Nėščioji užsikrėtė vejaraupiais

VĖJARAUPIAI

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Visos trokštame, kad nėštumas būtų ramus, kaip užutėkis. Nuostabi idilė: vakarai su pilvuku, geriant kvapnią arbatą ir mezgant būsimam kūdikėliui batukus…Tačiau kartais kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkia netikėtumas. Įsivaizduokite, koks šokas ištiko kaunietę Aušrą, kuri nėštumo pabaigoje susirgo… vėjaraupiais. Nekalta vaikiška liga galėjo baigtis tragiškai. Apie tai kalbamės su pačia Aušra.

Pasakoja Aušra

Poilsį sutrukdė sūnaus liga

Laukiausi antrojo vaikelio – dukros Gintvilės. Birželio 25-ąją išėjau nėštumo atostogų, o gimdyti turėjau rugpjūčio gale. Nors jau ėjo 32 nėštumo savaitė, su šeima išvažiavome į Juodkrantę. Vasara buvo labai karšta, todėl pasivaikščiojimai po mišką ir pajūrio vėjas gerai gaivino. Ilsėjomės su pirmagimiu Martynu. Regis, niekas negalėjo sutrukdyti ramios nėštumo pabaigos.

Vieną rytą Martynas atsikėlė išbertas kažkokiais spuogeliais. Pagalvojome, kad tai alergija nešvariam vandeniui ar uodų įkandimams (uodų tą vasarą buvo kaip niekad daug). Taip būtume ir nekreipę dėmesio, jei ne mano sesuo farmacininkė. Ji atvažiavo mūsų aplankyti ir nustatė diagnozę – vėjaraupiai.

Gimtadienis – tik su vienu draugu

Kaip tyčia, buvo savaitgalis, vietinis medicinos punktas nedirbo, o artimiausia vaistinė – tik Nidoje. Šiaip ne taip gavome „zelionkos“. Netrukus grįžome į Kauną. Mėginome prisiminti, kur gi Martynas vasarą galėjo užsikrėsti tais vėjaraupiais, bet nė neįsivaizdavome.

Visa šeima krimtomės, nes Martynas labai laukė savo ketvirtojo gimtadienio, kuriam švęsti buvome užsakę McDonald’s restoraną Kaune. Kad Martynas neužkrėstų kitų vaikų, teko šventę skubiai atšaukti. Gimtadienį sūnelis šventė tik su vienu draugu, kuris jau buvo sirgęs vėjaraupiais.

Vasarą mieste buvo labai karšta ir tvanku, todėl, nepaklausiusi gydytojos, dar savaitėlei išvažiavau paviešėti pas savo tėvus į kaimą. Juo labiau kad rugpjūtį jau niekur toli nuo Kauno neplanavau važiuoti.

Vėjaraupiai užpuola ir mamą

Martyno vėjaraupiai praėjo labai lengvai, juos jau net ir spėjome pamiršti. Praėjo smagi savaitė kaime. Jau ruošiausi grįžti į Kauną ir laukti gimdymo. Sekmadienį ryte besiprausdama pamačiau ant kaklo kažkokią pūslytę. Ją išspaudžiau, bet staiga nusmelkė negera nuojauta – labai jau ta pūslytė buvo panaši į vėjaraupių bėrimą. Nors buvo labai neramu, panikos nekėliau, nutariau laukti. Po kelių valandų dėl viso pikto paprašiau vyro, kad apžiūrėtų mano kaklą. Ir ką gi – jis rado dar kelias pūslytes. Diagnozė buvo aiški – vėjaraupiai.

Jokios informacijos

Apėmė didžiulė bejėgystė. Nė neįsivaizdavau, kas gali atsitikti man ir – svarbiausia – kūdikiui. Ašaros ritosi pačios. Pirmadienį buvo mano gimtadienis, bet (kaip ir Martynas), jį ,,švenčiau” tik su vyru. Koks ten šventimas, jei galvojau tik apie savo vėjaraupius. Skubiai grįžau į Kauną ir pasiskambinau savo ginekologei. Ji griežtai patarė nesirodyti moterų konsultacijoje ir kreiptis į infekcinę ligoninę. Pasiskambinau ten.

Paaiškinimas buvo paprastas: „Jei nekarščiuojate, būkite namie. Jei atvažiuotumėte, nieko jums nepasakytume, nes diagnozė aiški. Jei kils temperatūra, naudokite paracetamolį“. Štai ir visi nemokamos medicinos patarimai. Sėdėjau namie apsikabinusi pilvą ir maldavau, kad tik mažylė kuo daugiau spardytųsi, kad jausčiau, jog jai viskas gerai.

Žaliais taškeliais nusėtas pilvas

Išvertusi visą savo biblioteką viename sename motinoms skirtame žurnale aptikau straipsnį apie nėščiųjų sirgimą infekcinėmis ligomis. Ten buvo parašyta, kad mamai susirgus vėjaraupiais vaisius gali net žūti… Perskaičiusi tą straipsnį pajutau, kad tuoj tuoj išeisiu iš proto. Draugė, su kuria kartu laukėmės, jau spėjo sėkmingai pasigimdyti… Negalėjau  jos aplankyti ir pasiguosti, o širdį taip spaudė nerimas ir nežinomybė…Vyras kasdieną ištepdavo mano pūsleles briliantine žaluma, atrodžiau tikrai juokingai. Vėjaraupiais persirgau lengvai, nekarščiavau, jaučiausi puikiai. Važiuodama gimdyti pasakiau, kad neseniai persirgau, bet gydytojai į tai sureagavo abejingai. Tik gimus Gintvilei įdėmiau tikrino jos akytes.

Vaikams – nekaltas virusas, o suaugusiems…

Pamažu išsiaiškinome, kaip gi mūsų šeimą užklupo tie vėjaraupiai. Prieš susergant Martynui mano vyras Giedrius sirgo juostine pūsleline (pūslelėmis išbėrė po krūtine ir juostą nugaroje). Apie šią ligą neturėjome visiškai jokių žinių. Apsikrovę medicinos knygomis radome informaciją, kad tas pat sukėlėjas sukelia ir juostinę pūslelinę, ir vėjaraupius. Giedrius vaikystėje buvo sirgęs vėjaraupiais, todėl tąkart susirgo juostine pūsleline. Martynas vėjaraupiais susirgo lygiai po 3 savaičių, o toks yra vėjaraupių inkubacinis periodas.

Dabar tą košmarišką laiką primena tik Martyno ir mano nuotraukos, kuriose mes pasipuošę žaliais taškeliais. Nuoširdžiai linkėčiau, kad nė viena būsimoji mama niekada nepatirtų tokio siaubo. Mano dukrelei Gintvilei – greitai 2 metukai, ji auga sveika ir guvi. Tik įdomu, ar dukrelė įgavo imunitetą vėjaraupių virusui būdama mano pilve?

Mano istorija įrodė, kad vaikiškomis ligomis geriau persirgti vaikystėje. Visi, kurie persirgo vėjaraupiais suaugę, tai prisimena kaip baisiausią košmarą. O juk vaikai šia liga perserga lengvai. Laimė, kad dabar nuo vėjaraupių galima pasiskiepyti. Tai ir patarčiau padaryti visoms jaunoms moterims, kurios nepersirgo vaikystėje.

Nėštumas ir „vaikiškos infekcijos“

Aušros istoriją sutiko pakomentuoti gydytoja ginekologė Daiva Bartkevičienė

Kodėl vaikiškos infekcijos pavojingos nėščiai moteriai?

Dažniausi vaikiškų infekcijų sukėlėjai – virusai. Susirgus virusine infekcija pirmame nėštumo trimestre, gali įvykti savaiminis persileidimas, žūti vaisius, atsirasti vaisiaus sklaidos trūkumų. Prieš virusinę infekciją bejėgė ir modernioji medicina.

Paprastai kalbama apie raudonukės pavojingumą. Ar pavojingi ir vėjaraupiai?

Vaisiui pavojus kyla, jei nėščioji perserga vėjaraupiais pirmojoje nėštumo pusėje (vaisiaus apsigimimų rizika tokiu atveju yra 2-3 proc.).

Ar patariate moterims prieš pastojant pasiskiepyti nuo vėjaraupių ir raudonukės?

Taip. Jaunas merginas ir moteris, neturinčias antikūnų raudonukės virusui, reikia skiepyti. Žinoma, jeigu jos tuo metu ne nėščios. Laikotarpis nuo paskiepijimo iki pastojimo turi būti ne mažesnis kaip trys mėnesiai.

Jei moteris vis dėlto susirgo nėščia, ką jai daryti?

Tokia moteris turėtų nedelsdama kreipti į gydytoją infektologą. Svarbu, kokiu nėštumo metu moteris užsikrėtė. Užsikrėtus po 16-os nėštumo savaitės, vaisius nepažeidžiamas.

Ar nėštumo metu persirgusios motinos vaikelis turės imunitetą vėjaraupiams, raudonukei?
Taip.

Kaip apsisaugoti nuo šių virusų, jei moteris nepasiskiepijusi ir nepersirgusi (neturi imuniteto)?

Jei nėra duomenų apie skiepus ar persirgtą ligą, vaisingo amžiaus moterį reikėtų ištirti ir, jei reikia, paskiepyti. Profilaktika – privalomas skiepas vaikystėje.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys + 3 =