Nuodai iš mamytės kosmetikos krepšelio. Kodėl užrašas „natūralus“ ne visada teisingas

kosmetika

Jūratės Čiakienės nuotr. www,juratefoto.lt

Visos norime būti gražios, ne veltui nuotraukų konkursas „Mano mamytė gražiausia“ viršija visus rekordus. Bet naujas redakcijos eksperimentas parodė – turime būti atidesnės pirkdamos kosmetiką.

Tęsiame eksperimentų ciklą – šį kartą ištyrėme skaitytojos-savanorės kosmetikos krepšelį.

Eksperimente dalyvauti sutiko skaitytoja Dalia. Rezultatais dalinasi cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. 

Skaitome kosmetikos priemonių etiketes

Vaikystėje mergaitės pavydžiai nužvelgia besikvėpinančią mamą ir prašo nulakuoti bent vieną nagą. Paauglystėje plaukai nušvinta visomis įmanomomis ir neįmanomomis spalvomis. Besilaukiant vaikelio – milijonai draudimų, o tarp jų ir griežtas „ne“ plaukų dažams. Vėliau – noras pasilepinti brangia kosmetika, jei tik leidžia piniginė. O ar dažnai pagalvojame, kad kosmetiką reikia rinktis pagal smulkiomis raidelėmis kitoje pakuotės pusėje išvardintas sudedamąsias dalis? Žvilgtelėkime į mamos Dalios kosmetikos ir higienos priemonių lentynėlę vonioje.

10 kosmetikos priemonių per dieną

Daugeliui kyla klausimas – kas jau ten tokio blogo gali būti šampūno ar kremo sudėtyje, tą patį klausimą išgirdau ir iš Dalios, kai pasiūliau kartu panagrinėti jos naudojamas kosmetikos priemones. Antras komentaras; „Labai nedaug ką tenaudojame“. Kai pradėjome kalbėtis ir nešti viską iš rankinės bei vonios į vieną krūvą, suskaičiavome net 50 įvairių kosmetikos ir higienos priemonių. Teisybė, dekoratyvinės kosmetikos tikrai nedaug – tik tušas, nagų lakas ir kreminė pudra. Aptarėme, kad mano kosmetikos priemonių vertinimas bus susijęs su pavojingomis medžiagomis, kurios gali rimtai sutrikdyti sveikatą (nervų sistemos, imuninės sistemos, hormoninės sistemos pažeidimais) ir kurios vis dar leidžiamos naudoti kosmetikos priemonėms gaminti, nes naudojami nedideli tokių medžiagų kiekiai. Dalia paantrino: „Ne kartą teko girdėti iš kosmetikos platintojų, kad kosmetikos priemones kuria chemikai pažangiose laboratorijose ir įvertina galimą žalą. Taigi susidaro įspūdis, kad tie garsieji parabenai nėra jau toks didelis blogis.“ Deja, su šiuo teiginiu negalima vienareikšmiškai sutikti. Įvertinamas vieno kremo galimas poveikis, tačiau neatsižvelgiama, kad tokios pačios medžiagos (tai pat kenkiančios sveikatai, tik vadinamos kitu vardu) naudojamos ir šampūnui, ir kvepalams, ir net plastikiniams indams bei sauskelnėms gaminti. Be to, šios medžiagos linkusios kauptis mūsų organizme. Atlikta apklausa rodo, kad Europos moterys per dieną vidutiniškai panaudoja 10–20 kosmetikos priemonių. Taigi galima numanyti, kad minimalus leistinas pavojingos medžiagos kiekis padidėja 10–20 kartų.

Brangesnė – geresnė?

Pirmiausia atidžiai išnagrinėjome naujausius Dalios pirkinius – vyro padovanotą prabangią veido kaukę su moliu ir aliejais bei iš natūralių medžiagų pagamintą šampūną.

Brangioji kaukė šiek tiek nuvylė pašnekovę, kadangi, nepaisant jos kainos, tarp ingredientų buvo konservantas fenoksietanolis (angl. phenoxyethanol), kuriuo labai dažnai keičiami parabenai, tačiau pagal poveikį sveikatai jis taip pat vengtinas, nes kenksmingas nervų sistemai. Taip pat joje buvo aplinkai kenksminga rišančioji medžiaga EDTA (šios medžiagos atsakingi kosmetikos gamintojai nebenaudoja) bei sintetiniai kvapai, tarp kurių – ir alergizuojančios medžiagos. Molis bei aliejai irgi nebuvo pagrindinės šios kaukės sudėtinės dalys. Sudedamosios dalys vardinamos pagal kiekį, nuo didžiausio iki mažiausio. Jei reklama skelbia, kad kosmetikos priemonėje yra vertingų aliejų, tikrai verta apsukti pakuotę ir pažiūrėti, ar kartais tie aliejai nėra minimi tik pačioje pabaigoje.

Tiriant šampūnus nebuvo prie ko prikibti – pagaminti Lietuvoje, sudėtyje vien natūralios medžiagos. Atkreipiau Dalios dėmesį, kad rinkdamasi šampūną būtinai perskaitytų, ar sudėtyje nėra ir silikono (sudėtyje žymimas anglišku žodžiu su galūne -cone, silicone, dimeticone ir pan. ). „O kuo jau blogas silikonas? Kaip tik kirpykloje sakė, kad plaukai iškart blizgės ir bus juos lengviau prižiūrėti?“ – pasidomėjo Dalia. Šampūnai su silikonu plaukų nepadaro sveikesnių – atvirkščiai, plaukai tarsi įvelkami į plėvelę, per kurią jie negali kvėpuoti ir pasisavinti maistinių medžiagų, taip po truputį sausėja. Kiekvieno galvos trinkimo metu plaukas apgaubiamas vis nauja plėvele.

Ilgainiui ši plėvelė ima luptis, ir tuomet atrodo, kad iš plaukų byra pleiskanos.

Užrašas „natūralus“ ne visada teisingas

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

„Tikrai dažnai atrodo, kad brangesnis produktas turi būti geresnės kokybės, kaip ir žinomos firmos ar specialisto parekomenduotas. Be to, ant pakuotės nupiešta tiek daug ženklelių – lapo formos, užrašas „de-tox“, žemės gaublys, triušis ir dar bent trys blizgūs ženklai,“ – pastebi Dalia. Štai čia galime pakalbėti apie įvairius ženklelius. Yra ženklelių, kuriuos pamačius cheminių medžiagų sąrašo tikrai nebeverta nagrinėti, nes galite būti tikri, kad pavojingų medžiagų produkte nėra. Deja, ant brangiosios kaukės nė vieno iš šių ženklelių nebuvo – išvada peršasi viena, labai vidutiniškos sudėties produktas gražioje pakuotėje.

Dažnai gaminiuose, kurie pristatomi kaip natūralūs, be kelių žolinių (natūralios kilmės) sudedamųjų dalių, slypi gausybė cheminių medžiagų. Natūrali kosmetika neturi skaidraus apibrėžto standarto, kokia ji turėtų būti.

Net ir ekologiškai kosmetikai, kad galėtų būti legaliai įvardijama kaip ekologiška, užtenka, kad jos sudėtyje būtų bent 1 proc. ekologiškų sudėtinių dalių!

Todėl nėra jokių garantijų, kad vadinamieji ekologiški gaminiai ir yra tokie, kokie skelbiasi esantys. Paprasčiausias būdas sužinoti, kad produktas tikrai ekologiškas, yra ieškoti ant jo pakuotės nepriklausomos ekologiškai sertifikuojančios organizacijos logotipo.  Ekoženklai – Europos Sąjungos ekoženklas „Gėlė“, „Gulbė“, „Ecocert“, „Soil association“ – įrodo, kad tose priemonėse yra mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.

Tuo tarpu su sudėties natūralumu nieko bendro neturi ženklai – „Triušis“ „Vegan“ ar „Dermatologų patikrinta“. „Triušio“ ženklas reiškia, kad kosmetika nebuvo bandyta su gyvūnais, „Vegan“ – nenaudojami gyvūninės kilmės ingredientai, „Dermatologų patikrinta“ – sudėtyje nėra į oficialų alergenų sąrašą įtrauktų cheminių medžiagų. Suteikiant tokią žymą, atkreipiamas dėmesys į dirginančias ir agresyvias medžiagas. Kai kurios draugijos ar asociacijos atlieka tyrimus – duoda produktą išbandyti 10, 50 ar 100 alergiškų žmonių ir stebi, ar per tam tikrą laiką nebus alergijos požymių. Kiekvienos alergologų draugijos kriterijai yra skirtingi, dažniausiai nėra aiškiai nurodomi ant produkto. Be to, ši žyma negarantuoja, kad sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, siejamų su ilgalaikiu neigiamu poveikiu.

Tarp Dalios kosmetikos priemonių buvo net trys, paženklintos tikraisiais ekoženklais. Tai prausikliai ir kremai, kuriuos ji pirko dukrai, todėl tikslingai ėjo jų rinktis į ekologiškų prekių parduotuvę. Parodžiau ženklelius ir padrąsinau kitą sykį paieškoti ekoženklais paženklintų priemonių prekybos centre, jų tikrai yra.

Dažniausiai pasitaikančios vengtinos medžiagos

Toliau nagrinėjome kosmetikos priemones ne taip išsamiai, sutarėme, kokių medžiagų ieškosime, ir dėjome kosmetiką į tris krūveles. Pirmoje – kosmetikos priemonės, kuriose daugiau nei 3 pavojingos medžiagos iš išvardintųjų, antroje krūvelėje – priemonės, kuriose viena pavojinga medžiaga. Trečiojoje – natūralios kosmetikos priemonės.

kosmetika

3 kosmetikos krūvelės

1 KRŪVELĖ. Daugiau kaip 3 pavojingos medžiagos

Kvapiosios medžiagos (angl. Perfum, Fragrance) naudojamos visur. 95 proc. kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos (jei ant pakuotės nenurodyta, kad kvapai natūralūs). Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50–100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą. Ftalatai naudojami ypač dažnai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas. Jie neigiamai veikia vyrų vaisingumą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Šios medžiagos prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą ir dėl ypatingo patvarumo bei savybės biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, motinų piene.

Triklozanas – antibakterinė medžiaga, naudojama gaminant dantų pastą, servetėles, muilą, kaupiasi organizme (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimų.

Parabenai (butilo, propilo, izobutilo) randami kone visur – kremuose, šampūnuose ir t.t. Jie naudojami kaip konservantas ir, lengvai prasiskverbę į organizmą per odą, ardo endokrininę sistemą, sukelia alergiją.

Fenoksietanolis (angl. phenoxyethanol) – naudojant ilgą laiką pastebimas dirginimas, neurotoksiškas, alergenas.

Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti ir putojimą sukelianti priemonė. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra  įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.

Propilenglikolis, polietilenglikolis (PEG) naudojamas šampūnuose, losjonuose nuo saulės, kūno losjonuose kaip drėkinanti medžiaga. Jis gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę, yra siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais.

Mineraliniai aliejai (angl. paraffinum, mineral oil) organizme nesuskaidomi, kaupiasi plaučiuose, kepenyse ir limfmazgiuose.

Nanodalelės – yra duomenų apie toksiškumą ląstelėms, kaupiasi organizme (galima rizika sveikatai kol kas neištirta).

Pirmojoje krūvelėje atsidūrė 11 priemonių, kurių pasiūliau nebenaudoti. Čia nukeliavo kvepalai – kadangi sintetiniuose kvepaluose randama daugiausia ftalatų. Ar konkrečiai Dalios naudojamuose kvepaluose yra šių medžiagų – nežinia, nes kvepalų gamintojams leidžiama neatskleisti kvapo sudėties, privalu tik išvardinti alergizuojančiomis pripažintas medžiagas, tačiau pasauliniu mastu vykdyti kvepalų tyrimai parodo, kad daugelyje kvepalų šių medžiagų tikrai yra.

Šioje krūvoje atsidūrė ir blizgūs rutuliukai voniai – pagaminti Kinijoje ir paženklinti užrašu „Nenaudoti vaikams iki 3 metų“ bei priemonės, pagamintos JAV ir ant pakuotės neturinčios privalomo ingredientų sąrašo. Įvairiose šalyse galioja skirtingi reikalavimai ir gali būti draudžiamos skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra draudžiama kosmetikoje naudoti apie 1000 medžiagų arba jų naudojimas ribojamas, tuo tarpu JAV – tik kelios dešimtys! Todėl laikomės nuomonės, kad Europoje gaminama saugiausia kosmetika.

„O kodėl „išbrokavote“ vaikiškus kremus nuo saulės? Vienas net pirktas vaistinėje, o ir kitas nebuvo pats pigiausias,“ – nustebo Dalia. Viename iš jų naudojami cheminiai UV-filtrai – padedantys apsisaugoti nuo odos vėžio, tačiau siejami su hormoninės sistemos pažeidimais. O vaikai yra patys jautriausi hormonus ardančių medžiagų poveikiui. Tuo tarpu kitame kaip apsauginė medžiaga buvo naudojami mineraliniai filtrai – titano dioksidas, tačiau nanodalelių forma. Nanodalelių poveikis ir galima rizika nėra gerai išnagrinėta, todėl bent jau vaikų kosmetikoje, mano manymu, jos yra nenaudotinos.

2 KRŪVELĖ. Bent 1 pavojinga medžiaga

Antrojoje krūvoje buvo 20 bent vieną kenksmingą medžiagą turinčių priemonių. Dažniausiai pasitaikančios kenksmingos medžiagos – konservantai parabenai arba fenoksietanolis – jų buvo net 25 kosmetikos priemonėse. Bet tikrai nereikia manyti, kad neįmanoma kosmetikos pagaminti be šių konservantų. Įmanoma – tai įrodo priemonės, esančios trečiojoje krūvoje. Galbūt jų galiojimo laikas trumpesnis, gal kai kurias reikia laikyti šaldytuve, o gal jas sudėtingiau pervežti per pusę pasaulio – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių naudojami parabenai.

3 KRŪVELĖ. Geroji kosmetika

Trečiojoje, gerosios kosmetikos krūvoje atsidūrė irgi apie 20 priemonių. „Oho, visai nemažai, net ir smarkiai nesirenkant, įmanoma nesuklysti,“ – džiaugėsi eksperimento dalyvė. Tarp kosmetikos be pavojingų medžiagų atsidūrė įvairios natūralios priemonės nuo šampūno, prausiklio iki kremų. Deja, bet čia neatsirado nė vienos dekoratyvinės kosmetikos priemonės. Aptarėme, kokia ta natūrali dekoratyvinė kosmetika galėtų būti: įvairios pudros iš mineralų ir be konservantų, lūpdažiai – be sunkiųjų metalų ir, deja, neilgalaikiai tušai – neatsparūs vandeniui.

Bedėliodami kosmetikos priemones į skirtingas krūveles, abi atkreipėme dėmesį, kad to paties gamintojo skirtingų priemonių sudėtyje gali būti ir kelios pavojingos medžiagos, ir visa krūva chemijos, ir būti visiškai natūralios.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Dalia su dukrele Deimante

Įspūdžiais dalinasi eksperimento dalyvė Dalia

Maniau, jog kosmetikos naudojame labai nedaug, bet po mūsų susitikimo jau sakyčiau, jog nemažai. Įsigydama kosmetikos, pirmiausia kreipiu dėmesį į kainą, firmą, rekomendacijas. Kadangi neturiu žinių apie tai, kaip kokios medžiagos veikia, jei pardavėja ar kosmetologė kalba įtikinamai – gana lengvai patikiu, kad kažkokios priemonės mano odai ar plaukams reikia.

Deja, sudėties neskaitau, nes nežinau, ką reiškia tų medžiagų pavadinimai.

Jei perku prausiklį, šampūną dukrai – ieškau paženklinto ekologišku ženklu. Vaikui stengiuosi kosmetikos naudoti minimaliai – muilas, dušo želė, šampūnas, kremas nuo saulės vasarą, žiemą – nuo šalčio, dantų pasta.

Esu linkusi skirstyti – vaikiškos priemonės vaikui, sau – skirtos moterims. Išimtis – riebus kremas nuo šalčio veidui, žiemą abi tepamės tuo pačiu.

Besilaukdama stengiausi naudoti kuo mažiau kosmetikos – nesilakavau nagų, nedažiau plaukų, mažiau kvėpinausi. Buvau skaičius, kad šios kosmetikos priemonės gali būti kenksmingos dar negimusiam kūdikiui. Šiuo metu to neriboju. Dekoratyvinę kosmetiką naudoju tik iškilmingomis progomis.

Buvo įdomu pasiaiškinti, kokią kosmetiką naudoju. Smagu, kad tikrai nemažai yra geros sudėties, šiek tiek apmaudu dėl brangių ir neatitinkančių reklamos priemonių. Nežinau, ar pavyks visiškai išmesti blogąsias iš savo vonios – tikrai negalėčiau apsieiti be  kvepalų ar nagų lako. Ir tas etikečių skaitymas neatrodo visiškai paprastas, reikia turėti žinių. Kuo daugiau informacijos turi, tuo lengviau pateikti teisingus klausimus pardavėjui – todėl eksperimentą laikau naudingu.

Mamų patirtis

Rasa, Viliuko (2 m.) mama

Turiu nemažą kosmetikos krepšelį ir, turiu pripažinti, kad ekologiškų priemonių joje yra nedaug. Esu išmėginusi ekologiškus veido kremus ir šampūnus, bet jų poveikis man nepatiko. Tad šiuo metu turiu tik keletą natūralių nerafinuotų aliejukų, kuriuos naudoju veidui ir plaukams. Turiu pripažinti, kad kosmetikos priemones sau dažniausiai renkuosi pagal savo odos poreikius, nekreipdama dėmesio į sudėtį, nurodytą ant indelio. Šiuo metu man svarbu, kad pasirinkta priemonė atliktų savo funkciją ir kad procedūra neužimtų daug laiko.

Visiškai kitaip elgiausi nėštumo metu ir kol sūnelį maitinau savo pienu. Norėjosi kuo natūralesnių dalykų. Tuo metu nepakeičiamas buvo taukmedžio sviestas kūnui nuo strijų, nenaudojau jokių lakių kosmetikos priemonių, tokių kaip nagų ir plaukų lakas, kvepalai. Nuo pat sūnaus gimimo ir jam stengiausi parinkti tik ekologiškas priemones: muiliuką, pudrą nuo iššutimų, dantų pastą, vazeliną ir kt. Visada atkreipiu dėmesį, kad ant buteliuko ar dėžutės butų ekologiškumą žymintis ženkliukas, pasidomiu sudėtimi. Mums nepakeičiamas yra tas pats taukmedžio sviestas, kuris tinka ir nuo šalčio odelę apsaugoti, ir atsiradus išsausėjimams. Bėdų dėl sūnelio odelės neturėjome, tad manau, kad pasirinktos priemonės yra teisingos.

Justė, Vilnės (10 mėn.) mama

Kosmetikos naudoju labai mažai ir stengiuosi rinktis ekologišką. Jei priemonė turi ekoženklą, tai dažniausiai sudėties įdėmiai ir neskaitau, nebent noriu išvengti intensyvių kvapų, pavyzdžiui, renkantis priemones dukrai dėl galimos alergijos. Tokiais pat principais vadovavausi ir prieš nėštumą, ir jo metu. Sausai odai tepti visi naudojame tą patį kremą arba sviestmedžio aliejų, o šampūno dukros plaukai yra matę porą kartų ir puikiai atrodo išplauti tik šiltu vandeniu. Muilą jai irgi naudoju retai. Tad man tikrai atrodo nereikalingos įvairios putos į vonią, vaikiški šampūnai, aliejai, ypač, jei vaiko oda sveika. Dar kartais tenka panaudoti kremą nuo iššutimų su cinku, nes dukros oda gana jautri, o žiemą veidą tepiau specialiu kremu nuo šalčio.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši − 5 =