Kiek žingsnių per parą turėtų nužingsniuoti vaikas

dūksta

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Kai išleidžiame vaikus į darželį, manome, kad ten vaikas bus visapusiškai lavinamas – ir dainuos, ir lipdys, ir sportuos. Deja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų. O sveikas priešmokyklinio amžiaus vaikas fiziškai aktyvus turėtų būti apie 3-4 valandas per dieną.

Konsultuoja judesio studijos „Strakaliukas“ vadovas Mindaugas Pocius

Vaikai  juda mažiau negu reikia

Šiais laikais daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užsiėmę, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Smagu, kai 3 metų vaikas moka žaisti kompiuteriu, bet ar tai gerai jo sveikatai?

Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Šios normos laikosi tik 9-16 proc. vaikų.

Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Mokslininkai suskaičiavo, kad 3-4 metų vaikai per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų – nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų – nuo 15000 iki 20000. Noriu pabrėžti, kad vaikų požiūrį į sveikatą, fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną formuoja tėvai.  

Ir darželyje juda nepakankamai

Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio. Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį. Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėveliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Tačiau tėveliams reikia suprasti, kad vaikai mieliau žaidžia su savo bendraamžiais….

Judrumas vasarą ir žiemą  

Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke.

Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi mano, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t. Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą „Einu per gyvatę“. Gyvatė – tai virvė, chalato diržas ar pan. Ant žemės išdėliokite popieriaus lapelius ir „eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Vaikas netik sportuos, bet ir pratinsis prie tvarkos…

Tėveliai turi daugiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems. Jei tam neturi galimybių, siūlyčiau tai patikėti profesionalams – vesti vaikus į būrelius

Kur lavintis mažiesiems

„Kadangi pats turiu 4 metų dukrą, kuri yra labai aktyvi mergaitė, tai pasigedome būrelių, kurie visapusiškai lavintų vaiką. Lankėme ir jodinėjimą, ir baletą, ir šokius, bet niekur neradome būrelių, kurie vaiką lavintų visapusiškai. Be to, vaikai įstatomi į tam tikrus rėmus ir nejausdami judėjimo laisvės dažnai sako, kad nebenori lankyti tų būrelių. Kadangi pats esu baigęs mokslus ir dirbęs su vaikais, suprantu, kad reikia užsiėmimų, kur vaikas tiesiog galėtų iš žaidimų gauti fizinės ir emocinės naudos. Tai ypač aktualu ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams, nes tuo periodu labai daug kas vystosi“, – sako treneris Mindaugas Pocius.

Jis pradėjo domėtis mažylių sportu: aiškinosi, kokia yra rinkos pasiūla. Vaikams nuo 4-5 metų jau siūloma lankyti plaukimą, karatė užsiėmimus, šokius, gimnastiką… Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką. Vaikai mokomi tai sporto šakai reikalingų judesių, ir mokomi užduočių principu.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai greitai praranda susidomėjimą dėl tų pačių judesių rutinos. Yra dar ir kinezeterapija, tačiau ten dažniausiai užsiiminėjama, kai vaikai turi tam tikrų sutrikimų.

 Kokias savybes galima lavinti iki mokyklos

Labai svarbu ugdyti vaikų fizines savybes: vikrumą, greitumą, lankstumą, jėgą, ištvermę. Be to, svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, po fizinių ir psichinių krūvių išmokyti vaikus atsipalaiduoti, ugdyti norą būti atkakliam, ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis.

3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai žaidimais, o jau 4-7 metų vaikui galima duoti ir papildomų pratimų. Tai estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Svarbu ugdyti ir vaikų reakciją į garsinį, regimąjį ir žodinį signalą.

3-5 metų vaikų ištvermei ugdyti labiausiai tinka žaidybinė programa.

Fiziniai pratimai ištvermei ugdyti turėtų trukti:

3-4 metų vaikams – iki 1,5 min.,

4-5 metų – 2 min.,

6-7 metų – iki 3 min.

Tų žaidimų intensyvumas turėtų būti apie 50 procentų nuo maksimalaus intensyvumo.

Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka klaidingai. Nuolat kartojami judesiai tobulėja, ir vaikai gali atlikinėti vis sudėtingesnius pratimus.

Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai. 3-4 metų vaikams jėgą galima ugdyti su lengvais daiktais: virvelėmis, lazdelėmis, kubeliais, lankais, o vyresnio amžiaus vaikams jau padidinti daiktų svorį (galima jau pradėti naudoti kimštinius kamuolius, sveriančius iki 1 kg, lipti virvėmis į viršų, laipioti per tam tikras kliūtis, atlikinėti įvairius šuoliukus, mėtyti svarelius.

Judesių studijos veikla

Judesių studijoje vaikai pagal biologinį amžių ir jų panašų fizinį išsivystymą skirstomi į mažas grupeles po 5-8 vaikus.

3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonių emocijų. Žaidimai parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys. „Kai pastebime nuovargio požymių, sulėtiname treniruotės tempą (pvz., duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių. Užsiėmimų pabaigoje vaikams leidžiame užsiimti jiems patinkančia veikla (jie dažniausiai kartoja praėjusių užsiėmimų pratimus“, – sako M. Pocius.

4-6 metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius bei veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse. Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių. Visus išmoktus judesius vaikai pritaiko estafetėse ir žaidžiant komandinius žaidimus.

Kada laikas sportui 

Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis. Jis greitai perpras jos specifiką ir nesunkiai pasieks gerų rezultatų, net ir pradėjęs vėliau sportuoti nei kiti jo bendraamžiai.

Jei tėveliai turi galimybių, reikėtų aplankyti kuo daugiau būrelių, kad pamatytų, kur vaikas geriausiai jaučiasi, kur jam labiausiai sekasi.

Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes. Vaikas, kuris nemėgsta lenktyniauti ir greitai bėgioti, nebus sprinteris, jei neturi klausos – nebus dainininkas, jei neturi lankstumo ir plastiškumo – nebus geras šokėjas…

Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po kelių mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, jam nusibosta? Ar reikėtų duoti laisvę rinktis, ar nubrėžti ribas, kad vieną sporto šaką turi lankyti pvz., metus?

Konkrečiai atsakyti sunku. Jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausia reikėtų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui nepavyksta ką nors atlikti, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Reikėtų pasikalbėti su vaiku ir išaiškinti, kad su iškilusiais sunkumais reikia kovoti, o ne nuo jų bėgti.

Jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reikėtų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus, ir reikia eiti ieškoti naujų. Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus. Jei tėvai sportavo ar sportuoja, tai vaikai kur kas mieliau lanko tą pačią sporto šaką.

Parengė Ginta Liaugminienė

„Maos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ aštuoni = 12