smurto žymių. JAV per metus sukrėsto vaiko sindromo pasitaiko 1200-1600 atvejų, o koks dažnis Lietuvoje – nežinoma.

Nors sukrėsto vaiko sindromo sąvoka taikoma dažniau kūdikiams, tačiau bet koks galvos sutrenkimas (nugriuvus, paslydus ir galva tekštelėjus į ledą, nugriuvus nuo dviračio, galva atmušus skriejantį kamuolį ir pan.) yra pavojingas bet kokio amžiaus vaikamse. Juo labiau pavojingas smurtavimas prieš bet kokio amžiaus vaiką. Negalima vaikų purtyti, kratyti, stumdyti.

Kaip sužinoti, ar vaikas sukrėstas

Tėvai baugiai palieka nemokančius kalbėti kūdikius svetimų žmonių priežiūrai – juk gali vaiką saugoti kaip kiaušinį, o auklė supykusi papurtys, ir… Mažylio sukrėtimą galima įtarti tuomet, kai vaikučio elgesys staiga pasikeičia – vienokį tėvai palieka į, o grįžę po darbo randa kitokį. Pavyzdžiui, vaikutis nenori valgyti, žaisti, bendrauti, springsta, vemia, o kartais viduriuoja ar sukarščiuoja, tačiau nematyti jokios traumos ar ūmios ligos.

Požymiai, kuriuos pamato gydytojai, yra įvairūs, nes jie priklauso nuo to, kokios smegenų ir/ar kitos kūno dalys pakenktos ir kaip sunkiai. Sukrėsti kūdikiai ir maži vaikai (iki 5 metų) gali dusti, springti, vemti, pastebimos įvairios maitinimo problemos (sumažėjęs apetitas arba atsisakymas valgyti, gerti, springimas), sumažėjęs raumenų tonusas (nepakelia rankų, kojų, jų nejudina) arba priešingai – padidėję tonusas (jaučiamas pasipriešinimas norint sulenkti arba ištiesti kojas, rankas), mieguistumas (įvairaus laipsnio – iki nesąmoningos būklės), traukuliai, išsiplėtę vyzdžiai, išpūstas momenėlis, kraujo išsiliejimai akyse (jas stebint matomos raudonos dėmelės), alpimas, koma (vaikas be sąmonės). Gali būti kaulų lūžių. Jiems išsiaiškinti daromos rentgeno nuotraukos ir kiti tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas). Visuomet būtina apžiūrėti akių dugną. Dažniausiai iš tėvų sužinoma mažai. Jie, išsigandę vaiko būklės, slepia, kad naudojo prievartą prieš mažylį arba neatsargiai su juo elgėsi. Tėvai mano, kad mažylio negalavimo simptomai „praeis“ ir dėl to pavėluotai kreipiasi pagalbos, tokiu savo elgesiu irgi labai pakenkdami nukentėjusiam. Dėl uždelsto kreipimosi pagalbos vaikas gali mirti. Sukrėsto vaiko sindromą gydytojai įtarai, kai nėra aiškios traumos ar infekcijos priežasties, o vaiko būklė yra sunki ir aptinkami jau minėti simptomai.

Sindromo pasekmės

Įvairaus pobūdžio ir sunkumo smegenų pakenkimas, pvz., cerebrinis paralyžius

Raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais

Aklumas

Kurtumas

Mokymosi ir elgesio problemos

Traukuliai

Paralyžiai

Kai kada mirtis

Kas vyksta su vaiko kūnu

Kai verkiantis mažylis pakeliamas, papurtomas ar numetamas į lovytę, kad ir iš nedidelio atstumo, pvz., 20-30 cm – to užtenka, kad jo smegenyse gali trūkti kraujagyslė, išsilieti kraujas. Taip įvyksta todėl, kad:

Kai pakaušis atsitrenkia į kliūtį, smegenis veikia stipri stabdymo jėga.

Kūdikio galvos svoris sudaro 15 proc. visos kūno masės, o kaklo raumenys silpni, kaukolė neišsivysčiusi.

Kūdikių ir mažų vaikų smegenys dar nėra pasidengusios mielinu (specialiu apdangalu), yra „vandeningesnės“ nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų, dėl to „imlesnės“ – greičiau pažeidžiamos net menkų traumų.

Taip pat smegenys pakenkiamos, kai mažylis nukrenta nuo sofos ar vystymo stalo, iškrenta iš vežimėlio, atsimuša galva į kokį nors paviršių važiuojančiame automobilyje arba tėvai intensyviai bando su mažyliu išdarinėti „fokusus“, pvz., mėtyti į viršų ir po to gaudyti, pakėlus purtyti, sukinėti tarp rankų, paėmus už rankų sukti apie save, tampyti už rankų ar kojų, staiga keisti padėtį ir pan.

Mažyliui vienodai pavojingas purtymas paėmus už pažastų, mėtymas į viršų, kratymas žemyn galva paėmus už kojų, sukimas paėmus už rankų.

Ar pakenks dinaminė mankšta

Bet koks neatsargus veiksmas (pvz., mėtymas aukštyn, sukimas už kojos ir pan.) su kūdikiu ar mažu vaiku yra jam pavojingas, nepriklausomai nuo to, ar tai atlikta nesąmoningai, ar sąmoningai, pvz., dinaminė (jėgos) mankšta. Ar verta rizikuoti ir prieš negalintį pasipriešinti mažylį naudoti jėgą – kiekvienos šeimos valia… Nepavyko aptikti nūdienos reikalavimus atitinkančių mokslinių tyrimų, įrodžiusių dinaminės mankštos naudingumą.

Patarimai tėčiams ir mamoms

Visiems šeimos nariams dera suvokti, kad bet koks staigus kūdikio padėties pakeitimas jam yra pavojingas, ar tai būtų mažyliostvėrimas už krūtinės ar žastikaulių ir papurtymas netekus kantrybės,ar mestelėjimas dedant į lovytę, ar – juo labiau – smurtas.

Purtymas, staigus padėties keitimas, energingas siūbavimas ant rankų nėra verkiančio kūdikio ar mažo vaiko raminimo būdai.

Mažą vaiką būtina saugoti nuo traumų, nepalikti be priežiūros, nes jis gali nukristi, (kūdikis krenta ant galvos, nes ji yra sunkiausia).

Reikia paaiškinti auklei ir visiems šeimos nariams, kaip reikia elgtis su kūdikiu ir mažu vaiku. Kartais vyresni vaikai ne iš blogos valios gali su mažiuku „pažaisti“ taip, kad jo smegenys bus sukrėstos.

Keliant kūdikį, ypač pirmąjį gyvenimo pusmetį, būtina prilaikyti jo kaklą ir galvą.

Su kūdikiu ir vaiku reikia žaisti švelniai. Tai dažnai pamiršta berniukų tėčiai, kurie mėgsta „ristis“ su sūneliais kaip lygūs su lygiais.

Negalima su kūdikiu daryti jokios mankštos (nesvarbu, kaip ji vadinama), kuri susijusi su mėtymu aukštyn, vartymu žemyn galva, sukimu ratu paėmus už rankų ir pan.Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.

Įtarę sukrėsto kūdikio ar vaiko sindromo galimybę kuo skubiau kreipkitės pagalbos, o atvykę į ligoninę gydytojui sakykite tik tiesą. Supraskite, kad įvairių „makaronų“ kabinimas, tiesos slėpimas vaikui kenkia ir gali tapti jo negalios ar net mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas tėvų įtarimus, greičiau ir tiksliau spręs, kokius būtina atlikti tyrimus, kaip vaikui padėti.

***

Šį sindromą sudaro subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžimai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.

Stipriai kratant vaiką, galva atlieka „botaninį“ judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos – sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės.

Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai – jie plyšta ar kraujuoja.

Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingų neurologinių simptomų. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni + = 16