Naktį nepažįsta mamos…

miegas

Studijos „G foto“ nuotr.

Dabar mūsų dukrytei 10 metų. Ji gimė jautri ir nerami. Nuo 4 metų prasidėjo kažkokie priepuoliai miegant. Jie kartodavosi beveik kas naktį tuo pačiu metu, nuo 1 iki 3 valandos. Priepuolis prasideda šnekėjimus per miegus, kalbėjimas virsta klaikiu cypimu ir blaškymusi. Ryte dukra nieko neprisimena. Cypimas nesikaičia, visada toks pat plonas. Anksčiau tokie priepuoliai buvo dažnesni, 2-3 kartus per savaitę, dabar – tik kartą per 2 mėnesius. Kaip išgydyti dukrą? Gydytojai įtarė epilepsiją, ją gydydami suvartojome begales vaistų. Dabar tyrimai nerodo nieko blogo.

Lina iš Klaipėdos

Mūsų 6 metų dukrytė bent kartą per 3 mėnesius mus išgąsdina naktiniais priepuoliais. Vidury nakties pasigirsta klaikus riksmas. Abu su vyru bėgame į vaikų kambarį, randame dukrytę sėdinčią lovoje ir rėkiančią. Veidas siaubingai iškreiptas, akys paklaikusios. Į jokius raminimus nereaguoja. Baisiausia, kad tokie priepuoliai ją ištinka ir įmigus automobilyje. Kaip padėti vaikui?

Ligita iš Vilniaus

Šį kartą su neurologe kalbėsime apie keistą vaikų elgesį naktį.

Naktinės baimės priepuoliai

Net 25 procentai 1,5-7 metų vaikų patiria naktinės baimės priepuolių. Jei tėvai apie juos anksčiau nėra skaitę ar girdėję, juos gali ištikti šokas. Mat vaikas per tokį baimės priepuolį atrodo gąsdinančiai. Pirmąjį nakties trečdalį, paprastai per 1-2 valandas po užmigimo, vaikas staiga pradeda verkti. Pripuolę prie lovelės tėvai mato mažylį atsibudusį ir visa savo esybe rodantį, kad kažko labai bijo. Vaikutis verkia atsimerkęs, bet, rodos, nieko nemato, nepažįsta mamos ir tėčio, visai nereaguoja į tėvų raminimus, žodžius. Kai kurie dengiasi iš baimės akutes, kiti įsitempę dreba, kažką nesuprantamai kalba. Regis, vaikas mato kažką labai baisaus.

Naktiniai baimės priepuoliai gali kartotis kelis kartus per naktį, trukti nuo 15 minučių iki valandos. Tai ilgas laiko tarpas, todėl tėvai labai dėl to išgyvena. Kai priepuolis baigiasi ir mažylis užmiega, tėvai baugiai laukia – o gal pasikartos? Ką vaikas jaus ryte? Tačiau ryte vaikas atsibunda kuo puikiausios nuotaikos ir nieko neprisimena.

Ką daryti tėvams? Nėra tikslaus atsakymo, kodėl vaikus ištinka šie priepuoliai, įtakos turi nuovargis, temperatūra, vaistai, dieną išgyventas stresas, nerimas. Po priepuolio tėvai prisimena, kad tą dieną vaikas daug dūko ar buvo svečiuose. Todėl linkusiam į baimės priepuolius vaikučiui reikėtų sukurti ramesnę aplinką prieš miegą. Ištikus priepuoliui, nepadės jokie įkalbinėjimai, riksmas, purtymai ar purškimai šaltu vandeniu. Tėvams patariama švelniai vaikutį apkabinti, palinguoti, tyliai kažką niūniuoti ar kalbėti. Tačiau šios raminimo priemonės labiau skirtos patiems tėvams, nei vaikui. Tik labai retai, jei baimės priepuoliai vaiką alina labai dažnai, skiriamas gydymas.

Baisūs sapnai

Bauginančius sapnus paprastai sapnuoja 3-8 metų vaikai. Tokie vaikai linkę fantazuoti, turi lakią vaizduotę, dažniausiai ir dieną kažko bijo. Košmarai aplanko vėlesniu nakties metu nei baimės priepuoliai – maždaug per 3,5 valandos po užmigimo. Susapnavę košmarą vaikai nemoka jo papasakoti, bet nuotaiką prisimena. Todėl kai kurie gali susirgti nemiga, nes bijo užmigti (o gal vėl susapnuos?) Baisūs sapnai turi ryšį su dienos įvykiais, išgyventa įtampa. Vaikas gali susapnuoti pabaisą, prabudęs nesusigaudyti, ar pabaisa čia, ar liko sapne, bandyti slėptis nuo jos galvą užsidengdamas antklode. Košmarai – visiškai normalus vaiko vystymosi reiškinys.

Ką daryti tėvams? Kai baisūs sapnai vargina vaiką dažnai, tėvams siūloma ,,sustyguoti” dienos režimą, vakarais neleisti žiūrėti televizoriaus. Kartais prireikia psichoterapijos ar gydymo vaistais.

Naktinis vaikščiojimas

Lunatikuoja paprastai 4-10 metų vaikai. Dažniausia vaikai pradeda vaikščioti praėjus 3 valandoms po užmigimo. Naktiniai vaikščiojimai gali būti susiję su nakties baimėmis (tie vaikai, kurie kažkada prabusdavo dėl baimės priepuolių, vėliau gali vaikščioti naktimis). Neretai tokie lunatikavimai būna šeimyniniai: mama ar tėtis vaikystėje taip pat vaikščiojo naktimis. Lunatikavimas atrodo bauginančiai. Įsivaizduokite: vaikutis seniai miega, Jūs dar žiūrite vakarinį kino filmą, bet tuoj miegosite. Staiga tyliai atsidaro Jūsų miegamojo durys. Tarpduryje – vaikas. Jis atsimerkęs, atrodo, viską supranta. Bandote klausti: ,,Kas nutiko? Gal eini į tualetą? Atsigerti?” Bet vaikas nereaguoja. Kiek pastovėjęs apsisuka ir nušlepsi. Dar baisiau, kai naktį aptinkate savo vaikutį kilnojantį žaislus ar žiūrintį pro langą. Ryte jis ničnieko neprisimena.

Ką daryti tėvams? Nepurtykite ir nekalbinkite vaiko. Ramiai palydėkite iki lovos, truputį pasėdėkite šalia. Jei vaikas linkęs naktį vaikštinėti, stenkitės taip sutvarkyti namus, kad jis nesusižeistų. Tegul ant grindų nesivolioja šlepetės, nestirkso aštrūs kėdžių kampai. Dėl naktinio vaikščiojimo reikėtų pakalbėti su gydytoju.

Miegančio vaiko trūkčiojimai ir monotoniški judesiai  

Tėvams neramu, kai pamato trūkčiojančias miegančio vaiko kojas ar rankas, kartais net visą kūną. Tokie trūkčiojimai būna miego pradžioje arba kietai įmigus, kai keičiasi miego ir būdravimo fazės. Trūkčiojimų miego metu būna ir naujagimiams, ir kūdikiams, ir vyresniems vaikams. Naujagimiams dažniau dreba smakriukas ir rankytės. Miegančio vaiko trūkčiojimai – normalus reiškinys, dėl to nerimauti nereikia. Vaiko jie nepažadina, miego nesutrikdo.

Kai kurie vaikai iki 1,5 metų prieš užmigdami pradeda ritmiškai judėti: vienodais pasikartojančiais judesiais krato galvą, monotoniškai sukiojasi, atsisėdę linguoja, atlieka kokius nors monotoniškus judesius rankomis, patys supa savo galvą judindami pagalvę. Tokie stereotipiniai judesiai dažniausiai atsiranda prieš lengvą įmigimą.

Ką daryti tėvams? Nesistenkite sustabdyti trūkčiojimų (kai kurie tėvai stipriai suima trūkčiojančią koją ar ranką). Kai vaikas atlieka monotoniškus judesius, bandykite nukreipti jo dėmesį. Jei monotoniški judesiai erzinančiai kartojasi, pasakykite gydytojui. Gali būti gydoma medikamentais.

Svarbu: Jei čia aprašyti miego sutrikimai kartojasi dažnai, yra ryškūs, vienodi, būtinai apie tai papasakokite gydytojui. Tokie miego priepuoliai gali būti ir epilepsijos pradžia. Tik gydytojas neurologas pasakys, ar tie naktiniai priepuoliai yra normalus besivystančio vaiko augimas, ar liga.

Vaikų neurologė Aušra Vosylienė

„Mamos žurnalas“

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 7