Nuo peršalimo – karšta vonia

vonia

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Kai pradeda peršėti gerklę, „bėgti“ nosis, krėsti šaltis, sakome, kad peršalome. Nors iš tikrųjų šaltis kartais būna niekuo dėtas. Paprastai peršalimo negalavimai praeina, kaip ir sloga – per gerą savaitę. Peršalus visai nebūtina iškart griebtis vaistų. Yra daug liaudiškų priemonių, kurios nealindamos organizmo padeda pasveikti.

Kas yra peršalimas

Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, kuri apima nosies ertmę, gerklę ir kvėpavimo takus. Peršalimo ligų priežastis yra ne šaltis, o virusai, kuriuos į aplinką iškvepia sergantis žmogus. Virusų sveikas žmogus prisigaudo bedraudamas su sergančiu, liesdamas daiktus, ant kurių su seilių lašeliais nusėdę virusai gali išsilaikyti net keletą parų.

Virusų pilna parduotuvėse, darželiuose, poliklinikose, kavinėse, viešajame transporte. Vaiką galite rengti tinkamai ir šiltai, nupirkti geriausius batukus, bet iš darželio jis pareis „peršalęs“, nes pabendravo su sergančiu draugu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, adenovirusai, koronarovirusai.

Vis dėlto šalčio, staigių drėgmės ir temperatūros svyravimų reikėtų vengti, nes jie organizmui sukelia stresą, o jis sumažina organizmo atsparumą infekcijoms.

Peršalimo simptomai – nosies perštėjimas ir niežėjimas, čiaudulys, sloga, gerklės kutenimas, užkimimas, kosulys, gali skaudėti galvą, krėsti šaltis, pakilti temperatūra. Peršalus nesinori nieko daryti, apima nuovargis.

Kodėl vieni „peršąla“, o kiti – ne

Virusų aplink mus sklando daugybė. Yra net virš 200 įvairių virusų rūšių, kurie sukelia peršalimo ligas. Jei žmogus neturėtų apsauginio mechanizmo, jis niekada nenustotų sirgęs. Kad išvengtų užsikrėtimo virusais, organizmas turi gynybinį filtrą – kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnų, kurie saugo organizmą nuo užsikrėtimo. Antikūnai moka atpažinti pakartotinai į organizmą patekusį sukėlėją. Tai būtų nebloga naujiena – vadinasi, jei vieną kartą persirgome kokiu nors virusu, antrą kartą nebesusirgsime. Deja, peršalimo virusų išorės požymiai dažnai keičiasi, todėl imuninė sistema kiekvieną kartą jų neatpažįsta ir susergama iš naujo. Tai paaiškina, kodėl tais pačiais metais ir vėl susergame peršalimo ligomis. Suaugusieji peršalimu suserga vidutiniškai 2-3 kartus per metus, o vaikai – 6-10 kartų.

Tabletės – vėliau

Ligos trukmės paveikti neįmanoma, tačiau galima sušvelninti simptomus. TV reklamose žmonės nuo peršalimo akimirksniu pasveiksta išgėrę stebuklingų vaistų. Jei tausojate organizmą, geriau iš pradžių jam padėti neagresyviomis liaudiškomis priemonėmis. Bet kokie geriamieji vaistai yra apkrova kepenims ir inkstams, organizmas eikvoja jėgas juos pasisavindamas, perdirbdamas, šalindamas.

Jei peršalote, pirmiausia išbandykite šias priemones:

Karšta vonia+karšta arbata. Liaudies medicinos žinovai peršalus pirmiausia siūlo išprakaituoti. Kojas reikėtų pamirkyti karštame vandenyje su jūros druska, galima išsimaudyti karštoje vonioje ir išgerti karštos arbatos. Organizmas sušyla, išprakaituoja, tada reikėtų ramiai pagulėti, atvėsti. Nebūtina gerti vaistažolių arbatų, tiks ir įprastos, kurias mėgstate, tačiau liaudyje „aukštus reitingus“ turi liepžiedžiai, aviečių kotai ar aviečių uogienės užpilas. Dažnai po tokios procedūros vakare (karšta vonia+karšta arbata) ryte savijauta būna daug geresnė.

Gerklės skalavimai.
Jei peršti gerklę, nebūtina iškart griebtis piliulių. Labai veiksmingi gerklės skalavimai sūriu vandeniu (druskos tirpalas turi būti vos sūrus, švelnus) ar ta pačia liepžiedžių arbata.

Kvėpavimas garais. Jei peršti gerklę, kamuoja kosulys, nepamainoma pagalba – inhaliacijos (kvėpavimas garais). Į kvėpavimo takus patenkančių kai kurių medžiagų nauda buvo pastebėta seniai: mūsų proseneliai ir seneliai kosinčius ligonius veždavo į pušynus ir kadagynus, duodavo uostyti, valgyti česnako, svogūno, krienų, tik ką sutrintų mėtų lapų. Šių augalų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos (fitoncidai, eteriniai aliejai) dezinfekuoja kvėpavimo takų gleivinę, gleivinė išskiria daugiau sekreto, o šis iškosimas ar iššnypščiamas. Eterinis aliejus – tai daugybės junginių mišinys, gaunamas iš augalų lapų, vaisių, žiedų, medienos, šaknų, žievės bei medžio dervų. Šiuolaikiniais klinikiniais tyrimais patvirtinama tai, kas praktikoje buvo žinoma jau prieš keletą tūkstantmečių: daugelis eterinių aliejų turi antiseptinių, antivirusinių savybių, stiprina imuninę sistemą bei padidina organizmo prisitaikymo savybes, stabdo mikrobų ir grybelių dauginimąsi, ramina ir padeda atsipalaiduoti, stimuliuoja ir suteikia energijos, mažina nuovargį, stresą, nervinę įtampą, depresiją, gerina nuotaiką.

Įtrynimai. Eteriniai aliejai gali patekti į organizmą ir per odą. Įtrynimams vartojamą vaistą pirmiausia išbandykite ant nedidelio odos ploto, naudokite tik nurodytą vaisto masės gabalėlį. Įtrynę į odą vaistą, kelias valandas stebėkite vaikučio reakciją, ar įtrynimo vietoje oda nepatino, neparaudo, neniežti. Jei vaikas jaučiasi gerai, įtrinkite didesnius plotus – krūtinę, nugarą ar padukus (instrukcijoje rasite parašyta, kokias kūno vietas tepti). Ištepti padukus yra kur kas geriau, nei taikyti močiučių mėgstamą procedūrą – garstyčių trauklapius. Kadangi įtrynimams vartojamų vaistų veikliosios medžiagos greitai įsigeria į odą, plečia jos kraujagysles, dėl to jaučiamas šildomasis poveikis.

Jei vaikas po inhaliacijos ar įtrynimo jaučiasi gerai, procedūras kartokite 3-5 kartus per parą. Inhaliacijos ar įtrynimo procedūros paprastai kartojamos 3-6 paras, nes ūmine kvėpavimo takų liga susirgusio vaiko būklė per savaitę dažniausiai pagerėja.

Naudingi liaudiški patarimai peršalus

Temperatūros, jei ji nėra aukštesnė nei 38,5° C, numušinėti nepatariama, nes numušus ją slopsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Jeigu tokia temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas, būtina pasitarti su gydytoju.

Neperkraukite virškinimo sistemos. Senovėje peršalus buvo patariama net klizmuotis, kad išsivalytų žarnynas. Valgant sunkų maistą, organizmas visas jėgas skiria virškinimui, o kovai su liga jėgų nebelieka… Sakoma, kad mažiau valgant išlaisvinama organizmo energija, kuri stoja į kovą su negalavimu. Jei peršalęs vaikas nenori valgyti, tegul nevalgo – tikrai nenusilps.

Gerkite gerokai daugiau skysčių, nei paprastai.

„Griebkite“ ligą kompresais, įtrynimais, inhaliacijomis.

Peršalus būtina ramybė ir poilsis. Jei sloguojantis, karščiuojantis, kosėjantis žmogus eina į darbą, jis ne tik kad kelią pavojų kitiems, bet dar labiau kenkia sau, nes neleidžia organizmui išvyti ligos. Jei peršąla vaikas, jam galioja dar didesnis poilsio režimas – ne tik nuo darželio, būrelių ir mokyklų, bet ir nuo televizoriaus bei kompiuterio.

Puikus peršalimą gydantis augalas – imbiero šaknis. Įtarkuokite jos į karštą vandenį, įlašinkite citrinos ir paskaninkite medumi. Ši arbata ypač tinka kosint ir sloguojant. Gaila, kad ne visi vaikai mėgsta imbierą.

Puikus vaistas peršalus – medus, jo negalima dėti į karštą arbatą, nes taip žūsta didelė dalis meduje esančių naudingų medžiagų. Jei vaikas nealergiškas ir mėgsta medų, duokite kaip meškučiui kopinėti iš stiklainiuko.

Peršalus patariama karšta garinė pirtis ar sauna. Pirtyje žmogaus kūno temperatūra pakyla iki 38-41°C. Tokioje temperatūroje žūsta arba nustoja daugintis daugelio ūminių ligų sukėlėjai. Pirtyje išsiplečia kraujagyslės – dėl to pagerėja daugelio organų aprūpinimas krauju, priplūsta daugiau maisto medžiagų. Kai suintensyvėja prakaitavimas, ilsisi inkstai, nes su prakaitu išsiskiria daug organizmui nereikalingų medžiagų, kurias turėtų pašalinti inkstai.

Pajutę peršalimo simptomus, vartokite daugiau vitamino C.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + = šeši