Vaikai „signalizuotojai“, kurie žadina savo tėvus verkdami ar pabudę ateina į tėvų miegamąjį

Ingos Judge nuotr1

Ingos Judge nuotr.

Mažų vaikų naktiniai prabudimai yra viena dažniausių miego problemų. Nuo 6 mėn. dauguma kūdikių fiziologiškai gali išmiegoti per naktį ir nebereikalauti naktinių maitinimų. Tačiau 25-50 proc. kūdikių ir toliau prabunda naktį. Naktinio prabudimo problemų gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau labiausiai paplitusios tarp kūdikių ir mažų vaikų (1-3 metų).

Kodėl vaikas atsibunda naktį?

Tėvams svarbiausia suprasti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo amžiaus, trumpam prabunda naktį. Tokių prabudimų per naktį būna 4-6. Pats trumpas prabudimas nėra jokia problema. Bėda ta, kad vaikas nebesugeba vėl užmigti savarankiškai. Yra vaikų, kurie prabudę naktį sugeba save nuraminti ir užmigti (juos galime pavadinti „nusiramintojais“). Tokių vaikų tėvai nesibaimina prabudimų. „Nusiramintojų“ priešingybė – vaikai „signalizuotojai“, kurie žadina savo tėvus verkdami ar pabudę ateina į tėvų miegamąjį. Dauguma šių „signalizuotojų“ yra išsiugdę netinkamus užmigimo ritualus ir todėl nemoka savęs nuraminti, kai prabunda.

Užmigdymo klaidos

Dauguma tėvų įpranta padėti vaikui užmigti jį supdami, laikydami ant rankų ar atsinešdami į lovą. Natūralu, kad vaikai greitai įpranta prie šių migdymo malonumų. Žinoma, vakare, kai guldote vaikutį, tokie miego ritualai tikrai netrukdo, net yra malonūs. Bet tuomet vaikas, prabudęs naktį, nebegalės užmigti pats – jam reikės įprastų vakarinių migdymo ceremonijų (supimo, glostymo, gulėjimo šalia). Todėl vaikų neurologai tėvams primygtinai pataria – išmokykite vaiką užmigti patį, tam, kad naktį prabudęs iškart vėl užmigtų.

Žingsneliai, kaip padėti vaikui išsimiegoti:

Geriau guldykite anksčiau. Ironiška, tačiau kuo labiau pavargęs vaikas, tuo daugiau kartų jis atsibus naktį. Taigi vaikas turėtų eiti pogulio dieną, o vakare eiti miegoti anksti.

Miego brolis. Pabandykite pasiūlyti vaikui „miego brolį“ – pliušinį žaisliuką, minkštą medžiagėlę, lėlę, antklodėlę ar kailiuką. „Miego brolis“ padės vaikui jaustis saugiam, kai Jūsų nėra šalia. Kai vaikutis jau ruošis miegoti ir imsite jį ant rankų, myluosite, paimkite ir „miego brolį“. Tačiau prievartos čia jokių būdu negali būti. Vaikas gali kategoriškai atsisakyti „miego brolio“, kad ir koks minkštas jis būtų. Tada ieškokite kito…

Migdymo rutina. Sukurkite aiškų ėjimo miegoti ceremonialą. Rutina turėtų susidaryti iš ramių ir malonių užsiėmimų – vonia ir pasakos prieš miegą, dainelė, nugaros masažas. Venkite stimuliuojančių „aukštos energijos“ užsiėmimų. Miego ritualu jokiu būdu negali būti žaidimai lauke, bėgiojimas aplink stalą ar jaudinančių filmukų žiūrėjimas. Vakariniai užsiėmimai gali būti pavadinami „šviesų išjungimu“, jie turėtų vykti kambaryje, kur miega vaikas. Venkite miego ritualu padaryti valgymą (vaikas, aišku, to labai norėtų). Pavalgyti vakarienę vaikutis turėtų prieš migdymo ritualų pradžią.

Guldykite vaiką į lovą apsnūdusį, bet nemiegantį. Po ėjimo miegoti ceremonijos paguldykite vaiką į jo lovelę ir išeikite iš kambario. Atminkite, kad geriausias ilgo ir sveiko miego „raktas“ – išmokyti vaiką užmigti patį. Tada prabudęs naktį jis nesunkiai užmigs pats, neieškodamas Jūsų pagalbos.

Tikrinimo metodas. Jei vaikas verkia ar klykia, žinoma, užeikite į jo kambarį. Kai kuriems vaikams dažnas tikrinimas labai padeda, tačiau yra ir tokių, kuriuos tikrinimas išblaško ir išbudina. Tiesiog perpraskite savo vaiką. Vizitai į vaiko miegamąjį turi būti trumpi (1 minutė) ir nuobodūs. Ramiai pasakykite vaikui, kad jau laikas miegoti. Grįžimo į kambarį tikslas yra užtikrinti vaiką, kad Jūs esate šalia, niekur neišėjote, kad galite ateiti bet kada. Jei užsukę į vaiko kambarį mažylį kalbinsite, guosite, liesite, jis verkšlens ir Jus kvies labai daug kartų.

Atsiliepkite, jei vaikas kviečia naktį. Jei naktį prabudęs vaikas Jus kviečia, būtinai atsiliepkite, užsukite į jo kambarį, o jei vaiko lova šalia – prieikite, glostykite, supkite. Tyrimai rodo, kad dauguma vaikų natūraliai pradės išmiegoti naktį per 1-2 savaites, kai išmoks vakare užmigti patys. Jei po kelių savaičių vaikas vis tiek atsibunda naktį, naudokite tą patį tikrinimo metodą naktį, kokį naudojote, kai vaikas vakare migdėsi.

Labiau laipsniškas metodas. Kai kuriems tėvams plyšta širdis pagalvojus, kad paliks besimigdantį vaikutį vieną kambaryje. Jei jaučiate, kad vaikas jautrus ir jam toks pasilikimas bus trauma, mokykite jį užmigti būdami kambaryje. Šis metodas užims daugiau laiko, tačiau nebus toks griežtas, kaip „labanakt, aš uždarau duris“. Paguldykite besiruošiantį miegoti vaiką į lovą ir atsisėkite ant kėdės šalia lovos. Kai vaikas išmoksta užmigti, kėdę ar krėslą nukelkite toliau nuo vaiko lovos ir sėdėkite jau kitame kambario kampe. Taip kas 3-4 naktis tolinkite savo budėjimo vietą, kol galiausiai atsidursite koridoriuje ar už vaiko matymo ribų.

Nepasiduokite. Kelios pirmos naktys bus labai sunkios. Dažnai antra ar trečia naktis yra blogesnė nei pirmoji. Tačiau jau po savaitės pamatysite prašviesėjimą.

Konsultavo VU vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − aštuoni =