Ką daryti, kai vaikas bijo miegoti

Linos Valinčienės

Linos Valinčienės nuotr.

Vaikų naktinės baimės labai gąsdina ir jaudina tėvus. Tačiau tai normalaus vaikų vystymosi dalis. Kai vaikas pradeda suprasti, kad jis gali būti nuskriaustas ar sužalotas, išsivysto tamsos baimė ir kitos nakties baimės. Skirtingose vystymosi stadijose vaikai patiria skirtingas baimes. Pavyzdžiui, daug mažų vaikų bijo pabaisų. Visai maži vaikai ne visada skiria, kas yra tikra, o kas įsivaizduojama.

Ką daryti, kai vaikas bijo miegoti

Elgesys su vaiku, kuris bijo tamsos ar bijo naktį eiti į lovą – tarsi vaikščiojimas lynu. Riba tarp noro nuraminti vaiką ir nenorėjimo sustiprinti jo baimių – labai plonytė. Jeigu tėvai baimes ignoruoja, vaikas nebus nuramintas. Jei vaikas nuramintas per daug, tėvai gali siųsti subtilią žinutę, kad vis dėlto yra ko bijoti. Jei vaikas bijo užmigti, o naktį prabunda išsigandęs, pasinaudokite šiais patarimais:

Klausykitės ir nesijuokite. Išklausykite vaiko pasakojimo, ko jis bijo, ir niekada iš tų pasakojimų nesijuokite. Nes baimės, kurios atrodo kvailos suaugusiajam, gali būti labai tikroviškos vaikui.

Nuraminkite vaiką. Svarbiausia – bijantį vaiką nuraminti. Jei vaikas užmigdamas ar naktį prabudęs šaukia iš baimės, turėtumėte nueiti prie jo lovos ir sužinoti, kas negerai. Atsisėskite ant lovos, apkabinkite vaiką. Jam to labai reikia – pamatysite, kaip mažasis stipriai įsikibs ar net rausis į pažastį, bandys prisiglausti kuo arčiau. Nuraminkite vaikui suprantamomis frazėmis: „Tu esi saugus; mes esame čia; mes niekur neišeisime; mes tave mylime ir tave apsaugosime“ – nuraminimo sakinių begalės. Kartokite vaikui, kad jis yra saugus, kad ir 100 kartų.

Išmokykite „susidorojimo“ įgūdžių. Aptarkite su vaiku būdus, kaip nugalėti naktines baimes, pvz., būti drąsiam ir mąstyti pozityviai (pvz., monstrai yra įsivaizduojami). Galite papasakoti vaikui apie tai, kaip jūs pats susidorojate su bauginančiais dalykais. Iš vakaro galite skaityti istorijas apie vaikus, kurie bijo ir nugali savo baimes.

Pasitelkite vaizduotę ir būkite kūrybingi. Galite pasitelkti savo vaizduotę įsivaizduojamoms baimėms nugalėti. Tarkime, atraskite „monstrų purškalą“ – kaip puikų būdą padėti vaikui susidoroti su naktinėmis baimėmis. Paimkite paprastą aerozolį (kad ir nosies purškalą su vandeniu), flakoną apklijuokite užrašais „Monstrų purškalas“ ir prieš miegą išpurkškite miegamąjį, kad atbaidytumėte monstrus. Galima prifantazuoti ir kitų būdų – monstrų ir pabaisų spąstus, nuodus, burtus, smilkalus.

Kompanija labai padeda. Geriausiai nuo naktinių baimių apsaugo gera kompanija. Jei nupirksite šuniuką ar kačiuką, kurie miegos su vaiku, naktinių baimių greitai nebeliks. Puikiai nuo baimių išgydo vaiko kambaryje gyvenantis žiurkėnas, papūga ar net akvariumas šalia lovos. Jei tokia mintis jums netinkama, įtikinkite vaiką, kad nuo baimių saugo stebuklingas kambarinis augalas.

Baimes gydo „miego brolis“. Pasiūlykite vaikui miegoti su mėgstamu žaislu, kad ir su lėle ar automobiliuku. Vaikas jausis daug saugesnis ir lengviau atsipalaiduos. Populiariausi „miego broliai“ – pliušiniai žaislai, bet vaikas turi pats pasirinkti, kas jam įkvepia drąsos, galbūt tai bus ne žaislas, o knyga.

Naudokite naktinę šviesą. Nesvarbu, ko bijo vaikas, naktinė švieselė gali padėti. Tik svarbiausia, kad ji netrukdytų vaikui užmigti. Kitas vertas išbandyti dalykas yra palikti duris praviras, kad vaikas nesijaustų izoliuotas nuo šeimos.

Venkite bauginančių TV laidų. Venkite baisių TV laidų, filmų ar pasakų, kurios gali paskatinti vaiko baimes.

Išmokykite atsipalaidavimo treniruočių. Pabandykite vaiką išmokyti atsipalaiduoti. Tam reikia atsigulus galvoti apie kažką malonaus, įsivaizduoti palaimingas situacijas, pavyzdžiui, maudynes jūroje ar aitvaro laidymą pievoje. Taip vaikas atsitrauks nuo bauginančių minčių. Juk neįmanoma būti atsipalaidavusiam ir bijoti vienu metu.

Aptarkite vaiko baimes dienos metu. Priklausomai nuo to, koks vaiko amžius ir kaip gerai jis gali kalbėti, pabandykite aptarti jo baimes dienos metu. Kalbėkite apie tai, ką reikia daryti, kad jis galėtų mažiau bijoti naktį. Papildomai, stiprinkite jo pasitikėjimą savimi dienos metu. Saugumo pojūtis dieną gali padėti jam jaustis saugiau naktį. Rodykite, kad vaikas nuolatos saugomas, mylimas ir globojamas. Dažniau apkabinkite, laikykite už rankos.

Nustatykite ribas. Ramindami vaiką nepersistenkite. Turi būti ribos, kad vaikas nepradėtų jumis manipuliuoti. Spintų tikrinimas ir silpnos šviesos palikimas yra leistinas, bet miegojimas su vaiku kiekvieną naktį – ne.

Vaikas turi likti lovoje. Neskatinkite vaiko išlipti iš lovos. Jis turėtų likti lovoje ir pats suprasti, kad iš tikrųjų lovoje yra saugus. Jei atsinešate vaiką į savo kambarį, tai bus ženklas, kad jo lova nėra saugi vieta. Daug geresnė strategija – likti su vaiku jo kambaryje. Jei vaikas per daug bijo likti vienas kambaryje, likite prie jo lovos, kol jis užmigs. Galite įsirangyti į vaiko lovą (jei tilpsite) ir pagulėti šalia. Tuo parodysite, kad jo lova nėra pabaisų irštva. Tačiau nedarykite to per dažnai ar dvi naktis iš eilės, nes vaikas taps priklausomas nuo jūsų buvimo. Kas gi nenorėtų, kad mama kas naktį prigultų šalia? Jei vaikas neramus dėl to, kad išeinate iš kambario, dažnai užsukite, praverkite duris, tikrinkite. Toks jūsų „landžiojimas“ parodys vaikui, kad esate labai netoli ir „išgelbėsite“, jei „puls monstrai“. Nuolat kartokite, kad vaikas saugus ir kad viskas bus puiku. Jei vaikas atsikelia naktį ir ateina į jūsų kambarį, nuveskite jį atgal ir švelniai paguldykite į jo lovą.

Girkite ir skatinkite. Kai kuriuos vaikus motyvuoja pagyrimai, apdovanojimai. Jei vaikas naktį išmiegojo ramiai, neverkė ir nesišaukė pagalbos, būtinai pagirkite, kad didžiuojatės jo drąsa. Galite sugalvoti apdovanojimų sistemą. Tegu už kiekvieną „drąsią“ naktį vaikas gauna po lipduką. Surinkus tam tikrą lipdukų skaičių, jis gali iškeisti juos į apdovanojimą (mėgstamo filmo žiūrėjimą ar apsilankymą vandens parke).

Jei vaiko nerimas ir baimės tęsiasi, yra sunkios ar užeina dienos metu, kreipkitės į vaikų neurologą.

Konsultavo VU vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− trys = 2