Naujas numeris

Vaikų, kuriems nustatoma atopinio dermatito (AD) diagnozė, daugėja ir daugės. Tai dažniausia odos problema, dėl kurios tėvai varsto gydytojų kabinetus. Su gydytoja dermatovenerologe kalbamės apie tai, kas labiausiai jaudina mamas.

Vaikams skanu tai, kas saldu. Jie nori bandelių vietoj pusryčių, blynelių su šokoladu vietoj pietų ir ledų vietoj vakarienės. Užsigeriant sultimis „iš pakelio“ arba fanta. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žmogui suvartoti 9,1 kg cukraus per metus.

Rašyti istorijas apie aukojančius geradarius ir labdarius visada šiek tiek dviprasmiška. Juk sakoma, kad labdara turi būti tyli. Tačiau apie verslininkės Jolantos Pupkevičienės idėją norisi pranešti kuo garsiau. Jolanta pasiūlė, kaip aukoti galime be didelių pastangų ir dar darydami gerą darbą sau ir savo vaikams. Kaip tai įmanoma?

Pats imliausias kalbos vystymosi laikotarpis yra pirmieji treji gyvenimo metai. Nuo pačių pirmųjų bendravimo su vaikučiu dienų svarbu skirti daug dėmesio ne tik jo higienai, maitinimui, bet ir lavinimui. Kūdikio kalbos aktyvumas glaudžiai susijęs su jo fiziniu, psichomotoriniu vystymusi.

Būtų tikra dangaus palaima, jei jauni tėvai, parsivežę mažylį į namus, galėtų išmiegoti visą naktį. Tačiau realybėje taip retai būna. Kur kas daugiau yra mamų, kurios dar ir antrą valandą nakties ant rankų nešioja nerimstantį vaikelį, galvodamos, kad visas pasaulis miega, tik jos, vargšės, negali pailsėti.

Kuris neturime vaikystės nuotraukos su priglaustu prie širdies meškiuku ar lėlyte. Pakalbėkime apie vaiką ir jo mylimiausią žaislą.
Jei vaikas turi mylimiausią žaislą, su kuriuo miega ir visur nori eiti, – ar tai rodo vaiko nesaugumą?
Galima sakyti, kad yra priešingai. Mažiems vaikams normalu jausti nesaugumą atsiskiriant nuo mamos ar kito svarbaus asmens. O vaikai, turintys tokį mylimiausią žaislą, sėkmingiau šį nesaugumo jausmą įveikia.

Donoriniai motinos pieno bankai pasaulyje – ne naujiena, o Lietuvoje toks pirmasis pradėjo veikti beveik prieš metus, 2016 metų gruodį, Kauno klinikose.
Jurgita ir Kristupas Krivickai savo dramos apie neišnešioto sūnaus gimimą neslėpė. Viešinti savo istoriją buvo jų abiejų apsvarstytas žingsnis. Jis turėjo tikslą, ir tas tikslas pasiektas. Krivickai savo žinomumu prisidėjo prie Donorinio motinos pieno banko įkūrimo. Jurgita sutiko papasakoti, kaip viskas klostėsi tomis sunkiausiomis jos gyvenime dienomis.

Mes visi labai skubame. Užsiimti rankdarbiais nebemadinga, nors dar yra mokančių megzti kojines ar nerti vąšeliu. O štai rišti sodus moka vos vienas kitas.
Lietuvą reprezentuojančiose parodose kabinami šiaudiniai sodai – kaip neatsiejama Lietuvos kultūros paveldo dalis. Juk seniau sodai kabėjo kiekvienuose namuose, juos, ko gero, mokėjo rišti kiekviena moteris, ir rišami jie būdavo keletą kartų per metus, jau nekalbant apie tokias svarbias progas, kaip vestuvės ar krikštynos.

Nesunkiai galima pastebėti, kad skiriasi ne tik atskirose šeimose augantys, bet ir tos pačios šeimos vaikai, ir šie skirtumai matomi nuo pat gimimo. Jau patys mažiausi kūdikiai skirtingai reaguoja į aplinką, yra lengviau ar sunkiau nuraminami, būna lankstesni ir lengviau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių arba gali ilgai protestuoti, jei kas nors pasikeičia.