Močiutės klausia, pediatras atsako

močiučių klausimai

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Sveiki,
Jums rašo laiptinės kaimynės. Padedame auginti anūkėlius, pagelbstime ir kitoms šeimoms. Trys iš jų skaito „Mamos žurnalą“, kurį su malonumu ir mes paskaitome. Kai mes auginome savo vaikus, tokio gero žurnalo nebuvo. Anksčiau, atrodo, viskas buvo paprasčiau. Dabar kyla daug klausimų, dėl mažų ir paaugusių vaikų maitinimo, dėl įvairių ligų gydymo, jų profilaktikos, dėl elgesio. Išsiskiria nuomonės, tarpusavyje tariamės, klausimus užsirašinėjame – jų prisikaupė labai daug. Prašytume paaiškinti, atsakyti. Iš anksto dėkojame.

Pagarbiai G.Stasiūnienė

Močiučių klausimus perdavėme docentui Algimantui Vingrui, kuris irgi yra jautrus ir mylintis 2 anūkų – Liutauro  ir Rusnės – senelis.

EIGIRDĖ IR ANGINA

Jau 2 metus iš eilės būsimoji pirmokė Eigirdė žiemos pabaigoje pradeda sirgti angina. Nepriklausomai nuo gydymo įvairiais antibiotikais, liga kas 3-4 savaites kartojasi iki gegužės pabaigos. Šeimos gydytoja pataria operuoti, o ausų, nosies ir gerklės gydytoja gūžčioja pečiais, tvirtai nežino, ką daryti. Kaip elgtis? Norėtųsi, kad mokyklą Eigirdė pradėtų lankyti sveika.

Angina yra gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Tonzilės – tai limfinio audinio, limfinių ląstelių sankaupos, išsidėsčiusios aplink natūralias organizmo angas, pvz., tose vietose, kur kvėpavimo takai atsiveria išorėn: nosiaryklėje, ties žiotimis. Tonzilių paskirtis – būti iš išorės į organizmo vidų besiveržiančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų užtvaru. Anginą dažniausiai sukelia bakterijos. Dauguma jų jau seniai tūno nosiaryklėje, ir tuomet, kai dėl įvairių priežasčių organizmas nusilpsta, sumažėja organizmo imunitetas, jos sukelia uždegimą. Galima užsikrėsti ir nuo sergančio vaiko ar suaugusiojo. Todėl sirgimai angina gali padažnėti vaikui pradėjus lankyti darželį. Dideliame vaikų būryje infekcija lengviau plinta.

Angina labai iškankina organizmą, ypač mažų vaikų. Net ir pasveikę vaikai ilgai būna silpni. Jie tampa neatsparūs kitoms ligoms, jiems sunkiau susikaupti. Jei angina pasikartoja daugiau nei 4 kartus per metus ir kelerius metus iš eilės – vadinasi, sergama lėtine forma. Sergant lėtiniu tonzilitu, dažnai skauda gerklę, tonzilės nuolat būna paraudusios, jaučiamas skausmas kaklo srityje, padidėja kaklo limfmazgiai, vakarais gali nedaug pakilti temperatūra. Kartais vargina silpnumas, sąnarių ar net širdies skausmai. Iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas. Atsiradus lėtinio tonzilito požymiams, taikomas operacinis gydymas. Tonziles stengiamasi išsaugoti vaikams iki 7 m., kadangi jos labai reikalingos vaiko imuninei sistemai susidaryti. Dėl to Eigirdės ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja neskuba.

Nustatyta, kad geriausi tonzilių šalinimo rezultatai būna tuomet kai:

angina pasikartoja 7 ar daugiau kartų per kalendorinius metus;

arba 5 ir daugiau kartų per 2 metus iš eilės;

arba 3 ir daugiau kartų per 3 metus iš eilės;

po persirgtų anginų susidaro paratonzilinių pūlinių.

Jums reikėtų prisiminti, kiek kartų Eigirdė sirgo per pastaruosius 2 metus, kaip ji jausdavosi po ligos, ar buvo sąnarių, širdies skausmų ir kitų negalavimų, ir dar kartą pasitarti su Eigirdės gydytoja ir su ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja.

TOMAS IR POLIPAI

Dažnai sergančiam „ilgai grojančiomis slogomis“ 6 m. Tomui ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja aptiko polipus, patarė juos pašalinti, tačiau nepasakė, kada tai reikia daryti? Ar reikia operuoti, o gal iki vasaros išaugs?

Adenoidai, populiariai vadinami polipais – tai smarkiai išvešėjusios nosiaryklėje esančios limfinio audinio sankaupos. Jie išveša dėl dažnų viršutinių kvėpavimo takų uždegimų. Tai dažniausiai atsitinka 3–9 m. vaikams.

Adenoidai įtariami, kai:

Vaiką kamuoja užsitęsusi, ilgiau nei 7–10 d. trunkanti, sloga.

Kartojasi ausų uždegimas – dažniausia slogos komplikacija.

Pastebima, kad vaikas sunkiai kvėpuoja pro nosį ir būna prasižiojęs, ypač kai yra paniręs į žaidimą ir naktį.

Vaikas naktį knarkia.

Blogiau girdi.

Dažniau prašo gerti, nes kvėpuojant pro burną džiūsta jos gleivinė.

Tampa išsiblaškęs, sunkiau sukaupia dėmesį.

Kartais kalba pasidaro neaiški, balsas paduslėja.

Pastebėjus kelis iš minėtų požymių, reikėtų kreiptis į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją. Jis įvertina vaiko būklę ir kurį laiką stebi, pataria atvykti pakartotinėms konsultacijoms, nes, vaikui augant, išvešėjęs limfinis audinys pats traukiasi. Vaiko būklei negerėjant, patariama operuoti. Jei gydytojas patarė šalinti adenoidus, tai reikia daryti. Operacijos dabar atliekamos taikant trumpalaikę bendrinę nejautrą, todėl skausmo ir kitų nemalonių pojūčių mažylis nepajaučia. Operacija užtrunka tik kelias minutes. Jau po operacijos tą pačią dieną dauguma išoperuotų vaikų išleidžiami į namus. Po operacijos apie 3 savaites negalima vaikui duoti karštų, rupių, aštrių, su prieskoniais valgių, šokolado, būti saulėkaitoje, judriai žaisti. Adenoidų šalinimas jokių pastebimų pasekmių nepalieka.

maistas-8

Reikėtų rinktis tas daržoves, kurių kelias iki prekystalio buvo kuo trumpesnis

„IMPORTINĖS“ DARŽOVĖS

Kokios – šaldytos ar atvežtinės – šviežios daržovės dabar žiemą ir pavasarį yra naudingesnės?

Šaldiklyje staigiai iki (-)18–20°C užšaldytose šviežiose, nesuvytusiose, ekologiškai užaugintose daržovėse, vaisiuose, uogose vitaminai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos išsilaiko gerai. Verdant sriubą ir nenorint iš užšaldytų daržovių išbarstyti vitaminų, jas neatšildytas galima iš karto berti į verdantį vandenį. Jei šaldytos daržovės bus naudojamos kaip garnyras – jas keptuvėje ar garų puode galima pašildyti, bet ne ilgiau nei 3-5 min. Pasaulio Sveikatos organizacijos mitybos ekspertai rekomenduoja vartoti tą maistą, kuris užaugo toje pačioje geografinėje vietovėje, kurioje gyvena vartotojas. Kitaip tariant, iš toli atvežtos daržovės, vaisiai, uogos mažiau priimtini, nes organizmas iš kartos į kartą nėra prie jų prisitaikęs. Kiek vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų yra atvežtinėse daržovėse, sunku pasakyti, nes graži išvaizda nėra kokybės garantas. Nežinoma, kiek laiko daržovės ar vaisiai nuskinti buvo išlaikyti sandėliuose ir kokius temperatūros pokyčius „ištvėrė“, kol pateko ant prekystalio, ar buvo nuskinti visiškai prinokę, kiek ir kokios chemijos gavo augdami.

Žiemą ir kol dirvoje neužaugo naujas derlius, reikėtų rinktis tas daržoves, kurių kelias iki prekystalio buvo kuo trumpesnis, nes jos tuomet mažiau gavo cheminių medžiagų. Atvežtinės daržovės ir vaisiai dažniausiai surenkami iki galo neprinokę tam, kad atvežti dar būtų pakenčiamos prekinės išvaizdos. Todėl juose nitratų daugiau nei įprasta. Žiemą ir kol nėra naujo derliaus iš lysvės, nitratų daugiausia yra žalumynuose, ypač laiškiniuose svogūnuose, šiek tiek mažiau kopūstuose, agurkuose, pomidoruose. Tokias daržoves būtina kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu ir valandai pamerkti į virintą vandenį skaidriame inde ant palangės. Dienos šviesa padeda pašalinti nitratus. Rinkitės Lietuvoje augintus kopūstus, nes kuo ilgiau laikomi kopūstai, tuo mažiau juose išlieka nitratų. Derėtų rinktis ir Lietuvoje užaugintas bulves, nes šalyje dar neauginamos genetiškai modifikuotos. Geriau pirkti Lietuvos ūkininkų užaugintas ir tiekiamas į parduotuves šviežias morkas, kopūstus, burokėlius. Laikant netinkamomis sąlygomis (daugiabučių sandėliukuose) pačių užsiaugintų daržovių maistinė ir biologinė vertė per 3-4 laikymo mėnesius labai sumažėja.

BLOGIEJI ANTIBIOTIKAI

Koks gali būti neigiamas antibiotikų poveikis?

Tik gydytojas gali kiekvienam ligoniukui individualiai skirti antibiotikus, įtaręs, kad jo ligą sukėlė bakterijos. Neatsakinga teigti gydytojui, kad „savo vaiką pažįstu, be antibiotikų jis nepasveiksta“, ir reikalauti skirti antibiotikų, vos tik prasidėjo peršalimo liga, kurios sukėlėjai dažniausiai būna virusai (jų antibiotikai neveikia). Tyrimais įrodyta, kad nuo paciento požiūrio bei žinių dažnai priklauso ir gydytojo sprendimas, ypač abejotinomis situacijomis. Gydytojai, norėdami įtikti pacientui, dažniausiai nusileidžia jų prašymui ar reikalavimui skirti antibiotikų. Kitą kartą, kai antibiotikų tikrai reikės, jie gali nebeveikti, nes jau bus sutrikdyta normali organizmo „gerųjų“ bakterijų pusiausvyra, o „blogosios“ bus įgijusios atsparumą. Gydytojui tuomet teks gydyti ne tik ligą, bet ir jos komplikacijas ar net vaistų sukeltą pašalinį poveikį. Sutrikus „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų santykiui, žmogus pasidaro dar imlesnis bet kokiai infekcijai.

Neigiamas antibiotikų poveikiai atsiranda, jei:

Antibiotikai vartojami tuomet, kai nereikia, užsiimama savigyda – duodama antibiotikų likučių, kurie kartą padėjo, arba tų, kuriuos vartoti patarė ir atnešė kaimynė, arba antibiotikai kišami vos tik atsiradus pirmiems peršalimo ligos požymiams. Profilaktiškai antibiotikai gali būti vartojami tik išimtiniu atveju – prieš operaciją ir kelias dienas po operacijos ir tik gydytojui skyrus.

Antibiotikų duodama ne taip, kaip skirta – nepaisoma, kada (prieš ar po valgio) duoti, nepaisoma nurodyto vaistų vartojimo režimo (duodama, tik kai prisimenama – neišlaikomas nurodytas valandų skaičius tarp vienos ir kitos dozės), keičiamos dozės (mažinamos arba didinamos), gydymas nutraukiamas, vos tik pagerėjus būklei, arba priešingai, duodama ilgiau, nei gydytojo patarta.

Antibiotikai netinkamai sugirdomi, pvz., vienu kartu su kitais vaistais arba duodami su pienu, kai patarta užsigerti tik vandeniu.

Pamirštama vaikui duoti daug skysčių, nes jie padeda iš organizmo pašalinti toksinus.

Pradėjus duoti antibiotikų, per parą būklei nepagerėjus, pradedama vartoti kitų antibiotikų, nepaisoma gydytojo patarimo dėl trumpiausio antibiotiko kurso trukmės, kada tampa aišku, ar antibiotikas konkrečiu atveju yra efektyvus.

Jei per pastaruosius 2–3 mėn. vartota antibiotikų ir kreipiamasi į gydytoją, kuris tų antibiotikų nebuvo skyręs, gydytojas neįspėjamas, kokie antibiotikai buvo vartoti. Kai tie patys antibiotikai vartojami dažnai ir be reikalo, bakterijos prie jų pripranta, tuomet ir antibiotikai bakterijų nebenaikina – atsiranda atsparumas antibiotikams, o tai jau labai blogai.

Kas nutinka vartojant antibiotikus:

Antibiotikai naikina žmogaus organizme gyvenančias „gerąsias“ bakterijas – žarnyno, odos, kurios reikalingos mūsų organizmo apsaugai, virškinimui. Antibiotikams sunaikinus net ir dalį žarnyne esančių „gerųjų“ bakterijų, atsiranda viduriavimas.

Galimos alerginės reakcijos: odos niežėjimas, bėrimas, anafilaksija (gyvybei pavojinga būklė).

Antibiotikai žalingai veikia vidaus organus, pvz., kepenis. Tai dar viena priežastis, kodėl labai svarbu antibiotikais nesigydyti bet kada ir bet kaip.

Neigiamas antibiotikų poveikis priklauso ir nuo individualių organizmo savybių. Jis gali atsirasti greitai ar po kurio laiko. Jam atsiradus būtina nedelsiant pasikonsultuoti su antibiotikus skyrusiu gydytoju.

Dėl netinkamo antibiotikų vartojimo atsiranda atsparumas, tas atsparias bakterijas vienas žmogus gali perduoti kitam. Tai labai blogai, nes nebelieka kuo gydyti bakterijų sukeltos ligos. Piktnaudžiaujant antibiotikais, pridaroma daugiau žalos negu naudos. Priežastis paprasta – nuo antibiotikų organizmas nusilpsta.

ROKAS IR PUPELĖS

3 metų Roko tėtis mėgsta konservuotas pupeles. Sūnus, jų užvalgęs, geria be galo daug. Kokio amžiaus vaikams galima duoti pupelių?

Rokas „geria be galo daug“ todėl, kad konservuotose pupelėse yra daug druskos, jų padaže gali būti daug prieskonių. Dvejų metų ir vyresniems vaikams geriau tinka ne mažiau kaip 12 val. mirkytos, prieš virimą tekančiu vandeniu nuplautos ir gerai išvirtos pupelės. Pupelės gali būti patiektos kaip salotų dalis, trintos sriuboje, trintos su namuose konservuotais pomidorais, padažuose. Pupelės yra sotus ir naudingas patiekalas, nes jose baltymų susikaupia tiek pat, kaip ir mėsoje. Jose gausu ląstelienos (tai palengvina tuštinimąsi), mineralinių medžiagų (natrio, kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo, cinko ir kitų), įvairių B grupės vitaminų. Patiekalai su pupelėmis gali būti duodami 1–2 kartus per savaitę. Virtos pupelės gerai išsilaiko šaldytuve 10 dienų.

NEMIRA IR MIEŽIS

Darželinukei Nemirai retkarčiais tai ant vienos, tai ant kitos akutės vokų išauga miežiai, kartais – po vieną, kartais – vienas po kito. Kaip jie atsiranda, ką daryti, kad nesikartotų?

Miežis tai vokų kraštų riebalinių liaukų pūlinis uždegimas, kurį sukelia įvairios bakterijos (dažniausiai stafilokokai). Ligos sukėlėjų į akis patenka per nešvarias rankas, rankšluosčius, nosines, nešvarias pagalves.

Priežastys:

Vaikas pervargsta arba jo maiste trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų.

Nusilpęs vaiko organizmas.

Vaikas serga lėtine liga, pvz., cukralige (ja sergantiems miežių atsiranda dažnai).

Būdinga:

Kai miežis kyla, vokas parausta ir patinsta, tampa skausmingas, atsiranda kietas iškilimas.

Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra, padidėti paausiniai limfmazgiai.

2–4 paras tinimas didėja, voką skauda ir niežti, kol susiformuoja ir pasirodo pūlinga viršūnėlė.

Viršūnėlė pratrūksta ir pūliai išbėga – miežis valosi.

Ką daryti?

Miežis greičiau susiformuoja, pratrūksta ir išsivalo, kai kelis kartus per dieną yra pašildomas elektros lempa. Elektros lempos atšvaitas nuo akies turi būti už 20-25 cm. Šildyti reikia ne ilgiau kaip 5–10 min., nes vaikas nesugeba ilgiau ramiai išgulėti. Šildant lempa, akys turi būti užmerktos. Galima prie akytės pridėti sandariai uždarytą mažą buteliuką, pripiltą šilto vandens.

Akies nešildykite virtu kiaušiniu, bulve, druskos, linų sėmenų maišiukais ir pan.

Nedėkite drėgnų kompresų, nes uždegimas gali išplisti, didėja tinimas.

Kad infekcija neplistų, į akį lašinkite gydytojo skirtų lašų. Nelašinkite vaistų į akį prie ryškios šviesos, nes vaikas merksis, akytės ašaros, išplaus vaistus. Vaistus lašinkite iš 3–5 cm atstumo į vidinį akies kampą. Nieko blogo neatsitiks, jeigu įlašinsite daugiau nei 2 lašus, jie vis tiek nutekės. Vaistų pipetę-buteliuką laikykite įstrižai, o ne statmenai. Lašai geriau pateks į akį, jeigu bus įlašinti, kai vaikas žiūrės aukštyn.

Jei gydytojas skyrė, tepkite antibiotikų tepalu. Akytes reikia tepti iš tepalo tūbelės antgaliuko išspaudus truputį (lašą ar žirniuką) tepalo ties voko viduriu. Pagalbininkas procedūros metu turėtų palaikyti vaiko galvą, o apatinį voką patraukti žemyn. Vaikui pradėjus mirkčioti, tepalas pasklis po visą akį.

Niekada miežio nespauskite, nes patekę į akiduobę mikrobai gali sukelti uždegimą, kuris gali komplikuotis smegenų minkštųjų dangalų uždegimu – meningitu.

Jeigu voką, ant kurio yra miežis, labai skauda, svaigsta galva, pakilo temperatūra arba miežis nesivalo per 5 paras nuo jo susidarymo pradžios, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Jei miežis kyla dažnai, pasitarkite su vaiko ir akių ligų gydytojais.

Kaip išvengti?

Išmokykite vaiką paisyti asmens higienos – nešvariomis rankomis nekrapštyti, nekasyti, netrinti akių.

Išmokykite turėti savo rankšluostį, jį dažnai skalbkite, tegul vaikas nesinaudoja bendru rankšluosčiu.

Neleiskite vaikui būti dulkėtoje aplinkoje ir maudytis nešvariuose vandens telkiniuose.

Vaikui duokite įvairaus šviežio maisto, grūdinkite.

VAIKAI IR KEBABAI

Ar tinka vaikus vaišinti kebabais? Kuo ypatingas šis patiekalas? Kebabinių ant kiekvieno kampo pridygo kaip grybų po lietaus.

Kebabas yra Rytų šalių patiekalas, kurio pagrindinė dalis – mėsa, dažniausiai kepama ant iešmo. Skiriasi kebabų gamybos būdas – vienur jie gaminami iš maltos mėsos ir daržovių, kitur iškepta mėsa suvyniojama į lavašą, dar kitur ant iešmo maustomi mėsos gabaliukai su daržovėmis ir kepami ant žarijų. Pastaroji kebabo atmaina pas mus žinoma šašlyko vardu. Kiekvienas gamintojas prideda įvairių prieskonių ir skirtingą druskos kiekį. Kebabai yra sotus greito maisto patiekalas. Deja, visada lieka neaišku, iš kokios kokybės ir rūšies mėsos ir kada buvo pagamintas kebabas, kiek ir kokių prieskonių ir druskos dėta, kokioje temperatūroje kepta. Dėl nepakankamos gamybos kontrolės kebabai vaikams nerekomenduojami. Jie, kaip ir kiti kepti mėsos patiekalai, nerekomenduotini dar ir todėl, kad yra sunkiai virškinami.

RP3X0355_resize

Jūratės Čiakienės nuotr.

IKIMOKYKLINUKAI IR KATĖS

Prašau papasakokite apie kačių įdrėskimo ligą. Ar ji ikimokyklinukams pavojinga?

Tai gana dažna, bakterijos Bartonella henselae sukeliama liga. Vaikas ar suaugęs užsikrečia, kai jį apdrasko arba jam įkanda katė. Kačiukai iki 12 mėn. užkrečia 15 kartų dažniau negu suaugusios katės. Tarp kačių ligą sukeliančias bakterijas platina kačių blusos. Nėra duomenų, kad ligą sukeliančią bakteriją nuo katės perduotų jos blusa arba žmogus žmogui. Slaptasis ligos periodas dažniausiai užtrunka 7-12 d. ir gali svyruoti nuo 3 iki 30 d. Įkandimo ar įdrėkimo vietoje atsiranda odos iškilimas (iki 1 cm), kuris užgyja dažniausiai per 2-3 savaites. Per 1-3 savaites didėja ir tampa skausmingi netoli įkandimo/įdrėskimo vietos esantys limfmazgiai, kurie yra imuninės sistemos organas, gaudantis ir naikinantis organizmui svetimas medžiagas. Limfmazgių padidėjimas ir skausmingumas dažniausiai išnyksta per 2-3 mėn., rečiau užtrunka iki 6-12 mėn. Dažniausiai padidėja pažastų, kaklo, kirkšnies limfmazgiai. Kartais gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, bendro silpnumo pojūtis (vaikas tampa apatiškas, vangus, nejudrus, blogos nuotaikos, arba be priežasties irzlus, aikštingas). Atsiradus minėtiems požymiams dera kreiptis į vaiko gydytoją, kuris, jei reikia, paskirs tyrimų ir bakteriją naikinantį antibiotiką. Kačių įdrėskimo liga retai komplikuojasi, yra geros prognozės liga. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas ir antrą kartą susergama labai retai. Kad neužsikrėstų, būtina priprašyti vaikų neglostyti kieme valkataujančių kačių, ypač kačiukų, jų nemaitinti, užtikrinti, kad naminės katės nesibastytų kartu su valkataujančiomis, neturėtų blusų. Kačių skiepų nuo ligos sukėlėjo nėra.

EMILĖ IR PRIEŠPIEČIAI

Pastebėjau, kad kai 4 m. Emilė priešpiečiams gauna pienuko, kurį gerti visi rekomenduoja, ji labai nenoriai valgo pietus? Kaip elgtis?

Geriausia pusryčiams duoti vaikams skirtos košės su jogurtu. Košę tinka pagardinti namuose šaldytų uogų tyre ar šviežio tarkuoto obuolio tyrele. Jogurtai su priedais nerekomenduotini, nes priedų skonio ir spalvos išlaikymui pridėta leistinų maisto priedų – sveikesnis maistas be priedų… Priešpiečiams pienas, varškės sūreliai ir bet koks sūris neduodami, nes juose esantys pieno baltymai ir riebalai suteikia sotumo jausmą ir dėl to pietus vaikas gali valgyti nenoriai. Geriausia priešpiečiams pasiūlyti šviežią obuolį, vaisių-uogų tyrelių. Bananas priešpiečiams netinka, nes irgi sotus ir labai saldus.

TOLMANTĖ IR RENTGENAS

Tolmantei per metus buvo padarytos 2 plaučių ir 1 galvos rentgenograma. Ar vaikas netapo apšvitintu?

Tikrai ne. Šiuolaikiniai radiologinių tyrimų aparatai yra sukonstruoti taip, kad tiriamasis gauna labai mažas radiacinės apšvitos dozes. Per metus reikėtų atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų, kad tiriamasis gautų jam pavojingą radioaktyvios spinduliuotės dozę.

VAIKAI IR DEŠROS

Tatjanos Kurganovos nuotr. Fotosaldiakimirka.lt

Tatjanos Kurganovos nuotr. Fotosaldiakimirka.lt

Kodėl vaikai mėgsta pirktines dešreles ir atsisako kaimiškų?

Naminės dešrelės gaminamos pagal savąjį, naminį receptą, jų gamybai naudojami neaštrūs, įprasti prieskoniai ir atitinkamas kiekis druskos (kartais, deja, nesaikingas). Kiekviena naminių dešrelių gamintoja žino iš ko jos pagamintos, kokia tai mėsa, koks riebumas. Pramoniniu būdu pagamintose pieniškose dešrelėse, nesvarbu, koks bebūtų jų pavadinimas, yra žymiai mažesnis mėsos procentas ir daug visokių priedų, kurių nėra namuose pagamintose dešrelėse. Pramoniniu būdu pagamintose dešrelėse dažniausiai yra priedų, kurie sustiprina skonį, kvapą ir kitas juslines savybes. Dėl to apetitas pagerėja, atsiranda noras valgyti daugiau. Pramoniniu būdu pagamintų dešrelių maistinė ir biologinė vertė visuomet yra mažesnė už namuose pagamintų. Nors pramoniniu būdu pagamintos dešrelės nėra sveikas ir vaikams tinkantis patiekalas, prie jo vaikus įpratina suaugusieji. Jei vaikas įprato valgyti pramoniniu būdu pagamintas pieniškas dešreles, įprasti valgyti kitaip reikia laiko. Tėvai turi rodyti vaikui pavyzdį – patys kasdien sveikai maitintis.

2 METŲ VAIKAS IR BARAVYKAI

Ar galima 2 m. vaikui duoti šaldytų baravykų?

Taip. Šaldyti baravykai turi būti išvirti ir pertrinti. Jie tinka kaip padažas lietiniams ar įdedami į sriubą. Neduodami riebaluose, keptuvėje kepti, nes 2 metų vaikui tai sunkiai virškinamas maistas.

KISIELIUS IR SPANGUOLĖS

Kas geriau vaikams: spanguolių kisielius ar šaldytos sutrintos spanguolės?

Spanguolės vadinamos gyvybės uogomis. Jose yra daug įvairių vitaminų ir net 25 rūšių mineralų. Spanguolė mūsų protėviams buvo pirmasis vaistas nuo vitaminų stokos, mažakraujystės, peršalimo ligų, reumatui, radikulitui gydyti. Spanguolės naikina įvairias bakterijas, tonizuoja, suteikia žvalumo, didina fizinį ir protinį darbingumą. Spanguoles naudinga valgyti visus metus, nes jos, tinkamai laikomos, savo naudingų savybių nepraranda. Geriau neperdirbtos į kisielių ar į kitus patiekalus spanguolės, o prieš vartojimą pertrintos ir saikingai pagardintos natūraliu medumi (jei vaikas nėra alergiškas medui) arba cukraus pudra ir suvalgytos kaip desertas su duonos riekele arba ką tik išvirta avižų ar grikių koše. Medaus arba cukraus saldumas neturi „užmušti“ natūralios spanguolių rūgštelės ir uogos specifinio skonio. Nevirtose spanguolėse vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų daugiau negu išvirtoje uogienėje arba kisieliuje.

VILNA IR PAKAITAVIMAS

Ar tiesa, kad vilnoniai drabužėliai saugo nuo prakaitavimo?

Vilna yra natūralus nuo senų laikų mūsų krašte naudojamas pluoštas, saugantis nuo karščio ir šalčio. Iš šiurkščios vilnos veliami veltiniai, mezgamos kojinės, buvo audžiamas milas. Šiurkšti vilna kūną erzina – „graužia“. Dabar Lietuvoje auginamos avys, kurių vilna yra puri, švelni, daug tokios įvežama iš užsienio. Iš jos pagaminto audinio drabužėliai „negraužia“, jie minkšti ir švelnūs. Vilnoniai drabužėliai ne tik puikiai šildo, bet ir praleidžia orą ir sugeria drėgmę. Purios, švelnios vilnos drabužėliai sugeria 33 proc. savo svorio drėgmės, taip leisdami kūnui išlikti sausam, atiduoti šilumos perteklių. Tyrimais įrodyta, kad vilna net septynis kartus geriau sugeria ir išgarina prakaitą, lyginant su kitais pluoštais. Tokios vilnos drabužėliai ypač gerai tinka atvėsus orams. Net jei vaikas lakstydamas vėsiame ore suprakaituoja, vilnoniai drabužiai jį šildo, nes neleidžia staigiai atvėsti. Dar viena gera vilnos savybė yra jos elastingumas. Dėl to vilnoniai drabužėliai netrukdo judėti, nesusidaro kietų raukšlių, trinančių kūną. Ir dar viena gera vilnos savybė – joje nesilaiko namų dulkių erkutės, todėl jos pluošto drabužėliai, patalynė tinka ir turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis.

Skalbti vilnonius drabužėlius geriausia šiltame vandenyje su specialiai vilnai skirtomis skalbimo priemonėmis. Jų negalima stipriai trinti rankomis – geriausia pateliuškuoti šiltame vandenyje. Skalbimo mašina tokius drabužius galima skalbti tik tada, jei yra vilnos skalbimo programa. Išskalbti vilnoniai drabužėliai nusausinami įsukus į rankšluosti ir su juo pavaliojant ant kieto horizontalaus paviršiaus. Po to jie lengvai pakratomi ir padžiaunami.

GABIJA IR ŪŽESYS

8 mėn. Gabijos šeimos gydytoja pasakė, kad išgirdo ūžesį širdyje. Patarė apie ūžesį priminti, kai ateisime sekantį kartą. Netekau amo. Ta pati gydytoja jau matė mažylę 4 ar 5 kartus. Tapo neramu. Ką daryti?

Kai kitą kartą nueisite pas savo gydytoją, jos paprašykite siuntimo vaikų kardiologo konsultacijai. Jis įvertins dukros būklę, paaiškins ar reikalingas, o jei reikalingas, tai kada ir koks gydymas. Ūžesiukai širdyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – įgimtos širdies ydos (kažkiek tai nukrypęs nuo normos jos vystymasis).

BALTOS ODOS DĖMĖS

Nuo rudens 14 m. mergaitei ant dešinio žasto, tos pačios krūtinės dalies ir ant kairio peties atsirado kelios iki 2 cm dydžio, netaisyklingos baltesnės nei aplinkinė oda dėmės. Šeimos gydytoja paaiškino, kad dėmėms gydyti efektyvių vaistų nežinanti. Paguodė, kad jei dėmių didės, nukreips konsultacijai odos ligų gydytojai. Mergaitė pergyvena. Papasakokite apie nei šio nei to atsirandančias baltas dėmes.

Baltos dėmelės – baltmė  – mediciniškai dar vadinama vitiligo, atsiranda bet kurioje kūno vietoje, kai odos ląstelėse išnyksta pigmentas melaninas. Baltmė atsiranda 1-2 proc. visų gyventojų (vaikų ir suaugusių kartu paėmus). Kaip baltmė kis, ar atsiras daugiau baltų dėmelių, ar jos didės/mažės sunku numatyti, nes kiekvienam žmogui jos vystymasis ir kitimas yra individualus. Baltmė kelia nemažai estetinių nepatogumų, ypač jei dėmės išplinta matomose kūno vietose – ant veido, rankų, kojų. Jos atsiradimo priežastys po kol kas nėra galutinai aiškios. Manoma, kad įtakos turi:

Nuolatiniai dažni stresai, pervargimas.

Vitaminų B12, C ir mikroelementų vario, seleno, cinko trūkumas.

Skydliaukės veiklos sutrikimai.

Sunkios traumos.

Lėtinės ligos, pvz., cukrinis diabetas.

Paveldimumas – penktadalis žmonių baltmę paveldi.

Vasarą, veikiant saulės spinduliams, ligos pažeisti plotai ypač išryškėja, nes lieka balti, o aplink esant oda patamsėja. Todėl dera ilgai nebūti saulėje nuo 10 val. ryto iki 16 val. Kad kontrastas būtų kuo mažesnis, neretai rekomenduojama baltus plotus tepti maskuojamaisiais, spalvą suteikiančiais kremais. Maskuojamųjų gelių dažomieji pigmentai sukurti specialiai melaniną praradusiai odai, todėl greitai suteikia atspalvį bei padeda sulyginti sveikos ir baltmės pažeistos odos spalvą. Maskuojamąjį gelį reikia tepti tik ant pažeistų odos vietų. Nors visiško išgijimo gydytojai paprastai nežada, ligą svarbu gydyti, kad ji neprogresuotų.Galimas gydymas ultravioletiniais spinduliais, kuris yra brangus, užtrunka 3-6 mėn. Procedūros atliekamos 2-4 kartus per savaitę. Valstybė gydymo kaštų nekompensuoja.

LEONIJA IR STRAZDANOS

Praėjusių metų pavasarį 5 m. Leonijai atsirado strazdanų. Darželio vaikai ją erzino. Ką daryti, kad strazdanų neatsirastų, kaip gydyti?

Strazdanos (odos pigmento melanino sankaupos odos ląstelėse) ryškėja, kai jas paveikia ultravioletiniai spinduliai. Ryškesnės jos būna blondinų ir rusvaplaukių veiduose. Jos išryškėja, kai atsiranda daugiau saulės, apie kovo vidurį-balandžio pradžioje. Pirmą kartą ant veido strazdanų pasirodo sulaukus 4-5 m. Strazdanos jaudina vaikus, nes juos bendraamžiai erzina. Strazdanų išvengti padeda blukinamieji kremai. Įsigyjant blukinamąjį kremą atkreipkite dėmesį, kad pasirinkta priemonė būtų su mineraliniu fotoapsauginiu filtru, kuris apsaugo odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Strazdanų naikinimui nelabai tinka balinamieji kremai ir įvairių vaistažolių, kurios pasižymi balinamuoju poveikiu, ekstraktai, nes išbalintą odą saulė veikia dar stipriau. Dėl pastarosios priežasties susiformuoja sunkiai išgydomos strazdanos. Yra duomenų, strazdanas blukina šviežios petražolių sultys. Šiose sultyse suvilgytą servetėlę rekomenduojama kartą per dieną palaikyti ant veido 15 min., o po to nusiprausti. Strazdanos gali būti naikinamos lazeriu. Kokia naikinimo priemonę pasirinkti derėtų pasitarti su odos ligų gydytoju.

SVEIKATA IR CHALVA

Ar sveika vaikams valgyti chalvą?

Chalva yra kietokos konsistencijos skrudintų riešutų arba sėklų, pvz., saulėgrąžų ir karamelės (kuri verdama iš cukraus ir krakmolo) mišinys. Jos receptų yra įvairių. Gali būti įdėta kakavos, vanilės, razinų. Saulėgrąžų chalva yra ypač naudinga, nes joje yra pačių įvairiausių organizmui reikalingų medžiagų. Ji yra labai kaloringas, sotus patiekalas. Vaikams duotina retkarčiais ir saikingai. „Saikas yra dievų matas“ byloja amžių išmintis… Chalvą geriau pakeisti mums įprastais lazdyno riešutais, šviežiais vaisiais. Ji netinka turintiems viršsvorio, sergantiems cukralige.

KODĖL LUNATIKUOJA

Kodėl vaikas kartas nuo karto lunatikuoja? Kaip jam padėti?

Lunatizmas (nakvišumas) yra pakitusi sąmonės būsena, kai kartu pasireiškia miegas ir vaikščiojimas. Vaikams nakvišumas pasireiškia dažniau nei suaugusiems. Medicinos statistikų duomenimis net 15-30 proc. sveikų 6-12 m. vaikų yra ištikę vienas ar keli nakvišumo priepuoliai. Nakvišumo epizodai dažniausiai kartojasi nereguliariai. Epizodo trukmė įvairi – nuo 1 iki 30 min. Nakvišumas susijęs su dideliu teigiamų ir neigiamų emocijų krūviu, vaiko psichiką traumuojančiu aplinkos poveikiu, aukšta temperatūra. Nakvišumas dažniausiai pasireiškia naktinio miego pradžioje, todėl neretai suaugusiųjų pastebimas. Jeigu pastebėjote pusiau atmerktomis akimis (rečiau užmerktomis) vaikštantį, atliekantį įvairius judesius ir/ar kažką veikiantį vaiką, neišsigąskite. Jeigu tokį vaiką pastebėjo kiti vaikai, juos nuraminkite teigdami, kad nieko baisaus neatsitiko. Dažniausiai pats lunatikuojantis sugrįžta į lovą. Bostono (JAV) vaikų miego sutrikimų specialistai pataria lunatikuojančio neliesti, o tik balsu pakviesti atsigulti. Negalima pykti ant lunatikuojančio arba jo bijoti. Lunatikuojantį vaiką palydėkite iki lovos ir paguldykite. Su vaiku kalbėkite ramiai, nes manoma, kad lunatikuojantis supranta, kas sakoma ir prašymus paklusniai vykdo. Jei vaikas nesupranta, kas jam sakoma, nesigriebkite prievartos. Būtina užtikrinti lunatikuojančio vaiko saugumą, nes jis yra nepakankamai sąmoningas, kad vaikščiodamas neužkliūtų už aplinkos daiktų, neužsiverstų ant savęs sunkių daiktų. Langas jam gali pasirodyti kaip durys, todėl langai ir durys turi būti uždaryti taip, kad lunatikuojantis jų neatsidarytų. Nepalikite lengvos prieigos prie vandens, dujų čiaupų, nes juos gali atsukti ir atsuktus palikti.

Ryte vaikui nepasakokite ką jis veikė naktį, nes kitą vakarą gali pradėti bijoti užmigti. Lunatikuojantys patys neprisimena nakties „žygių“. Kai vaikas per dieną labai pavargsta, miegodamas jis gali kalbėti ir vaikščioti. Jeigu naktiniai pasivaikščiojimai, kalbos miegant kartojasi, dera pasitarti su vaikų neurologu ir psichoterapeutu. Miego metu namuose turi būti tylu, o vaiko kambaryje dera išvengti šviesos blyksnių, nes jie trikdo miego ritmą. Net už sienos įjungtas televizorius, šeimyniniai barniai, mobilaus telefono skambučiai gali išprovokuoti emocingo vaiko lunatikavimą. Prieš miegą neleiskite gerti skysčių. Prieš atsigulant į lovą priminkite išsivalyti dantis ir nueiti į tualetą, nes pilna šlapimo pūslė gali išprovokuoti lunatizmo epizodą. Lunatikuojantys vaikai gali pasišlapinti netinkamoje vietoje. Už tai jų jokiais būdais nebauskite. Būtina vaiką kasdien tuo pačiu metu pakviesti miegoti ir tai daryti tokiu laiku, kad iki atsikėlimo jis išsimiegotų. Dauguma vaikų lunatizmą išauga prasidėjus lytiniam brendimui.

IA8A8007-copy

Neringos Banienės nuotr.

 BULVĖS IR STORUMAS

Vis dažniau pasako „Jeigu vaikui duosite bulvių padarysite jį storu ir gyvenimą jam sugadinsite“. Visą gyvenimą bent kartą per dieną jas valgėme ir atrodo, nuo jų nesusirgome. Tad duoti vaikui bulvių ar ne?

Iš kokybiškų bulvių tinkamai pagaminti patiekalai vaiko organizmui naudingi. Bulvėse yra daug aukštos kokybės sudėtingos struktūros angliavandenių, kurie žarnyne suskaldomi per valandą ir palengva įsisavinami. Tai naudinga organizmui, nes nėra staigaus gliukozės pakilimo, lengviau dirbti kasai, kurios gaminamas insulinas užtikrina gliukozės įsisavinimą. Kadangi bulvėse gausu sudėtinių angliavandenių, jos ilgam suteikia sotumo jausmą. Laikantis bulvių dietos nekankina įtampa, nevargina alkio pojūtis. Jeigu nusibodo valgyti bulves, galima išsivirti jų sriubos. Abiejų patiekalų poveikis toks pat. Bulvėse esantis angliavandenių kompleksas skatina serotonino, vadinamo geros nuotaikos hormonu, išsiskyrimą. Ši medžiaga sukelia malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios bulvėse:

Reguliuoja vandens apykaitą organizme.

Padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles.

Stiprina kaulinį audinį.

Stiprina raumenis, širdį, kraujagysles.

Stimuliuoja augimą, aktyvina medžiagų apykaitą organizme.

Stiprina jungiamąjį audinį.

Dalyvauja biologiškai veiklių medžiagų, vadinamų hormonais, be kurių organizmas negali išgyventi, sintezėje.

Reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Teigiamai veikia kraujospūdį.

Yra geras energijos šaltinis.

Bulvės dar naudingos tuo, kad nesukaupia sveikatai nenaudingų sunkiųjų metalų; nitratų sukaupia mažiau nei kitos daržovės (jei dirva, kurioje auginamos yra nepertręšta azotinėmis ir organinėmis trąšomis); gerai ilgai išsilaiko, kai yra laikomos tamsioje vėsioje patalpoje.

Geriausia pirkti ekologiškai užaugintas bulves, nes jos yra sveikiausios. Geriau tinka vidutinio dydžio bulves. Perkant bulves taip pat dera jas gerai apžiūrėti: nelygios, šlapiuojančios (nors ir nedaug) ar su apnašomis, ar pažaliavusios, maistui, ypač vaikų netinka.

Kūdikiuibulvės, kaip viena iš daržovių tyrės sudėtinių dalių gali sudaryti ne augiau kaip ½ patiekalo apimties. Daržovių košė duodama, kai kūdikiui sukanka 6 mėn. Bulvė turėtų būti paskutinė patiekalo dalis, ji turėtų būti pridedama, kai mažylis jau įpratęs prie kitų daržovių.

Kūdikiai ir vaikai iki 3 m. bulvėse esantį krakmolą ir kitas medžiagas greitai ir lengvai įsisavina tik tuomet, kai jiems duodami tik ką pagaminti, neatvėsę patiekalai. Atvėsusiuose bulvių patiekaluose įvyksta krakmolo pokyčiai – jis plonojoje žarnoje nebesuvirškinamas.

Kad bulvė išliktų kaip vertinga patiekalo dalis, ji turi būti:

Vartojama vidutinio dydžio, nepažaliavusi, puvinio nepakenkta, nebuvusi palikta keletą dienų šviesoje ir šiltoje vietoje, pvz., kambario temperatūroje.

Švariai nuplauta, su lupena išvirta pasūdytame vandenyje – virimui įdedama į beveik verdantį vandenį. Bulvės, išvirtos su lupena, išsaugo daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Jei tenka lupti, bulvių odelę lupkite kuo ploniau.

Verdama 15-30 min. negausiame vandens kiekyje. Virimo laikas priklauso nuo bulvės šviežumo – šviežios verdamos trumpiau. Gerai išvirusi bulvė neturi būti ištižusi. Vanduo, kuriame virė bulvė, turi būti išpilamas, maistui nevartojamas.

Po išvirimo tuojau pat nulupama išrankiojant akutes, pertrinama ir sumaišius su kitomis daržovėmis duodama valgytojui.

Į pagamintą daržovių tyrę, kurios sudėtinė dalis yra bulvės, jos kokybės pagerinimui gali būti įpilta 3-5 ml šalto spaudimo linų sėmenų arba alyvuogių arba rapsų ar kito šalto spaudimo aliejaus.

Per dieną 100 – 150 g bulvių visiškai pakanka visavertei mitybai. Nuo tokio bulvių kiekio vaikas netampa storas ir jo gyvenimas nesugadinamas.

Vaikams netinka:

Keptos bulvės, ypač traškučiai. Tyrimai rodo, jog aukštoje temperatūroje gaminamuose maisto produktuose randamas didelis kancerogeninės medžiagos akrilamido kiekis. Šios vėžį sukeliančios medžiagos daugiausiai randama keptose skrudintuvėje, keptuvėje ar orkaitėje bulvėse. Kuo tamsesnė keptų bulvių spalva, tuo daugiau jose kancerogeninės medžiagos.

Bulvių patiekalai su aštriais prieskoniais.

Bulvių košė su sviestu (vaikams tai labai sunkiai įsisavinamas patiekalas).

Prieš virimą storai nuskustos, supjaustytos į gabaliukus ir/ar palaikytos šaltame vandenyje bulvės, nes suyra vitaminai ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Atšildyti pakepinant ypač tarkuotų bulvių patiekalai.

Parduotuvėse pirktos įvairios „baltos“ mišrainės, nes jose bulvės tiesiog maudosi majoneze ir kituose riebaluose. Namuose pagamintos baltos mišrainės su majonezu arba grietine.

Greito maisto restoranuose pagamintos kepintos bulvytės, nes juose daug riebalų ir įvairių prieskonių. Tai sotus ir sunkiai įsisavinamas maistas, kuris ypač netinka viršsvorio turintiems vaikams.

Bet kokie bulvių patiekalai iš pažaliavusių arba pradėjusių dygti bulvių.

laikas priklauso nuo bulvės šviežumo – šviežias virkite trumpiau. Gerai išvirusios bulvės neturi būti ištižusios. Vandenį, kuriame virė bulvės, reikia išpilti, jis maistui netinka.

Išvirtas bulves tuojau pat nulupkite ir išrankiokite akutes, sutrinkite ir sumaišę su kitomis daržovėmis duokite valgytojui.

Į pagamintą daržovių tyrę, kurios sudėtinė dalis yra bulvės, galite įpilti 3–5 ml šalto spaudimo linų sėmenų, alyvuogių, rapsų arba kito šalto spaudimo aliejaus.

Per dieną 100–150 g bulvių visiškai pakanka visavertei mitybai. Nuo tokio bulvių kiekio vaikas nesustorės.

Vaikams netinka:

Keptos bulvės, ypač bulvių traškučiai. Tyrimai rodo, jog aukštoje temperatūroje gaminamuose maisto produktuose randamas didelis kiekis kancerogeninės medžiagos akrilamido. Šios vėžį sukeliančios medžiagos daugiausiai randama keptose skrudintuvėje, keptuvėje ar orkaitėje bulvėse. Kuo tamsesnė keptų bulvių spalva, tuo daugiau jose kancerogeninės medžiagos.

Bulvių patiekalai su aštriais prieskoniais.

Bulvių košė su sviestu (vaikams tai labai sunkiai pasisavinamas patiekalas).

Prieš virimą storai nuskustos, supjaustytos gabaliukais ir palaikytos šaltame vandenyje bulvės, nes suyra vitaminai ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Kepinant pašildyti bulvių patiekalai, ypač tarkuotų bulvių.

Parduotuvėse pirktos įvairios „baltosios“ mišrainės, nes jose bulvės tiesiog maudosi majoneze ir kituose riebaluose. Namuose pagamintos baltos mišrainės su majonezu arba grietine.

Greito maisto restoranuose pagamintos kepintos bulvytės, nes juose daug riebalų ir įvairių prieskonių. Tai sotus ir sunkiai pasisavinamas maistas, kuris ypač netinka antsvorio turintiems vaikams.

Bet kokie bulvių patiekalai iš pažaliavusių arba pradėjusių dygti bulvių.

„Mamos žurnalas“

Susiję strapsniai

 

Žymos: , , , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − = septyni