Odos kodas – AD. Klausimai, kuriuos dažniausiai užduoda atopiniu dermatitu sergančių vaikų mamos

Laima Gaurilčikaitė

Dermatovenerologė Laima Gaurilčikaitė Medicinos klinika 1005 www.medicinosklinika1005.lt

Vaikų, kuriems nustatoma atopinio dermatito (AD) diagnozė, daugėja ir daugės. Tai dažniausia odos problema, dėl kurios tėvai varsto gydytojų kabinetus. Su gydytoja dermatovenerologe kalbamės apie tai, kas labiausiai jaudina mamas.

 Konsultuoja dermatovenerologė Laima Gaurilčikaitė, Medicinos klinika 1005

Kokia AD situacija buvo, pavyzdžiui, prieš 40 metų ir dabar? Kokios prognozės? Sirgs visi?

AD serga 15–20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Nenustebinsiu – per pastarąjį dešimtmetį daugėja vaikų, segančių alerginėmis ligomis, įskaitant ir atopinį dermatitą. Vaikų, sergančių AD, išsivysčiusiose šalyse per keliasdešimt metų padaugėjo nuo 2 iki 3 kartų. Tie patys skaičiai ir Lietuvoje. Kita vertus, nors per pastaruosius 10 metų Lietuvoje vis daugiau vaikų serga atopiniu dermatitu, sergančių suaugusiųjų skaičius lieka stabilus.

Tai, kad daugėja sergančiųjų AD, lemia pramonės vystymasis (chemijos, vaistų, nenatūralių maisto produktų ir jų priedų gausybė), automobilių spūstys ir jų išmetamosios dujos, didelis urbanizacijos lygis, tabako dūmai ir oro tarša. Be to, dėl klimato šiltėjimo ilgėja augalų žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja žiedadulkių.

Ar mama gali nors kiek turėti įtakos kūdikio polinkiui į AD? Ar padės, jei šeima sumažins kosmetikos, buitinės chemijos, namų kvapų kiekius?

Taip, yra tokių patarimų. AD prevencijai rekomenduojamas maitinimas motinos pienu iki 2 metų. Esant vaiko AD rizikai, moterims, maitinančioms savo pienu kūdikius, nepatariama valgyti žemės ir kitų riešutų, taip pat kiaušinių, karvės pieno ir žuvies.

Dėl kosmetikos ir namų kvapų nenustatyta, kad tai gali turėti įtakos AD atsirasti, tačiau mamos naudojamos dirginančios kosmetikos priemonės gali įjautrinti ir sukelti kontaktinę alergiją kūdikiui ar vaikui.

AD lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Tad nuo to, ką ir kaip naudosime, priklauso tik pusė sėkmės, kita pusė – paveldimumas, kuris lemia odos barjerinės funkcijos nepakankamumą ar imuninės sistemos sutrikimus. Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos alergenas lengviau patenka į odą, todėl oda labiau dirginama ir kyla uždegimas. O papildomi aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, prausimas muilu ir netinkamais prausikliais) toliau žeidžia odos apsauginę funkciją.

Paveldimumas – tai atsakymas mamoms, kurios klausia: kodėl mano vienam vaikui yra AD, o kitam – ne, nors jie maitinami, prausiami ir rengiami taip pat. Vadinasi, vienas paveldėjo polinkį, o kitas ne…

Vaikų AD provokuojantys veiksniai: stresas ir konfliktai šeimoje, kontaktas su nepažįstamais augintiniais, maudymasis chloruotame vandenyje, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, maisto alergenai, ypač karvių pienas ir vištų kiaušiniai, cheminės medžiagos (rūgštys, tirpikliai, balikliai, chloruotas vanduo ir kt.), biologiniai veiksniai (mikroorganizmai ir kita), organinės medžiagos, namų dulkių erkės, įkvepiami alergenai.

Žarnyno mikroflora irgi gali turėti įtakos AD atsirasti.

Female doctor with stethoscope.

Jei gydymas nepadėjo, manau, skubėti ieškoti kito gydytojo ne visada teisingas kelias

Pastebimas AD jaunėjimas. Kokie jauniausi jūsų pacientai?

45 proc. pacientų AD nustatomas iki 6 mėnesių, 60 proc. – per pirmus metus ir 80–90 proc. – iki 5 metų. Dažniausiai atopinis dermatitas nustatomas 2–4 mėnesių kūdikiams, tačiau pasitaiko ir kelių savaičių naujagimių, kuriems nustatoma atopinio dermatito diagnozė.

Mokslininkai nuolatos tyrinėja AD, sulaukiame naujų žinių. Tarkime, anksčiau alergiškas vaikas ir augintinis buvo nesuderinamas duetas, o dabar įrodyta, kad šuns turėjimas namuose gali apsaugoti vaiką nuo atopinio dermatito, jei vaikas turės kontaktą su šuniu tik gimus ir per pirmuosius metus. Jeigu vaikas jau serga AD, ir tik tada įsigysite šunį, situacijos tai nebepakeis.

Beje, yra įrodymų, kad kai vaikutis turi kontaktą su naminiais gyvūnais būdamas naujagimis, mažėja rizika ne tik gyvūnų alergijai, bet ir alergijai namų dulkių erkėms bei žiedadulkėms.

Taigi tėvai neturėtų baimintis, jei augina naminį gyvūną ir pradeda lauktis. Ankstyvas naminio gyvūno turėjimas dažniausiai nesukelia įsijautrinimo, atvirkščiai – gali ir apsaugoti.

Ar tai, kad vaikas turi AD, rodo, kad jis jautresnis ir kitiems dalykams (tarkime, imlesnis virusams, jautresnių nervų)? Ar stiprinant vaiko imunitetą galima sumažinti AD?

Taip, sergantieji atopiniu dermatitu yra imlesni bakterinėms ir virusinėms odos infekcijoms (dėl pažeisto odos barjero), tačiau, kad jie būtų imlesni virusinėms kvėpavimo takų ligoms, – nenustatyta. Yra tyrimų, kad stresas gali išprovokuoti atopinį dermatitą. AD gali būti susijęs su vaiko patiriamais emociniais sunkumais, todėl šie vaikai gali būti jautresnių nervų. Pagalvokite ir apie tai, kad dėl nuolatinio odos uždegimo esantis niežėjimas veikia vaiko psichinę sveikatą, dėl to atsiranda miego sutrikimų, aukštesnis depresiškumo ir nerimo lygis.

Sergančių AD vaikų yra sutrikusi imuninė sistema, kuri į aplinkos dirgiklius reaguoja neadekvačiai, tačiau ji nėra susilpnėjusi. Stiprindamas imunitetą, AD nesumažinsi.

Kaip elgtis, jei skirtas gydymas nepadėjo? Tėvai dažniausiai skuba ieškoti KITO gydytojo, ar tai teisingas kelias?

Jei gydymas nepadėjo, manau, skubėti ieškoti kito gydytojo ne visada teisingas kelias. Galima kreiptis vėl į tą patį specialistą, galbūt tėvai ko nors nesuprato, ir gydymas nebuvo tinkamas, nes, gydant AD, be medikamentinio gydymo, labai svarbu ir palaikyti gerą barjerinę odos funkciją, tinkamai prižiūrėti odą. Be to, jei buvo laikomasi visų nurodymų, specialistas gali pasiūlyti ir kitą gydymą.

Visada rekomenduoju laikytis specialisto nurodymų ir nenutraukti gydymo savo nuožiūra. Liga yra lėtinė, ji gali praeiti skyrus gydymą, po to vėl paūmėti. Paūmėjimo atvejais rekomenduojama apsilankyti pas specialistą.

Klausimai, kuriuos pateikia AD sergančių vaikų mamos:

Gal yra kokių vitaminų ar maisto produktų, kurie stiprintų, praturtintų vaiko odą? Ar AD galima gydyti „iš vidaus“? Nėra įrodymų, kad atopiniu dermatitu sergantį vaiką būtų galima gydyti iš vidaus. Yra atliktos studijos, kurios teigia, kad vitamino D vartojimas duoda gerą klinikinį efektą sergantiems AD. Vitaminas D yra svarbus odos ląstelių (keratinocitų) gerai funkcijai palaikyti, tačiau kol kas vitamino D vartojimas nėra rekomenduojamas nei gydymui, nei AD prevencijai.

AD prevencijai gali būti skiriama probiotikų, jie yra saugūs ir vidutiniškai efektyvūs. Probiotikai gali būti skiriami motinoms paskutinį nėštumo mėnesį ir kūdikiui iki 6 mėnesių.

Kiek atopikams padeda homeopatija? Nėra pakankamai įrodymų, kad homeopatija padėtų sergančiam AD.

Ar nuo AD sustorėjusi oda paskui kada nors suplonės? Oda sustorėja dėl uždegimo ir nuolatinio kasymosi. Dažnai vaikai vėliau išauga iš atopinio dermatito, tad išnykus egzemai, kai vaikas nustoja kasytis, oda grįžta į normalią būseną maždaug po 6 savaičių.

Ar hormoniniuose tepaluose esantys hormonai nesutrikdys endokrininės sistemos? Saugiai vartojami vietiniai hormonai neturėtų sutrikdyti endokrininės sistemos. Jei laikysitės gydytojo nurodymų, nepageidaujami reiškiniai bus labai reti.

Ar atopinei odai naudinga kontrastingas dušas, gal jis grūdina odą? Sergančiam atopiniu dermatitu vaikui netinka nei labai karštas, nei labai šaltas vanduo, temperatūros pokyčiai neigiamai veikia vaikučio odą!

Kaip dėl pirties? Jei vaikas serga AD, pirtis nerekomenduojama iki 12 metų. Vyresniam nei 12 metų vaikui drėgna (garinė) pirtis tinka, tačiau kartais ji gali paūminti atopinį dermatitą. Garinėse pirtyse atopiniu dermatitu sergantiems vaikams patariama būti ne ilgiau kaip kelias minutes. Kad išsilaikytų garinės pirties odos drėkinimo efektas, rekomenduojama po pirties odą patepti emolientais (minkštinamaisiais kremais). Į sauną atopiniu dermatitu sergantis vaikas neturėtų eiti, nes joje labai aukšta temperatūra, oda įkaista, sausėja ir gali pradėti trūkinėti, juk yra jautresnė nei sveikų vaikų.

Tėvai pastebi, kad atopikams tinka natūralus sviestmedžio sviestas, natūralūs aliejai. Ar galima juos naudoti? Ne visada natūralus aliejai tinkami atopiniu dermatitu sergančiam vaikui, jie gali alergizuoti, tad nerekomenduojami vaikams iki 2 metų. Tačiau jei AD sergančiam vaikui tinka natūralūs aliejai, juos tikrai galima naudoti. Nepamirškite, kad natūralus alyvuogių, riešutų, sezamų aliejai netinka nuolatinei jokios odos priežiūrai – odos poros užsikemša, nekvėpuoja, ant odos susidaro plėvelė, po kuria patekusios bakterijos gali paskatinti uždegimą.

Vieni sako, kad, esant AD, reikia vengti vandens, kiti – kad kuo dažniau maudyti. Kaip iš tiesų? Maudymosi dažnumas nėra svarbus, jei oda pakankamai drėkinama. Oda turi būti kruopščiai, bet švelniai valoma, kad būtų pašalinti šašai ir bakterijos. Rekomenduojama naudoti nedirginantį hipoalerginį prausiklį (su antiseptikais ar be jų), kurio pH 5–6.

Europos ekspertai rekomenduoja maudyti AD sergantį vaiką ne daugiau nei 3 kartus per savaitę, ypač naujagimius. Vonios vanduo turi būti drugnas (27–30ºC). Siekiant išvengti odos dehidratacijos, maudyti reikia trumpai (apie 5 minutes), o paskutinėmis maudymo minutėmis naudoti vonios aliejų. Emolientai turi būti tepami iškart po vonios, prieš tai švelniai nusausinus odą, kad ji dar būtų šiek tiek drėgna.

Jūros vanduo ir AD. Ar tiesa, kad jis turi gydomąjį poveikį? Svarių įrodymų, kad jūros vanduo gydytų AD, nepakanka, tačiau šį gydymą galima taikyti kartu su pagrindiniu įrodymais pagrįstu AD gydymu. Jūros vanduo turi antiseptinių savybių, o tai sumažina infekcijos galimybę. Keletas studijų parodė, kad mineralus iš jūros vandens oda sugeria ir išlieka minkšta bei drėgna. Sūrus vanduo turi antiuždegiminių savybių, dėl to sumažėja odos tinimas, skausmingumas ir niežėjimas. Tačiau sunkaus atopinio dermatito paūmėjimo metu ypač sūrus jūros vanduo nerekomenduojamas, nes gali gelti odą. Po kiekvienų maudynių sūriame vandenyje vaiką reikia nuprausti po dušu, kad pasišalintų likusios druskos nuo kūno.

Kalbėjosi Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du − 2 =