Nuo knarkimo dreba sienos

egl5

Eglės Gelažiūtės nuotr.

Sakoma, kad knarkimas – ne liga. Tačiau jei namuose „turite“ knarklį, žinote, kad monotoniškas griausmingas knarkimas gali išvaryti iš proto. Apie knarkiančius žmones kalbamės su gydytoju otolaringologu Virgilijumi Sakalinsku.

Ar tiesa, kad kuo žmogus senyn, tuo daugiau tikimybės, kad pradės knarkti?

Dalis tiesos šiame klausime-atsakyme yra. Bet tegu nesigąsdina tos moterys, kurios planuoja ištekėti už vyresnio vyro. Knarkimas priklauso nuo daugybės vidinių ir išorinių veiksnių, todėl žiūrint į ateitį sunku nuspėti knarklį.

Kas dažniau knarkia – vyrai ar moteris?

Viena aišku–vyrai tikrai dažniau knarkia. Pasakojama, kad karo metu pas vienišą močiutę užsuko karys, pasiliko nakvoti ir labai knarkė. Ryte jis atsiprašinėjo jos už tai. Močiutė, jam tarė: „Nieko, knark, sūneli, knark, aš jaučiu tartum šeimininkas vėl namuose!“

Dar aišku, kad kuo gilesnis miegas, tuo dažniau ir stipriau knarkiama. O gilus miegas – tartum narkozė – jo metu atsipalaiduoja dauguma raumenų grupių. Atsipalaiduoja ir minkštasis gomurys, jis tampa palaidas, tartum dengia nosiaryklę, bet kvėpavimo metu oro srovė jį „mėto“ ir pasigirsta įvairūs garsai – nefiziologiniai, bet nebūtinai patologiniai, t. y. nesveiki.

Normalus miegas yra banguojantis. Paskutinėje stadijoje jis visada gilus, ir raumenys ilsisi. Jei miegas sutrikęs, pavyzdžiui, žmogus negali lengvai užmigti, tada jis negali atsipalaiduoti, atsijungti nuo dienos rūpesčių ir bėdų. Taigi knarkimas tartum rodo, kad žmogus gali atsipalaiduoti ir pailsėti.

Yra žmonių, kurie blaivūs neknarkia, o išgėrę – knarkia. Kodėl?

Dauguma knarkia tik išgėrę gerą dozę alkoholio, nes jų miegas tada labai artimas narkozei, gilus ir atpalaiduojantis. O kasdienis jų miegas kiek paviršutiniškesnis, be garsų.

Ar knarkimas kenkia sveikatai?

Ką reiškia, kai žmogus knarkia, knarkia, staiga nustoja, po tylos pauzės vėl pradeda knarkti. Per pauzę nekvėpuoja. Kas tai?

Į šį svarbų klausimą vienaip atsakyti negalima. Yra ir nepavojingas knarkimas! Jei knarkiama kartais, o pats knarkimas nėra itin garsus, ir jame jaučiamas „harmoningumas“ (knarkimas pasižymi žemesnio dažnio garsais) bei svarbiausia–jei knarkimas tolygus, be kvėpavimo pauzių, tai jis irgi nekenkia sveikatai.

Yra ir pavojingas knarkimas–ne tik sveikatai, bet ir gyvybei! Jei knarkiama kasdien, kiekvieno miego metu, labai garsiai (girdėti per sieną – net dunda), knarkimas kietas, aukštų dažnių, kriokiantis, primena sprogimus, su kvėpavimo pauzėmis, kurios gali tęstis dešimtis sekundžių – šis parpimas, kriokimas jau nesveikas ir grėsmingas. Taip knarkiantis žmogus ir miega neramiai, dažnai pabunda.

Nustatyta net pavojaus knarkiant riba. Knarkimas pasidaro patologinis arba pavojingas, jeigu kvėpavimas per valandą sustoja daugiau negu dešimt kartų ir tęsiasi ilgiau, kaip dešimt sekundžių. Kodėl jis pavojingas gyvybei? Ryklės raumenys visai atsipalaiduoja, ji susiaurėja, o pasipriešinimas kvėpavimui didėja. Kartu auga neigiamas slėgis krūtinės ląstoje, kvėpavimo oras veržiasi greičiau ir visiškai užsidaro kvėpavimo takai. Deguonies kiekis kraujyje mažėja, retėja pulsas ir tik smegenų centro stiprūs impulsai atidaro kvėpavimo vartus ir išgelbsti žmogų. Taip žiauriai knarkiantys žmonės pabunda nepailsėję, būna mieguisti visą dieną, gali vidury dienos „primigti“ kelis kartus, patys to nepastebėdami. Tai jau Č. Dikenso herojaus Pikviko-storulio liga.

Vadinasi, storuliai knarkia dažniau?

Taip, stori žmonės ne tik dūsta, bet ir knarkia kur kas dažniau ir pavojingiau. Suprantama, kad girtavimas, dažnas rūkymas, (nekalbant jau apie narkotikų vartojimą) ir nutukimas silpnina smegenų centro sugebėjimą reguliuoti knarkimą. Kad storuliai giliau miega, žinoma nuo seniausių laikų. Teigiama, kad Julijus Cezaris, norėdamas geriau pailsėti naktį, įsakęs: „Apsupkite mane pilvotais gerai miegančiais vyrais!“

Kodėl nustoja knarkti pajudintas žmogus?

Pajudintas žmogus nustoja knarkti, nes atsigauna, tonizuojasi jo ryklės raumenys, knarkimo sistema laikinai suardoma, nes kvėpavimo takai praplatėja.

Kaip išsigelbėti nuo knarkimo?

Išsigelbėti nuo knarkimo nėra taip paprasta. Yra pasiūlyta šimtai gydymo būdų, daugumas iš jų patvirtinti patentais, tačiau visiškai efektyvių būdų dar nepasiekta.

Kaip nustoti knarkti:

Mažinti kūno masę, jeigu svoris viršija normą ir matyti nutukimo žymių.

Negerti alkoholio, ypač stiprių, 40 laipsnių gėrimų.

Vengti migdomųjų vaistų ir net savos gamybos migdomųjų kokteilių.

Nerūkyti.

Tinkamai miegoti. Knarkimą mažina ne minkšta pagalvė, o stora ir kieta – miegoti pusiau sėdom. Geriau miegoti gulint ant šono arba pusiau ant pilvo. „Aukštielninkia knarkia, kaip „kalno viršūnėje“.

Prireikus – gydytis. Knarkiantiems gali būti naudingos ausų, nosies ir gerklės ligų specialisto bei stomatologo konsultacijos. Netaisyklingas sukandimas, apsunkęs kvėpavimas per nosį, pernelyg iškrypusi nosies pertvara, didelės gomurinės tonzilės skatina knarkimą. Šių ligų, deformacijų korekcija palengvina kriokulį ar pagerina knarkimo gydymo rezultatus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 − trys =