Ne „prikormas“, o papildomas maitinimas

R

papildomas maitinimas

Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės nuotr.

ašant apie kūdikių maitinimą mėgstama rašyti žodį „primaitinimas“. Tokio papildomo maitinimo įvardijimo jokia medicininė literatūra nenaudoja. Priimtas terminas „papildomas maitinimas“, nes duodama papildomo maisto – kūdikio valgiaraštis papildomas kažkokiu kitu maistu, kai tam ateina laikas. Kai trūksta motinos pieno, kūdikiui duodama pieno mišinio – tai irgi nėra joks primaitinimas. Be to „primaitinimas“ skamba kaip rusiško žodžio „prikorm“ tiesioginis vertimas… Taigi keiskimės ir vadinkime kūdikio maitinimą „papildomu maitinimu“.

Per kiek laiko po gimdymo „nusistovi“ žindymų skaičius?

Pirmą kartą prie krūties naujagimis priglaudžiamas, kai tik perrišama virkštelė. Naujagimis glaudžiamas prie krūties kas 2–3 val., pagal gimusiojo norą. Skrandis išsituština per 1–4 val., todėl noras žįsti atsiranda pačiu įvairiausiu laiku. Kuo dažniau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko, prašys valgyti, tuo geriau, nes poreikis skatina pieno gamybą. Žindymų skaičius nusistovi per 2–4 savaites. Išnešioto sveiko naujagimio vieno maitinimo poreikis per pirmąsias gyvenimo dienas pamažu didėja ir iki 10–12 dienos yra apie 10–15 ml x n (n – kartų per parą skaičius). Noras žįsti naktį yra individualus poreikis – pasitaiko mėgėjų valgyti naktį iki 12–18 mėn.

Ką daryti, kai kūdikis žinda dažnai, o svoris neauga?

Įsitikinti, ar svoris auga, ar neauga, galima tik pasvėrus. Gimimo svoris atsistato per pirmąsias 10 dienų po gimimo. Per parą sveikas, dažnai žindantis ir gaunantis savo mamos pieno naujagimis priauga 15–40 g. Kai žinda dažnai, o, atrodo, kad svoris neauga, derėtų:

Keletą dienų kuo dažniau žindyti.

Prie krūties pridėti ramų, norintį žįsti kūdikį.

Leisti baigti žįsti, kai kūdikis to nori, bet neleisti miegoti su speneliu burnoje.

Paprašyti slaugytojos, žindymo konsultantės arba šeimos gydytojo, kad jie pasižiūrėtų ir įvertintų, ar teisingai mažylis pridedamas prie krūties, ar teisinga žindymo technika.

Leisti visiškai ištuštinti krūtį (tai gerai žindantis kūdikis padaro per 15–20 min.) ir tik tuomet, kai pienas beveik nebeteka, pasiūlyti kitą krūtį. Žindimo pradžioje krūties pienas yra skystesnis, o prieš tekėjimo sulėtėjimą – tirštesnis, turintis daugiau energinių medžiagų.

Neduoti jokių skysčių ir čiulptuko, nes jie sumažina poreikį žįsti.

Be gydytojo patarimo neduoti pieno mišinių, nes jų pasiūlius nebeskatinamas energingas čiulpimas, krūtų ištuštinimas, nebestimuliuojama pieno gamyba ir išsiskyrimas.

Pieno stokos požymiai

Esant taisyklingai žindymo technikai, kūdikis nepasisotina ištuštinęs abi krūtis.

Pastebimai mažiau šlapinasi ir tuštinasi.

Nustoja augti svoris.

Atrodo nesveikai.

Neramus, dažnai prašo žįsti, nepasitenkina po žindimo.

Kada duoti pieno mišinio?

Kūdikiui mišinio galima duoti tik tuomet, kai taip patarė slaugytoja arba vaiko gydytojas. ES mišiniai gaminami pagal griežtus standartus, kuriuose atskirų juose esančių medžiagų kiekis svyruoja tik standarto leistinose ribose. Dėl to mišinių skonis ir  kvapas šiek tiek skiriasi. Jei mažyliui mišinio skonis ar kvapas nepatiko – jis jo atsisako arba atsiranda mišinio netoleravimo požymių, mišinį reikia keisti.

Pieno mišiniai duodami tuomet, kai kūdikis rodo alkio signalus. Kiekvienas suverkimas, neramumas nėra priežastis tuojau pat duoti buteliuką.

Pieno mišinio netoleravimo požymiai:

Po maitinimo atsiranda verksmo protrūkių, nors po maitinimo kūdikis turėtų būti ramus.

Tuojau po maitinimo kūdikis pradeda vemti.

Kūdikis dažnai skystai tuštinasi arba priešingai – nesituština kelias dienas, viduriai užkietėja.

Po maitinimo pilvukas skausmingas, įtemptas, išpūstas, atsiranda dieglių pobūdžio skausmų.

Pamaitintas mišiniu kūdikis tampa dirglus, neramus, dažnai pabunda naktį, neramiai miega dieną.

Kūdikio odelė tampa šiurkšti kaip švitrinis popierius, atsiranda raudonas bėrimas ant veido ir raudonas žiedas apie išangę.

Koks vanduo tinka pieno mišiniui gaminti?

Tinka virintas vandentiekio vanduo. Jei naudojamas šachtinio šulinio vanduo, jis kiekvieną pavasarį, rudenį turi būti patikrintas dėl cheminės ir bakteriologinės taršos. Virinimas nesumažina cheminės taršos. Kūdikių maistui gaminti netinka vanduo, kuriame nitratų koncentracija didesnės nei 10 mg/l, nitritų – 0,002 mg/l, fluoridų – 0,5 mg/l, kalcio – 100 mg/l. Mišiniui gaminti netinka mineralinis vanduo, kuriame natrio yra daugiau kaip 20 mg/l (kiek kokių druskų yra litre vandens, nurodyta produkto etiketėje – lieka tik norėti ją perskaityti). Geriamasis vanduo dažniausiai būna supilstytas į butelius, kuriuose vandens yra daugiau, nei reikia mišiniui pagaminti. Pradarytame vandens butelyje greitai apsigyvena įvairūs mikroorganizmai, esantys aplinkoje. Kad išvengtumėte bakteriologinės taršos, vandenį rekomenduotina virinti.

Kaip suprasti, kada kūdikiui duoti papildomo maisto?

Papildomo maisto pasiūloma tik tuomet, kai kūdikiui sueina 4 mėnesiai, tam kūdikis turi būti subrendęs. Kiekvienas kūdikis subręsta individualiai. Daugumai kūdikių papildomo maisto duodama tarp 4–6 mėn. Papildomo maitinimo tikslas –patenkinti padidėjusį sparčiai augančio kūdikio energijos poreikį.

Papildomas maitinimas įvedamas, kai:

Kūdikis nepasisotina motinos pienu ar pieno mišiniu, jų gavęs atrodo alkanas.

Vieną savaitę kasdien reikalauja dažniau valgyti.

Pabunda naktimis, kai anksčiau to nebūta.

Rodo suinteresuotumą maistu, jo siekia, dėmesingai seka valgančius, juos matydamas žiojasi.

Į burną kiša visa, kas pasitaiko po ranka.

Beveik savarankiškai sėdi, valdo galvą (palenkia į priekį, atlošia).

Papildomo maitinimo principai

Tuo pačiu metu duokite tik vienos naujos maisto rūšies – patiekalo, pagaminto iš vieno produkto.

Prie kiekvieno naujo patiekalo pratinkite pamažu, iš pradžių duokite 3–4 arbatinius šaukštelius, ne daugiau, kaip 1 valgomąjį šaukštą. Po 2–3 parų papildomo patiekalo kiekį padidinkite 1 valgomuoju šaukštu. Pradėję duoti papildomo maisto stebėkite, kaip mažasis valgytojas reaguoja į naują patiekalą. Jeigu pradėjo vemti, viduriuoti, ėmė niežėti odą, atsirado paraudimas, bėrimas – papildomo patiekalo nebeduokite ir nedelsdami kreipkitės į vaiko gydytoją.

Kiekvienas naujas patiekalas turi savo skonį, kvapą, konsistenciją, kurie ne visuomet kūdikiui iš karto patinka. Jeigu valgytojas, palaikęs burnoje tirštesnį maistą ramiu veidu išstumia iš burnos, tai dar nereiškia, kad patiekalo jis netoleruoja. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai kūdikis nesugeba praryti tirštesnio maisto arba jam nepatiko jo skonis. Pasitaiko kūdikių, kurie prie naujo patiekalo pripranta per 10–15 siūlymų.

Žindyti kūdikiai geriau ir greičiau pripažįsta naują maistą, nes žindanti mama valgė įvairų maistą, ir jos pieno skonis ne visuomet buvo vienodas.

Papildomo maisto nesaldinkite, nesūdykite, nedėkite jokių prieskonių. Nenaudokite jokios prievartos maitindami ir „nestovėkite ant blakstienų“ – neraginkite, kad daugiau suvalgytų. Leiskite kūdikiui valgyti tiek, kiek jis nori, nes tik pats kūdikis žino, kiek jam kiekvieną kartą suvalgyti. Funkcinė skrandžio talpa yra 30g/kg (6–8 mėn. ~ 250 g) – tai reiškia, kad porcijos apimtis negali būti didesnė nei skrandžio talpa.

Koks turėtų būti pirmasis patiekalas?

Pirmas papildomas maistas turi būti hemogeležies patiekalas – smulkiai sutrinta liesa mėsa ar paukštiena.

Kiekvienai naujai maisto rūšiai kūdikis turi subręsti, augdamas įgyti atitinkamų įgūdžių – lūpomis paimti naują tirštesnį nei motinos pienas maistą, jį nuryti, suvirškinti ir pasisavinti suvirškintas medžiagas, o inkstai turi būti pajėgūs išskirti medžiagų apykaitos produktus.

Amžius, refleksai/įgūdžiai ir maisto rūšis

Amžius Refleksai/įgūdžiai Maisto rūšis
0–6 mėn. Čiulpimas ir rijimas Motinos pienas (MP)
Apie 6 mėn. Sustiprėjęs čiulpimas. Čepsėjimas. Liežuviu maisto stūmimas prie jo šaknies. Kramtomųjų judesių pasirodymas. MP. Smulkiai sutrinta liesa mėsa, paukštiena, riebi žuvis, įvairių daržovių, vaisių, įvairių grūdų, pvz., kviečių, miežių, grikių, avižų, ryžių skystos košės.
7–12 mėn. Šaukšto nulaižymas. Maisto kandimas, trynimas dantenomis – kramtymas. Maisto liežuvio judesiais stūmimas prie dantenų. Savarankiško maitinimosi įgūdžių atsiradimas, maisto paėmimas pirštais. MP ir/ar pieno mišinys (PM). Šakute sutrinta, vėliau – stambiai malta, dar vėliau – pjaustyta liesa mėsa, paukštiena, riebi žuvis, kiaušinis, įvairios daržovės, vaisiai. Šalto spaudimo aliejai. Stambiai sutrintos įvairių daržovių, grūdų, žirnių, pupelių košės. Užkandžiams – obuolys, virta morka, duona, netrapūs džiūvėsiai.
12–24 mėn. Žiediniai kramtomieji judesiai, žandikaulių sutvirtėjimas, stabilumas. MP. PM, skirti vaikams iki 3 m., jogurtas, sūris, gerai suderintas šeimos maistas, nenuriebintas karvės pienas.

7 mėn. ir vyresniems kūdikiams 1–2 kartus per dieną tarp maitinimų duokite užkandžių (nekietų vaisių, virtų daržovių, duonos). Prisiminkite, kad užkandžiai nepakeičia maitinimo. Užkandžiai – tai nekietas rankute suimamas valgis. Mažylis, kišdamas į burną rankute suimamą maistą, mokosi jį kramtyti. Kol neturi 16 dantukų, kūdikis maistą trina dantenomis. Maistą įsikišti į burną ir jį trinti dantenomis 8–12 mėn. kūdikiui yra labai įdomus ir malonus užsiėmimas. Būtina patenkinti šį kūdikio norą, tačiau nereikia persistengti – nuolat leisti ką nors graužti… Jeigu kūdikiui bus leista nuolat ką nors kramtyti, jis nebevalgys, kai valgiui ateis laikas.

Kodėl negalima duoti papildomo maisto iki 4 mėnesių?

Dėl daugelio priežasčių. Pagrindinės iš jų:

Sumažėjus stimuliacijai, motinos pieno gamyba staiga sumažėja.

Maisto medžiagos bei skysčiai iš kito maisto pasisavinami blogiau nei iš motinos pieno.

Kūdikiai nesugeba nuryti, suvirškinti, pasisavinti maisto medžiagų iš papildomo maisto – dėl to sulėtėja augimas ir vystymasis.

Didėja viduriavimo rizika.

Greičiau atsistato motinos vaisingumas.

Ką daryti, jei kūdikis atsisako papildomo maisto?

Viena išpapildomo maisto atsisakymo priežasčių dažnai būna kūdikio nesugebėjimas paimti ir nuryti naują patiekalą, kuris visuomet būna tirštesnis (nesvarbu, kad smulkiai sutrintas). Pasitaiko ir „tingių bailiukų“, nes skystą maistą lengviau praryti nei tirštesnį, o įprasto skonio maistas atrodo saugesnis. Reikia pamažu, kantriai pratinti prie pirmojo papildomo maisto. Papildomas maistas duodamas tuomet, kai kūdikis yra išalkęs, tačiau „neįsirėkęs“, nesudirgęs.

Kada vėliausiai galima pasiūlyti papildomo maisto?

Šeštojo gyvenimo mėnesio pabaigoje.

Uždelsti nereikėtų, nes:

Suėjus 6 mėnesiams daugumos kūdikių organizmo energinių ir kitų medžiagų poreikio nebeužtikrina motinos pienas ar pieno mišinys.

Išsenka geležies, cinko atsargos.

Susilpnėja imunitetas.

Sutrinka natūralus noras pajusti įvairius skonius, maisto konsistenciją.

Nestimuliuojamas natūralus noras kramtyti.

Padidėja alerginės ligos rizika.

Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto davimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi jo maisto dalis. Todėl ir toliau kūdikis turi gauti mamos pieno ar pieno mišinio, tik jo kiekis atitinkamai sumažės.

Kokie kiaušiniai geriausiai tinka kūdikiui ir kaip jį duoti?

Tinka tik švieži, kietai virti, vidutinio dydžio vištos kiaušiniai, virti ne trumpiau 5–7 min. Iš pradžių košei pagardinti užtenka ¼ vištos kiaušinio. Po 7–10 dienų galima duoti ½ kiaušinio. Kiaušinio duokite 2 kartus per savaitę. Tiks ir 3 min. virti putpelės kiaušiukai. Iš pradžių jų duodama pusė, vėliau – visas kiaušiukas. Geriau tinka natūraliais pašarais, t.y. nekombinuotais pašarais, maitintų vištų ir putpelių kiaušiniai. Jie brangesni už paukštynų ar už iš užsienio atvežtus kiaušinius. Jokių kitų naminių paukščių kiaušiniai kūdikiams netinka.

Koks šalto spaudimo aliejus tinka kūdikiams ir kiek jo duoti?

Geriausiai tinka pirmo šalto spaudimo aliejus, išgaunami mechaninio spaudimo būdu, kai žaliava nekaitinama ir neveikiama jokiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausiai tinka linų sėmenų aliejus, po to – alyvuogių, rapsų. Aliejumi gardinamos košės – pirmąsias 5–6 dienas jo į košę įdedama 1/3 arbatinio šaukštelio, po to 5–6 dienas ½ arbatinio šaukštelio, dar vėliau – ne daugiau kaip 5 ml. Tuomet, kai košė gardinama aliejumi, į ją nedėkite kiaušinio, ir atvirkščiai. Kokybiškas šalto spaudimo aliejus yra gero specifinio skonio, nekartus. Šalto spaudimo aliejus geriau tinka negu nesūdytas be jokių kitų priedų sviestas.

Kada kūdikiui galima duoti sulčių?

Pirmais gyvenimo metais sultys nerekomenduotinos, nes jos yra pilvo pūtimo, skausmo, neramumo; lėtinio viduriavimo; dantų ėduonies; antsvorio, nutukimo rizikos veiksnys.

Sulčių galima duoti suėjus vieneriems metams, tik iš puoduko ir ne daugiau kaip 150 ml kelis kartus per dieną. Tinka tik šviežiai pagamintos iš kokybiškų uogų, vaisių, ar daržovių išspaustos ir prieš pat davimą per pusę atskiestos virintu vandeniu sultys. Sulčių neduokite sriūbčioti nakčiai.

Kokio amžiaus kūdikiui galima duoti medaus?

Dėl rizikos užsikrėsti itin sunkios ligos botulizmo sukėlėjų sporomis, kurių gali pasitaikyti meduje, jo, kol nesukanka vieneri metai, negalima duoti. Kūdikių skrandžio rūgštingumas yra mažas, todėl jis nesugeba kovoti su botulizmo sukėlėjų sporomis.

Kada galima duoti karvės pieno?

Kai sukanka vieneri metai. Per anksti duodamas karvės pienas – slapto kraujavimo žarnyne rizika. Karvės piene yra daugiau baltymų, sočiųjų riebalų rūgščių, druskų nei motinos piene ir pieno mišiniuose. Dėl to alinami nevisiškai subrendę inkstai, didėja antsvorio rizika. Karvės piene yra mažiau įvairių vitaminų, nei reikia žmogaus organizmui. Karvės piene mažiau būtinų polinesočių riebalų rūgščių pvz., linolio ir α linoleno. Karvės piene mažai geležies. Jeigu per parą vienerių metų vaikas išgeria daugiau kaip 400 ml karvės pieno, atsiranda geležies stokos mažakraujystė.

Kai sukanka vieneri metai, geriau pradėti duoti rūgščių karvės pieno produktų, pvz., 2,5–4,5 proc. riebumo be priedų jogurto, kefyro, rūgpienio. Vietoje minėtų rūgščių pieno produktų tinka specialiai vaikams, kuriems sukako vieneri metai, pagaminti pieno mišiniai.

Kodėl pirmųjų metų pabaigoje mažėja kūdikių apetitas?

Augdamas kūdikis aplinkoje vis daugiau ir daugiau atranda naujų, jį dominančių daiktų, reiškinių. Dėl to sumažėja domėjimasis valgiu. Kadangi pirmųjų metų pabaigoje tinkamai maitintas kūdikis jau suvokia daug įvairių skonių, maisto įvairumą, jis pasidaro išrankesnis patiekalams. Visa tai natūralu. Apetitas sumažėja, kai maitinamas vaikutis:

Pavargęs.

Blogai jaučiasi.

Neramus, susijaudinęs, verkiantis, zyziantis.

Atitrauktas nuo įdomaus žaidimo.

Jaučiasi liūdnas, vienišas, nesaugus.

Patenka į svetimą aplinką.

Valgydina autoriteto neturintis asmuo.

Blaškanti, daug įspūdžių teikianti aplinka.

Per dieną jam be perstojo siūloma valgyti arba gerti.

Skubinamas valgyti.

Neskaniai maitinamas.

Kamuojasi nuo vidurių užkietėjimo, t.y. kietai vos pasituština kas 3–4 parą.

Serga geležies stokos mažakraujyste. Ji įtariama, kai kūdikis dvi savaites ir ilgiau atsisako ne tik mėgtų patiekalų. Kai tai pastebėjote, būtinai kreipkitės į vaiko gydytoją, ir paprašykite padaryti kraujo tyrimą.

Apetitas pablogėja susirgus ir ligos metu. Po ligos apetitas atsistato. Vienas iš sveikimo požymių – mažylis paprašė valgyti…

Atsakė docentas Algimatas Vingras

„Mamos žurnalas“

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši + = 12