Naujo numerio tema

Ką valgyti kelionėse

 

Kelionėse puolame ragauti egzotiškų patiekalų, nematytų vaisių, sulčių, jūros gėrybių. Patekę į sistemą „viskas įskaičiuota“, leidžiame vaikams išragauti visą asortimentą. Medikai sako – kelionės turi savo mitybos taisykles!

 

 

Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė

„Vaikų poliklinika jūsų namuose“ www.vaikupoliklinika.lt;

Centro poliklinika, Vilnius;

Šeškinės poliklinika, Vilnius

 

Kas tai per liga, o gal ne liga?

Kartą vienas garsus vokiečių gydytojas infektologas yra pasakęs: „Kelionės praplečia akiratį, bet paleidžia vidurius“. Net iki 50–70 proc. keliautojų patiria būseną, pavadintą keliautojų diarėja (viduriavimu). Kad kelionė neapkarstų ir nepasibaigtų ligonine ar skubiu išvykimu namo, reikia žinoti, kas tai per grupė ligų, kaip apsisaugoti nuo jų, o jei jau užsikrėtėte, – kaip palengvinti savo ir vaikų būklę, kad nemalonumai truktų kuo trumpiau.

Pirmiausia reikėtų suprasti, kas ta keliautojų diarėja. Klaidingai manoma, kad tai liga, kuria užsikrečiama išvykus į šiltus kraštus. Iš tikrųjų tai diarėja, kuria galima susirgti bet kurioje šalyje, kuri nėra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta.

laimafoto.lt nuotrauka

Keliautojų diarėja užsikrečiama ir Lietuvoje, jei į Lietuvą atvyko žmogus iš svetur ir viešnagės metu užsikrėtė viduriavimus sukeliančiais mikroorganizmais. Jeigu Lietuvos pilietis susirgo salmonelioze Lenkijoje ar Latvijoje, – tai irgi keliautojų diarėja.

Dažniausiai vis dėlto suserga keliautojai, atvykę iš turtingų valstybių į besivystančias šalis (30–70 proc.) Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose bei Azijoje.

Egipte, Turkijoje dažnai užsikrečiama šigelioze, salmonelioze, hepatitu A. Rečiau (10–20 proc.) užsikrečiama Kinijoje ir Karibų salose, pietų Europoje, Izraelyje, Japonijoje, Australijoje.

Kodėl suserga keliautojai

Matyt, gerai ir saugiai gyvendami, prarandame budrumą, be to, pamirštame, kad esame imlesni svetur gyvuojantiems mikrobams nei vietiniai gyventojai, kurie dažnai susidurdami ilgainiui išvysto atsparumą „saviems“ mikrobams.

Egzotiškose kelionėse puolame ragauti egzotiškų patiekalų, nematytų vaisių, sulčių, jūros gėrybių.

Neretai atsigeriame vandens iš čiaupo, pamiršdami, kad Lietuva yra viena iš keleto pasaulio šalių, kuriose galima gerti tokį vandenį. Pvz., JAV 80 proc. vandens yra chemiškai apdorotas.

Užsikrečiama ne tik turgavietėse ar vadinamosiose „sreet-food“ maitinimo vietose. Užsikrėsti galima ir prabangiame viešbutyje, jei nesilaikysite svarbiausių higienos taisyklų.

Nuovargis, stresas irgi turi nemažai reikšmės mūsų atsparumui infekcijoms. Pastebėta, kad dažniau suviduriuojama išsiruošus į ilgiau trunkančias keliones, ypač karšto ir drėgno klimato zonose.

Keliaujant automobiliu su kondicionieriumi bei apsistojant kondicionuojamuose viešbučių kambariuose kyla rizika susirgti legionelioze.

Maistas, kurį nusipirkote ir, išėję pasidairyti po muziejų, palikote mašinoje, kaitinant saulei per langus po valandos gali būti jau nebetinkamas vartoti.

Kas sukelia „atostogas ant puodo“

Keliautojų diarėja yra vadinama grupė ligų, kurias gali sukelti virusai, bakterijos ar pirmuonys. Šių sukėlėjų plitimas bei rizika jais užsikrėsti priklauso nuo kelionės krypties, šalies sanitarinės būklės, jūsų pačių elgesio ir higienos įpročių, jūsų imuniteto, skrandžio rūgštingumo ir daugybės kitų veiksnių. Nuo kai kurių iš šių ligų galima apsisaugoti skiepais, kai kurioms iš jų galimos tik nespecifinės profilaktikos priemonės, rankų higiena.

Rizikos grupės yra kūdikiai ir vaikai iki 6 metų dėl jų noro viską čiupinėti ir pažinti pasaulį ragaujant. Taip pat nėščios moterys, pagyvenę žmonės, žmonės, sergantys diabetu, imunosupresinėmis ligomis, vėžiu, AIDS, tie, kuriems taikoma chemoterapija, sergantys kolitu, vartojantys skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.

Dažniausi sukėlėjai:

  1. Jos sukelia net iki 80 proc. keliautojų diarėjos atvejų. Nors dažnai klaidingai manoma, kad dažniausi sukėlėjai yra virusai, tai netiesa. Bakterinės kilmės viduriavimai dažnesni vasarą, virusinės kilmės – žiemą ir pavasarį. Dažniausi sukėlėjai: enterotoksigenės E. Colli, kiti E. Colli tipai, kampilobakterijos, salmonelės (ne šiltinės), šilgelės, aeromonos, vibrio rūšys (ne choleros).

Pirmuonys. Sukelia iki 10 proc. keliautojų diarėjų. Tai: Giardia lamblia, Entamoeba histolytica, Cyclospora cayetanensis, Cryptosporidium parvum. Pirmuonių sukeltas viduriavimas dažniausiai trunka ilgiau nei savaitę ar dvi, dėl ilgesnio inkubacinio periodo kartais klinikiniai ligos simptomai pasireiškia jau grįžus iš kelionės.

Virusai. Sukelia 5–8 proc. keliautojų diarėjų. Dažniausiai tai rotavirusai ir noravirusai. Noravirusai dažnai sukelia viduriavimo protrūkius kruiziniuose laivuose.

Kaip suprasti, kad tai jau diarėja

Pagrindinis keliautojų diarėjos simptomas – tuštinimasis 3 ir daugiau kartų per parą nesuformuotomis išmatomis. Tačiau, priklausomai nuo sukėlėjo ir individualių organizmo savybių bei daugelio kitų veiksnių, esant kartu ir kitiems diarėjos simptomams, net ir vieną kartą per parą tuštinantis skystai negalima atmesti infekcinės diarėjos kilmės tikimybės. Kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, spazminiai pilvo skausmai, tenezmai (nesuvaldomas noras tuštintis), diskomfortas pilve, bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, gleivės ar kraujas išmatose, blogas išmatų ir dujų kvapas.

Liga dažniausiai prasideda per pirmas dvi savaites nuo kelionės pradžios ir negydoma užtrunka 3–4 paras. Įtarti keliautojų diarėją galima suviduriavus kelionės metu ir iki 21 dienos po kelionės.

Kaip saugiai maitintis

Saugaus maisto vartojimo didelės rizikos šalyse pagrindinė taisyklė yra: „Atskirk, išvirk, iškepk, nulupk arba pamiršk“. Jei gaminate maistą patys, nepamirškite, kad žalia mėsa ir žuvis turi būti atskirta nuo daržovių, nuo pagaminto maisto. Gerai išvirkite ir iškepkite mėsą ir žuvį. Nuplaukite ir nulupkite visus vaisius ir daržoves, kuriuos valgote.

Didelės rizikos produktai:

Žalios, termiškai neapdorotos salotos ir daigai.

Termiškai neapdorota ar nepakankamai apdorota mėsa bei žuvis.

Jūros gėrybės, sušiai, austrės.

Nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (bri, kamamberas, rokforas, mocarela, feta, ir kt) konditerijos gaminiai su kremu.

Nelupami vaisiai ir daržovės.

Padažai ir užtepai.

Šalti desertai, šalti mėsos ar žuvies patiekalai, šaltienos, vyniotiniai.

Paštetai.

Konditerijos gaminiai su įdaru.

Žali ar minkštai virti kiaušiniai ir produktai, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis: cezario salotų užpilas, naminis majonezas, ledai, olandiškas padažas.

Saldūs, vandeningi vaisiai: arbūzai, melionai ir pan., nes drėgna, ir saldi terpė, ypač karštuoju metų laiku, – ideali vieta bakterijoms daugintis.

Vaisiai su pažeista odele, puviniu, pelėsiu.

Nulupti ir supjaustyti vaisiai bei daržovės, pardavinėjami turgavietėse, lauko užkandinėse, kioskuose.

Vaisiai ir daržovės su plaukuota odele (persikai, abrikosai, avietės, gervuogės, braškės).

Didelės rizikos gėrimai:

Šaltinių ir šulinių vanduo, ledo kubeliai, smulkintas ledas.

Nepasterizuotas pienas.

Vidutinės rizikos produktai:

Vytinta ar šaltai rūkyta mėsa bei žuvis, šviežiai spaustos nepasterizuotos sultys, vietinės gamybos vanduo buteliukuose.

Mažos rizikos produktai:

Gerai termiškai apdorota mėsa ir žuvis (kepta, virta, troškinta, kepta ant žarijų).

Kietai virti kiaušiniai.

Duona, batonas, sausainiai.

Pramoniniu būdu pagaminti mėsos ir žuvies konservai, sirupai, džemai.

Virtos, troškintos, keptos daržovės ar vaisiai.

Vaisiai ir daržovės, kuriuos nuplovėte ir nulupote patys.

Vanduo, virintas bent 10 minučių, gazuotas mineralinis vanduo, pirktas parduotuvėje.

O gal užsikrėtėte nuo tarakonų

Pastarąjį dešimtmetį įregistruotas didelis tarakonų populiacijos augimas ne tik šiltuose kraštuose, bet ir Europoje bei JAV. Tai dėl gausėjančios visuotinės taršos, dėl krovinių, su kuriais pervežami ir tarakonai, logistikos, urbanizacijos. Tarakonai – labai gyvybingi vabzdžiai, sugebantys nevalgę išgyventi iki mėnesio, negėrę – iki 2 savaičių. Su savo išmatomis tarakonai platina salmoneliozės, dizinterijos, tuberkuliozės ir kitų ligų sukėlėjus, kurie jų išmatose išlieka gyvybingi iki 6–8 savaičių.

Kreiptis į gydytoją būtina, kai:

Viduriavimas trunka ilgiau nei 3 paras.

Varginančiai karščiuojate ( >39°C), temperatūra sunkiai krenta nuo vaistų.

Atkakliai vemiate ar viduriuojate ir dėl to negalite suvartoti pakankamai skysčių.

Sumažėja šlapimo kiekis, oda tampa suglebusi, džiūsta lūpos ir liežuvis, svaigsta galva, padažnėja pulsas.

Išmatose atsiranda kraujo priemaišų.

Keliautojo vaistinėlė

Ruošiantis į kelionę patarčiau susirinkti svarbiausių priemonių ir vaistų rinkinuką, kuris padės jei netikėtai kelionėje sunegaluotumėte:

Drėgnos servetėlės ar dezinfekcinis skystis rankų higienai.

Milteliai geriamiesiems rehidrataciniams tirpalams gaminti.

Probiotikų kapsulės.

Aktyvuotos anglies tabletės.

Virškinimo fermentų kapsulės (sveikstant ar dar tebeviduriuojant palengvins maisto virškinimą ir pasisavinimą).

Diosmektito milteliai, sugeriantys į save sukėlėjus ir pasišalinantys iš organizmo su išmatomis.

Simetikono lašiukai ar kapsulės nuo meteorizmo, padeda palengvinti pilvo skausmus.

Nevartokite viduriavimui stabdyti skirtų vaistų, juos galima vartoti tik funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams gydyti. Jei juos vartosite, esant infekcinės kilmės diarėjai, tik stabdysite sukėlėjų pasišalinimą iš organizmo. Savarankiškai nevartokite ir jokių antibiotikų, jie vartojami tik itin sunkioms viduriavimų formoms gydyti bei skiriami tikslingai pagal sukėlėją.

Kūdikių maitinimas kelionėje

Kūdikiams kelionėse nepatariama atlikti jokių mitybinių manipuliacijų – nei nujunkyti, nei pratinti prie naujų produktų, žinoma, jei kelionė – savaitės, o ne kelių mėnesių trukmės. Saugiausia – vežtis kūdikio įprastą maistelį arba pirkti to paties gamintojo, kokio perkate ir namuose. Didelis palengvinimas kūdikių tėvams – naujos spaudžiamos pakuotės. Vis daugiau produktų pakuojama būtent tokiose. Anksčiau galime buvo rasti tik vaisių-uogų tyrelių, dabar spaudžiamose pakuotėse yra jau paruoštų patiekalų, košių, jogurtų. Tokios pakuotės itin patogios dėl kelių dalykų: nėra sąlyčio su aplinka, todėl nėra jokio pavojaus, kad maistas apsikrės, nereikia maitinti šaukšteliu, todėl vaikas gali valgyti ir važiuodamas (nereikia sustoti, vaikutis gali valgyti pats ir saugiai). Tokias pakuotes patogu transportuoti, jos nesuduš. Šildoma irgi labai patogiai – pakanka įmerkti pakuotę į šiltą vandenį.

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


devyni − 7 =