Alergija gali būti greita, lėta, paslėpta ir smūginė

alergija

Lauros Petrauskienės nuotr.

Viena dažniausių problemų pradėjus papildomą maitinimą – kūdikiui pasireiškia alergija. Konsultuoja Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja, „Vaikų poliklinika jūsų namuose“; Centro poliklinika, Vilnius

Ne viskas yra alergija

Kol kūdikis nėra ragavęs papildomo maisto, o valgo tik mamos pieną, tikėtina, kad jam alergija nepasireikš, nes mamos pienas nesukelia alergijos. Vis dėlto 0,5 proc. žindomų kūdikių yra alergiški dėl su mamos pienu gaunamų alergenų.

Alergija dažniausiai pasireiškia pradėjus maitinti pieno mišiniais, pagamintais karvės pieno pagrindu. Krūtimi žindomiems kūdikiams itin retai, tačiau irgi gali pasireikšti alergija karvės pienu, jei mama vartoja daug karvės pieno produktų, o kūdikis turi genetinį polinkį sirgti alergija.

Tuomet rekomenduojama ne nutraukti žindymą, o išbraukti karvės pieno produktus iš motinos mitybos raciono (skiriant mamai vartoti kalcio papildus).

Žindomiems kūdikiams alergija gali pasireikšti ir kitiems maisto produktams, todėl žindanti mama, jei kūdikį beria, turi vengti dažniausiai alergiją sukeliančių produktų bei tų produktų, kurių sudėtyje yra konservantų, dažiklių, sintetinių kvapų.

Jei kūdikio neberia ir giminėje nėra polinkio į alergines ligas, mama savo mitybos neturėtų riboti, nes su mamos pienu gaudamas nedidelius kiekius įvairių produktų, kūdikio organizmas pratinasi toleruoti šiuos produktus.

Nereikia pamiršti, kad ne viskas yra alergija, kas sukelia alergijos požymius.

Kūdikiai dažnai serga odos, virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų ligomis, kurių požymiai labai panašūs į alergijos simptomus, todėl be tyrimų ir šeimos gydytojams ir net alergologams gali būti nelengva nustatyti, – alergija tai ar ne.

Kokie tyrimai atliekami kūdikiams

Alergija visiems vaikams yra kintanti, tad jei nustatyta alergija tam tikriems produktams, po pusmečio pakartojus alerginius mėginius gali būti diagnozuota alergija jau visai kitiems produktams.

Žingsniai, jei kūdikiui pasireiškia alergijos simptomai:

1. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas vaikų alergologą. Prieš atliekant tyrimus, bus prašoma rašyti mitybos dienyną ir laikytis eliminacinės dietos. Tai trunka apie 2 savaites, kol alergijos simptomai susilpnėja arba išnyksta. Po to atliekamas provokacinis mėginys duodant kūdikiui nedidelį įtariamo produkto kiekį, prižiūrint gydytojui ir po truputį didinant produkto kiekį. Jei atsiranda alergijos simptomų, alergija įtariamam maisto produktui patvirtinama. Jei alergija pasireiškia žindomam kūdikiui, dienyną pildo ir eliminacinius-provokacinius mėginius atlieka mama.

2. Odos dūrio mėginiai greito tipo alerginėms reakcijoms – tai specialia adatėle vidinio dilbio paviršiaus odoje atliekami dūriai, ant jų lašinamas standartizuotas alergeno ekstraktas (arba atliekami dūrio-dūrio mėginiai, kai nereikia lašinti, o jau dūrio metu alergenas patenka į organizmą), po 15 minučių vertinamas susidaręs spuogelis. Odos dūrio mėginius galima atlikti bet kokio amžiaus vaikams, taip pat ir kūdikiams.

3. Galima kreiptis į privačias laboratorijas ir atlikti bendro Imuglobulino E (IgE) ir specifinių IgE tyrimą kraujo serume. Paėmus kraują galima nustatyti 36 maisto alergenus (kaina apie 50 EUR).

4. Galima atlikti odos lopo mėginius (lėto tipo alerginėms reakcijoms) – ant nepažeistos nugaros odos 48 valandoms klijuojamas specialaus hipoalerginio pleistro lopas su hipoalerginio metalo dubenėliais, kuriuose yra įdėti natūralūs maisto alergenai. Reakcija vertinama po 48 valandų ir po 72 valandų. Šis tyrimas atliekamas ir kūdikiams.

Koks gali būti skirtas gydymas kūdikiui

Vienintelis gydymas – alergeno pašalinimas iš dietos.

Nustačius alergizuojantį produktą, jis pašalinamas iš vaiko (ar žindančios motinos) raciono 6–12 mėnesių, po to vėl bandoma pamažu sugrąžinti produktą į dietą. Jei karvės pienui alergiškam vaikui mamos pieno trūksta arba jo visai nėra, tokiems vaikams rekomenduojami itin hidrolizuotų baltymų arba amino rūgščių mišiniai.

Gali būti skirta specifinė imunoterapija maisto alergenais.

Alergija išaugama

Tikroji alergija kūdikiams patvirtinama tyrimais gana retai – apie 10 proc. Mažyliams augant tik 3–6 proc. iš jų lieka alergiški iki 3–4 metų, vadinasi – 90–95 proc. kūdikių alergija praeina. Vos 2–3 proc. lieka alergiški iki mokyklinio amžiaus ir tik 1–2 proc. – iki suaugusiojo amžiaus.

Vadinasi, teiginys, kad alergija išaugama, nėra iš piršto laužtas. Kita vertus, net ir visiškai išnykus alergijos simptomams, negalima teigti, kad alergija niekada nebepasikartos. Esant nepalankioms gyvenimo sąlygoms, infekcinėms ligoms, stresui, nuovargiui, vartojant didelius kiekius vaistų alergija bet kada gali vėl atsirasti.

Vaikams iki 3 metų net 90 proc. alerginių reakcijų sukelia karvės ar ožkos pienas (90 proc. alergiškų karvės pienui vaikų yra alergiški ir ožkos pienui, 35 proc. jų alergiški ir sojos baltymams), kiaušiniai, sojų produktai, kviečiai.

Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems 85 proc. alerginių reakcijų sukelia žemės riešutai, žuvys, vėžiagyviai, lazdyno riešutai, šokoladas. Taip pat kiviai, papajos, salierai, pomidorai, sezamo, rapsų, aguonų sėklos.

Alergija žuviai ir žemės riešutams dažnai išlieka visą gyvenimą, tačiau apie 20 proc. alergiškų žemės riešutams vaikų šią alergiją išauga.

Kūdikių alergija – bėrimai

Paprastai alergijos forma priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikai iki 3–4 metų dažniausiai būna alergiški maistui. Darželinukams dažniau pasireiškia bronchų astma. Paauglius ir suaugusius žmones daugiau vargina šienligė. Tai viena į kitą pereinančios alergijos pasireiškimo formos, kurios gali būti ir atskirai, ir visos vienu metu. Kūdikiams iki metų 90 proc. atvejų alergija pasireiškia odos simptomais ir tik 6–8 proc. kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto simptomais. Alergija maistui kūdikystėje yra pirmoji grandis, įjungianti šį mechanizmą, todėl svarbu kuo anksčiau imtis prevencijos priemonių.

alergija

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Kokia būna maisto alergija

Greitojo tipo – suvalgius produktą alergijos simptomai atsiranda po kelių minučių ar kelių valandų.

Lėtojo tipo – alergijos simptomai pasireiškia po 1–3 parų.

Generalizuota alerginė reakcija – sunki alerginės reakcijos forma, pasireiškianti ūmia alergine dilgėline, kvinkės edema ar anafilaksiniu šoku ir galinti pasibaigti mirtimi (sudaro net iki 7 proc. visų alerginių reakcijų).

Maisto netoleravimas – tai nuo imunoglobulino E (IgE) nepriklausoma organizmo reakcija į produktą, kuri pasireiškia tik virškinimo sistemos simptomais.

Alergenai į organizmą patenka ne tik suvalgius, bet ir įkvėpus ar prisilietus. Jeigu vaikas alergiškas kokiam nors produktui, reakcija gali būti net jo nesuvalgius, o prisikvėpavus, kai valgo kažkas šalia.

Pseudoalergija – ji 6 kartus dažnesnė nei tikrosios alergijos. Pseudoalergija pasireiškia ne dėl suvalgyto produkto, o dėl suvalgyto per didelio to produkto kiekio. Dažniausi pseudoalergenai – citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, braškės, žemuogės, kiviai, žuvis, cukrus.

Kaip suprasti, ar tai alergija

Dažniausi yra odos simptomai (būna 50 proc. maisto alergijos atvejų). Tai pasikartojantys bėrimai, paraudimas, džiūvimas ar šlapiavimas, niežulys, žaizdelės, patinimas, dilgėlinės tipo bėrimas.

Gana dažni ir virškinimo sistemos simptomai (būna 20 proc. maisto alergijos atvejų). Tai atpylinėjimai, vėmimas, lūpų ir gomurio tinimas ar niežulys, viduriavimas, pilvo pūtimas, pykinimas, rėmuo, diegliai, lėtinis vidurių užkietėjimas, gausios gleivės ar kraujingos priemaišos išmatose, raudonas „žiedas“ aplink išangę, neaugantis svoris.

Retesni kvėpavimo sistemos simptomai: sloga, čiaudulys, kosulys, švokštimas, padažnėjęs kvėpavimas, užgulta nosis, bronchų astma.

Yra ir dar retesnių simptomų, pavyzdžiui, kraujotakos (būna 5 proc. atvejų), kai vaiką gali ištikti tachikardija, kraujo spaudimo kritimas, anafilaksinis šokas.

Alergiją maistui gali rodyti nervų sistemos simptomai: kūdikio dirglumas, irzlumas, sutrikęs miegas, galvos skausmai, stiprūs verksmo priepuoliai.

Pasitaiko, kad alergiją lydi užsitęsusi subfebrili (37,2–37,5°C) temperatūra keletą savaičių ar net mėnesių, limfmazgių padidėjimas (kaklo, pažandžio, pažastų ir kt.), tonzilių hipertrofija (apsunkintas kvėpavimas pro burną), adenoidų hipertrofija (apsunkintas kvėpavimas pro nosį).

Didysis aštuonetas

Teoriškai visi maisto produktai į kurių sudėtį įeina baltymas, gali sukelti alergines reakcijas, tačiau beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų sukelia „didysis aštuonetas“ :

1. Pienas

2. Kiaušiniai

3. Kviečiai (gliutenas)

4. Soja

5. Žemės riešutai

6. Kiti riešutai

7. Žuvis

8. Jūros gėrybės

Taip pat žinokite, kad gaminat maistą kai kurie produktai tampa nebe tokie alergiški. Štai keletas gaminimo paslapčių: Augalinės kilmės baltymai šildomi suskyla, todėl virtos daržovės ir vaisiai dažnai tampa mažiau alergeniški.Raudonos spalvos vaisiai ir daržovės dažniau sukelia alergiją, todėl rinkitės ne raudonas uogas ir vaisius, arba juos apvirkite.

Gyvulinės kilmės baltymai yra atsparūs karščiui, todėl virta mėsa, kiaušiniai, pieno produktai termiškai apdorojus išlieka alergeniški.

Termiškai apdorojant sumažinamos kai kurių produktų alergeninės savybės.

Todėl, jei kyla įtarimas, kad vaikutis gali būti alergiškas, – o tokius dalykus mamos pajaučia dar žindydamos, nes vaiko organizmas jautriau sureaguoja į mamos valgomą maistą, – reikėtų papildomą maitinimą pradėti nuo saugių produktų.

Silpnas alergines savybes turi rauginto pieno produktai, triušiena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, brokoliai, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai, aguročiai, patisonai, agurkai, ryžiai, kukurūzai, grikiai, soros, sorgai, ryžių sėlenos, smiltyninis gyslotis, burnotis, bolivinė balanda (Quinoa), žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, baltieji ir raudonieji serbentai.

Apie alergiją – trumpai

Vaikas vieną kartą suvalgė braškių, ir nieko neatsitiko, o kai suvalgė antrą kartą, išbėrė. Kodėl?

Alergija – tai nenormali žmogaus imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai gerai toleruojamos ir nėra pavojingos sveikatai. Šios medžiagos vadinamos alergenais. Laikotarpis tarp alergeno patekimo į organizmą ir alergijos pasireiškimo vadinasi sensibilizacijos periodu. Jo metu organizme susidaro antikūnai alergenui, pakartotinai alergenui patekus į organizmą, įvyksta alerginė reakcija.

Tėvai nealergiški, bet alergiški seneliai, ar vaikas gali paveldėti alergiją?

Tikimybė, kad vaikas susirgs alergija yra: sveikų tėvų vaikams 10–15 proc., jei vienas iš tėvų alergiškas – iki 50 proc., jei abu tėvai alergiški – apie 80 proc., jei tėvai yra sveiki bet alerginėmis ligomis serga kiti giminės – 30 proc.

Polinkį sirgti alerginėmis ligomis lemia įgimti pakitę genai. Jau atrasta apie 20 pakitusių genų, lemiančių alergines ligas. Žmonių, turinčių šiuos defektyvius genus, organizme gaminasi labai daug imunoglobulino E (IgE), kuris dalyvauja alerginėse reakcijose.

Jei mama alergiška riešutams, ar vaikas irgi bus alergiškas būtent jiems?

Jautrumas konkretiems alergenams tarp tėvų ir vaikų sutampa retai, nes paveldima ne alergija konkrečiam alergenui, o bendras polinkis sirgti alerginėmis ligomis.

Ar žmogus gali susirgti alergija jau būdamas brandaus amžiaus?

Alergija gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus – ir pirmų gyvenimo dienų kūdikis ir jo prosenelė.

Kodėl alergijų daugėja, nors pasaulis suka ekologijos link?

Alerginių ligų daugėja dėl aplinkos užterštumo (dujų, tabako dūmų, dulkių), netaisyklingos mitybos (rafinuotų maisto produktų, maisto priedų), neracionalaus ir besaikio vaistų ir sintetinių vitaminų vartojimo, besaikio buitinės chemijos, kosmetikos priemonių vartojimo, buitinių alergenų paplitimo (dulkių erkių, naminių gyvūnų išskyrų, plaukų, tarakonų, mikroskopinių grybų sporų, pelėsių, baldų, žaislų).

lerginėmis ligomis serga apie 20 proc. populiacijos.

Europoje alerginėmis ligomis serga apie 30 proc. vaikų.

Trumpalaikius alergijos požymius per gyvenimą patiria iki 40 proc. žmonių.

Paslėptieji alergenai

Tai produktai, į kurių sudėtį įeina pagrindiniai alergenai. Itin stiprūs alergenai etiketėse turėtų būti žymimi užrašais „pagaminta aplinkoje, naudojančioje“ arba „galimi pėdsakai“.

Paslėptų pieno ir laktozės alergenų gali būti: sausainiuose, pyraguose, pusryčių dribsniuose, kūdikių košėse (pieno milteliuose), pieniškame šokolade, blynuose, sūrio padaže, omlete, kai kuriuose duonos kepiniuose, margarine, apkepuose, pieniškose dešrelėse.

Kviečių (giuteno) alergenų gali būti: kepiniuose, desertuose, padažuose, manų kruopose, salykle, rūkytos mėsos gaminiuose, sultinio kubeliuose, žuvų piršteliuose, tortilijose, picos paplotėliuose.

Sojos yra daugumoje parduotuvėse parduodamų produktų, ji gali būti etiketėse žymima kaip „hidrolizuotas augalinis aliejus, augalinis aliejus ir lecitinas“.

Alergiško kūdikio priežiūra ir higiena

Atopinis dermatitas gydomas derinant dietą ir odos priežiūrą.

Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų pagal tai, kiek išberta oda, ar ji šlapiuoja, ar yra šašų. Pagal tai ir skiriamas gydymas.

Pažeistas atopinio dermatito odos vietas reikia nuolatos tepti tam skirtais gydomaisiais tepalais. Kartais gydytojas skiria, o tėvai išbando keletą tepalų rūšių, kol atranda veiksmingiausią būtent jų vaikui. Geras gydytojas vaistus skiria pradėdamas nuo paprastesnių, o jei jie nepadėjo, skiria sudėtingesnius.

Vis dėlto, jei atopinio dermatito stadija yra sunki, gydytoja gali skirti tepalo su hormonais. Tėvai tuomet pamato, kad odelė greitai apgyja, įsidėmi tepalo pavadinimą ir po to perka bei tepa savavališkai. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti, nes oda labai suplonėja, tampa negyvybinga, nebegali atsistatyti pati. Be to, prie hormoninių tepalų oda pripranta, dėl to jų efektyvumas mažėja.

Kitaip tariant, hormoniniai tepalai yra tik gaisro gesinimo priemonė. Jais negalima piktnaudžiauti. Juolab kad dabar yra tepalų, skirtų atopiniam dermatitui gydyti, kurie yra be hormonų, o veikia taip pat efektyviai.

Gydant atopinį dermatitą, reikia kantrybės, išlaukti, kol tepalas suveiks, dar geriau – kaskart išbandant kitą tepalą rašyti dienoraštį, kaip reagavo vaiko oda.

Kai atopinio dermatito paūmėjimas praeina, pakanka naudoti drėkinamuosius tepalus – emolientus. Pažeista oda yra tarsi rėtis – iš jos lengvai pasišalina drėgmė, į organizmą iš išorės lengviau praeina virusai ir bakterijos. Todėl tokiai odai reikia padėti – keletą kartų per dieną tepti drėkinančia priemone. Odos būklei pagerėjus, jokiu būdu nereikėtų nutraukti papildomo odos drėkinimo.

Atopiniam dermatitui gydyti netinka priemonės iš prekybos centrų. Paprasti kremai, kurie sudėti prekybos centrų lentynose, nebūna aukštos kokybės, jie prikvėpinti, su parabenais. Jie nėra skirti jautrios, probleminės odos priežiūrai.

Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais. Antklodė, pagalvė tūrėtų būti iš sintetinio pluošto, jokių būdu ne iš plunksnų ar pūkų, čiužinys – lateksinis, iš kokoso plaušo, grikių lukštų.

Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste. Namuose, kur auga kūdikis, priklausantis rizikos grupei, negalima rūkyti, laikyti jokių gyvūnų, net žuvelių.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− penki = 1