Miego laboratorija – pagalba vaikams, kurie naktimis knarkia, griežia dantimis, trūkčioja, rėkia, prabunda

r-praninskiene

Vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė

Nedideliame kambaryje miega vaikutis. Tyla. Girdėti ramus vaiko kvėpavimas. Prie jo galvos ir krūtinės pritvirtinti laideliai. Į lovą nukreipta filmavimo kamera. Sudėtinga aparatūra fiksuoja menkiausią kvėptelėjimą, akių ir kojų judesį, širdies darbą. Kitą dieną gydytojai ištyrinėja aparatūros parodymus ir nustato subtiliausius miego sutrikimus.

Tai įspūdis iš vaikų miego tyrimų laboratorijos, kuri veikia Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje, Neurologijos skyriuje. Kalbamės su Vaikų neurologijos skyriaus vedėja vaikų neurologe Rūta Praninskiene.

Papasakokite apie šią unikalią miego laboratoriją.

Šioje vaikų miego sutrikimų tyrimų laboratorijoje taikomas polisomnografijos metodas (jo metu registruojami įvairūs parametrai, reikalingi miegui įvertinti). Jau prieš 15 metų, kai dar tik svajojome apie tokią laboratoriją, pradėjome registruoti vaikų miegą, tai tarsi šios laboratorijos užuomazgos, tik tuomet registruodavome vieną parametrą vaikui miegant – galvos smegenų veiklą. Vis dėlto toks tyrimas labiau aktualus tirti epilepsiją. O laboratorijoje papildomai registruojame akių judesius, kvėpavimo gilumą bei dažnį, deguonies įsisotinimą miego metu, judesius (vartymąsi, miego pozas), kvėpavimo pobūdį (kvėpuoja pilvu ar krūtine), kvėpavimo sustojimus, knarkimą, širdies veiklą. Tarkime, dėl sutrikusio kvėpavimo miego metu, knarkimo su kvėpavimo pauzėmis smegenys fiksuoja mikroprabudimus (tai parodo aparatūra). Tokių mikroprabudimų vaikas nejaučia, o tėvai, kad ir kaip atidžiai žiūrėtų į miegantį vaiką, gali pastebėti tik muistymąsi. Tačiau tokie mirkoprabudimai sutrikdo miegą, ir vaikas, nors ir išmiegojęs pakankamai valandų, būna nepailsėjęs. Mūsų laboratorijoje tiriami vaikai, kurių tėvai negali apsispręsti – operuoti ar neoperuoti adenoidų. Po miego tyrimo tampa aišku, kiek adenoidai trikdo miegą ar kiek pavojingas vaiko nutukimas.

Europoje tokių vaikų miegą tiriančių laboratorijų nėra daug.

Kaip vyksta tyrimas? Ar lengva į laboratoriją patekti?

Tyrimas prasideda apie 20-21 valandą. Miego pradžia derinama su įprastu vaiko užmigimu. Vaikutį paguldome ir uždedame elektrodus ant galvytės, kojų, smakro, krūtinės. Tyrimas vyksta naktį, trunka 8-12 valandų. Vaikas miega, mamai ištiesiame lovą šalia. Visus parametrus fiksuoja aparatūra, vaiką filmuoja kamera. Gretimoje palatoje budi seselė ir stebi monitoriuje registruojamas kreives, pataiso elektrodus, kurie praranda kontaktą. Ryte po tyrimo analizuojame, ką užfiksavo aparatūra. Analizė trunka gana ilgai – apie 4 valandas. Turime peržiūrėti ir filmuotą medžiagą, kaip vaikas vartėsi, judėjo.

Tyrimą planuojame. Taigi esant vaiko miego sutrikimams (kai sunku užmigti, miego metu kartojasi knarkimas, vaikas griežia dantimis, juda kūnas, vaikutis trūkčioja, rėkia, prabunda),tėvai turi pasakyti gydytojui, o šis nuspręs, ar reikalingas tolesnis vaiko tyrimas. Mūsų ligoninės neurologas nuspręs, ar reikia vaiką tirti miego laboratorijoje. Dažnai šioje laboratorijoje tiriami vaikai, kurie turi komplikuotų miego sutrikimų. Pavyzdžiui, paaugliai, kurie blogai užmiega ir kuriems dažnai skauda galvą.

Pradėjus klausinėti, gilintis, pasirodo, kad vaikas užmiega tik paryčiais ir nuolat prabunda. Miego sutrikimai būdingi hiperaktyviems vaikams, jie gali iš vakaro neužmigti 2-3 valandas. Dažnai laboratorijoje tiriami vaikai su sunkiomis nervų ligomis ir turintys miego sutrikimų.

Kokie pagrindiniai vaikų miego sutrikimai?

Jau labai anksti matyti, ar vaikas turės miego problemų, ar ne. Tai mama gali nujausti net būdama nėščia! Vienas naujagimis miegos pagal vadovėlius – pavalgys miegos, pavalgys, miegos. Jam nesutrukdys nei šviesa, nei garsai. O kitas miegos neramiai, jautriai, trūkčios, verkšlens. Jei matote, kad jūsų vaikas būtent tas „miego jautruolis“, reikėtų ir dagiau apie miegą pasidomėti ir dažniau pasikonsultuoti su neurologais (ne visi šeimos gydytojai ar pediatrai gilinasi į miego problemas). Mamos, laukdamos kūdikėlio, turi stengtis gerai išsimiegoti, išlaikyti normalų miego-budrumo ritmą. Vaikai, sergantys nervų ligomis (cerebriniu paralyžiumi, nervų-raumenų ligomis, regos sutrikimais) bei lėtinėmis kitų sistemų ligomis labai dažnai turi kombinuotų miego sutrikimų.

Vaikų miego sutrikimų daug, bet pagrindinis – nemiga, kuri apima miego pradžią, eigą ir ankstyvą prabudimą ryte, turėtų būti anksti pastebėta.

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Ką apie vaiką pasako jo miegas?

Miego mokslas – labai platus ir sudėtingas. Visi žinome, kad geras miegas –geros sveikatos požymis. O blogas miegas rodo, kad organizme kažkas sutriko. Gali būti ir atvirkščiai – dėl blogo miego vaikas gali susirgti.

Vaiko miegas sutrinka, kai prasideda kokios nors ligos – mažakraujystė, dideli adenoidai, tonzilės ir kitos LOR ligos, inkstų, endokrinologinės, širdies ligos, esant  nutukimui. Kartais liga glūdi giliai, dar nepasireiškė, o miegas jau sutriko. Todėl tėvai turėtų gerai išmanyti, koks turi būti vaikų miegas, kiek valandų jie turi miegoti, kaip miegoti. O pamatę miego pasikeitimus (jei jie tęsiasi ilgiau nei mėnesį), apie tai turi pasakyti gydytojams. Miegą trikdo ne tik ligos, bet ir vaiko psichologiniai išgyvenimai. Ankstyvame amžiuje miego sutrikimų priežastys dažniausiai ir būna psichoemocinės, neuropsichologinės.

Pavyzdžiui, mama išėjo į darbą, vaiką paliko auklei. Vaikutis naktį pradeda prabudinėti, prašosi į tėvų lovą, nes taip nori kompensuoti prarastą dėmesį. Jei taip atsitinka, kentėti nereikia (kenčia visa šeima, nes nemiega vaikas, nemiega ir tėvai).

Užtenka pasikalbėti su specialistu, pasitarti ir viskas gali stoti į vietas. Gal tokiam vaikui reikia pailginti užmigimo ritualus, ir jo miegas pagerės. Kai blogai miega labai maži vaikai, jų dažniausiai net nereikia tirti, pakanka pasikalbėti su tėvais apie vaikų miego eigą.

Ar tėvai gerai išmano apie vaikų miegą?

Paprastai miegas – ta sritis, į kurią mažai kreipiama dėmesio. Kai kūdikis auga, tėvams svarbiausia – ūgis, svoris, kuo primaitinti. Retai kuris gydytojas paklausia mamos apie kūdikio, vaiko miegą, kai šeima ateina į konsultacijas. Kūdikiams tikrina raumenų tonusą, pasiekimus, ar ne kreivos kojos, ar priaugo svorio. O miegas pamirštamas. Nors iš tikrųjų vaiko miegas – labai svarbus sveikatos, raidos rodiklis.

Jei į miego sutrikimus tėvai nekreipia dėmesio, nesako apie tai gydytojams, problemos, deja, gilėja. Toks žmogus užaugęs gali įsivaryti chronišką nemigą, miegoti tik su migdomaisiais.

Kaip suprasti, kad vaikas blogai išsimiegojo ar jam trūksta miego?

Vaiko miego ritmą reikia pajausti. Kiekvienas vaikas, kuriam trūksta miego (ar miegas buvo nepilnavertis), elgiasi skirtingai.

Vienas akivaizdžiai būna mieguistas – žiovauja, trina akis, gulinėja, yra vangus. Kitas, atvirkščiai, gali tapti perdėm aktyvus, irzlus, piktas. Tėvai turėtų pajusti, kada artėja ta „priešmieginė“ stadija, ir vaiką paguldyti.

Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, blogas miegas labai greitai pradeda atsispindėti mokslo rezultatuose. Didžiulį nerimą gydytojams kelia paauglių miegas, kuris pastaruoju metu yra sutrumpėjęs iki 7 valandų. Virtualus gyvenimas sutrumpino paauglių miegą 2-3 valandom! Tai labai daug. Be to, kad išsėdėtų prie kompiuterio, paaugliai naudoja stimuliatorius – kavą, energetinius gėrimus. Kai pakalbame su paaugliais, paaiškėja, kad dauguma savaitgaliais nueina miegoti 2-3 valandą. Tai katastrofa. Nuėję gultis 3 val., paaugliai miega iki 12-13 val., tėvams atrodo – išsimiegojo. Tačiau svarbiausias vaikui – pirmos nakties dalies miegas. Jei vaikas atsigulė paryčiais, jis galės pamiegoti tik antros nakties dalies miegu, kuris nėra pilnavertis. Susiklosto paradoksali situacija – paauglys savaitgalį išmiega 12 valandų, tačiau nepatenkina miego poreikio.

Kokių „buitinių“ patarimų galite duoti mamoms, kad vaikai geriau miegotų?

Miegas, kaip ir maitinimasis, turi savo taisykles. Yra trys kertiniai gero miego patarimai:

Nereikia migdyti. Pirmoji ir pagrindinė taisyklė – vaikas turi užmigti pats.Paglostyti,pamyluoti, žinoma, galima ir reikia. Tačiau užmigti vaikas turi be kratymų, be supimų, be tėvų rankų laikymo, be nuolatinio glostymo ar kitų veiksmų.

Visi ritualai galimi iki užmigimo momento. Svarbu, kad vaikas užmigtų pats. Paguldykite vaiką į lovytę snūduriuojantį, ir jis ramiai pats užmigs. Deja ne visi tai išmoksta greitai, to reikia mokyti. Išmokę užmigti vaikai vėliau turės gerokai mažiau miego eigos problemų, rečiau prabudinės naktį, o prabudę – patys užmigs.

Kai auginau vyresnįjį sūnų, dar nesidomėjau miegu ir padariau klaidą – migdydama vaiką kas kartą kažkas priguldavo (vargo auklė, močiutės, mes). Auklė – priguldavo šalia net per pietų miegą. Sūnus net iki 9 metų nemokėjo užmigti pats, jam reikėjo, kad kažkas būtų šalia. Jei prabusdavo naktį, kviesdavo, kad kuris nors su juo pagulėtume, kol užmigs – jam neramu. Kai gimė dukrytė, jau žinojau „miego paslaptis“, įpratinau ją užmigti pačią.

Lova skirta miegoti. Kitas labai svarbus dalykas – lovoje vaikas turi tik miegoti. Gulimas į lovą jam turi asocijuotis tik su vienu – miegojimu. O dabar kūdikiai ir maži vaikais lovytėse praleidžia marias laiko – jose valgo, žaidžia. Lovytės apkarstytos girliandomis, žaislais. Jos atlieka maniežo funkcijas. O taip būti neturėtų.

Miego ritualai – privalomi. Dar viena gero miego paslaptis – tai kas vakarą pasikartojantys, raminantys veiksmai, kuriais vaikas informuojamas – netrukus eisi miegoti. Vakarienė, maudynės, dantų valymas, apsirengimas pižama, knygelės skaitymas, lopšinė – visa tai yra miego ritualai. Mažiems hiperaktyviems vaikams labiau tinka ne pižamos, o miegmaišiukai, kurie neleidžia naktį vartytis, blaškytis. Tai aktualu ir iki 6 mėn., kai daugybė kūdikių naktį skeryčiojasi rankomis dėl Moro reflekso (stresinis refleksas, kai kūdikis staiga išskečia rankutes į šonus).

„Miego draugas“ – minkštas žaisliukas, skudurėlis, su kuriuo vaikas miega, – irgi priskiriamas prie miego ritualų. Kartais net to „miego draugo“ vaizdas ar kvapas vaiką pradeda migdyti.

Dabar sakoma, kad kūdikis pats turi nuspręsti, kada ir kiek jam valgyti. Ar toks laisvamaniškumas tinka ir miegui?

Vis dėlto miego tvarka turi būti. Tėvai turi žinoti, kiek valandų per parą reikia išmiegoti jų vaikui, ir stengtis padėti laikytis tos tvarkos. Jau nuo 11-12 mėnesių reikėtų stengtis, kad rytinis 10-11 valandos miegas nunyktų, o atsirastų ilgesnis 13-14 valandos pietų miegas, kuris sutampa su fiziologine miego duobe. Pietų miegas neturi trukti labai ilgai, nenusitemptų „į naktį“.

Tada vaikas po pietų miego prabunda tarsi apdujęs. Patariama ilgai pietų miego įmigusį vaiką pažadinti. Kitaip vaikas išmiegos sau skirtas valandas ir nepilnavertiškai miegos naktį. O vaikams naktį nemiegoti labai nesveika. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau kompensuoti blogą nakties miegą. Suaugęs žmogus gali nemiegoti per naktį, užtat atsigriebs kitą naktį ir miegos ilgiau. Vaikams taip nebūna.

Ar teisūs tėvai, kurie stengiasi vaiką guldyti kuo vėliau, kad jis ryte kuo ilgiau miegotų?

Vaikui pats geriausias yra pirmos nakties dalies miegas. Tuomet gausiai išskiriami įvairūs hormonai, tarp jų ir svarbiausias vaikui – augimo hormonas. Trečioje-ketvirtoje gilaus miego stadijoje per dieną sukaupta informacija perkeliama į ilgalaikę atmintį. Tai itin svarbu mokyklinukams. Nervų sistema geriausiai pailsi, kai vaikas atsigula miegoti gana anksti.

Jeigu vaikas neturi jokių miego problemų – be vargo užmiega, ramiai ir giliai miega, nesunkiai prabunda, tuomet galima vieną-kitą kartą pažeisti režimą (paguldyti vėliau). Jei vaikas jautresnis, jo miego ritmas turi būti labai reguliarus – paklaida gali būti tik viena valanda. Kaip minėjau, gero miego kertiniai akmenys yra stabilus guldymo laikas ir aiškus nuolatos pasikartojantis užmigimo ritualas.

Kai vaikas miega su tėvais, jie pastebi, koks įvairus ir „judrus“ yra vaiko miegas. Keičiantis miego fazėms, vaikas varto akis, gali čepsėti, dūsauti, judinti kojas, trūkčioja įvairios kūno raumenų grupės, veide gali keistis įvairiausios mimikos, emocijos.

Dažniausiai tai fiziologinė norma. Kartais naktiniai judesiai, pabudimai, verksmas, lunatikavimas gali būti ir patologija.

Visa, kas jus jaudina ir ką pastebite vaiko miego metu, pasakykite savo gydytojui, kad neliktų nepastebėti ir rimti sutrikimai.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki − = 2