„Ne kūdikio naktinis krebždėjimas ir valgymas man labiausiai trukdo išsimiegoti, o vyro knarkimas. Kai susipažinome prieš 7 metus, jis knarkė švelniai, kaip katinas murktų. Kasmet jo knarkimas vis garsėja, stiprėja, dabar virto riaumojimu.
Kai įrašiau vyrui jo knarkimą į telefoną ir daviau paklausyti, jis nepatikėjo, sakė, kad tai ne jis. Vienintelis „vaistas“ – visą naktį nuolatos baksnoti jo šoną alkūne. Tada knarkimas minutei-kitai susilpnėja. Bet paskui sugrįžta su nauja jėga. Padėkite išsimiegoti“.
Mama ir knarklio žmona (tokį patį laišką galėjo parašyti ir knarkiančios žmonos vyras)
Knarkimo mechanizmas
Pasaulyje nuolatos knarkia apie 25 proc. žmonių, vyrų knarkia 3 kartus daugiau nei moterų. Knarkimo garsas kyla įkvėpimo metu vibruojant minkštiesiems gerklės audiniams, ypač minkštajam gomuriui ir liežuvėliui.
Knarkimą gali sukelti arba sustiprinti visi sutrikimai (įgimti ar įgyti), dėl kurių susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai (anatominiai ypatumai: didelis liežuvis, nosies polipai, iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės, apatinio žandikaulio struktūra, nosies gleivinės paburkimas dėl slogos) ir sutrinka normalus kvėpavimas.
Tai, kad dažniau knarkia vyrai, siejama su hormonais – moteriškas hormonas progesteronas sumažina vyrų knarkimą, o vyriškas hormonas testosteronas gali sukelti knarkimą moterims.
Knarkimas dažnėja su amžiumi dėl didėjančio audinių standumo.
Kiti veiksniai, susiję su knarkimu, yra nutukimas, raminamųjų bei migdomųjų vaistų arba alkoholio vartojimas. Nutukusių vyrų ir moterų viršutinių kvėpavimo takų spindis sumažėja. Šis efektas stipriau pasireiškia vyrams, kadangi augant svoriui jiems riebalai linkę kauptis kakle.
Raminamieji vaistai ir alkoholis sustiprina knarkimą, nes sumažina raumenų tonusą.
Ar tai yda, ar nepatogumas, ar liga?
Tyrimai rodo, kad 80 proc. knarkiančių žmonių nustatoma rimtų sveikatos sutrikimų. Knarkimas tarsi aliarmas, kuris įspėja žmogų apie gresiantį jo sveikatai pavojų. Ypač pavojinga, kai knarkiama labai garsiai ar knarkiant sustoja kvėpavimas (apnėja).
Taigi, knarkimu gali pasireikšti labai pavojingas kvėpavimo sutrikimas vadinamas obstrukcine miego apnėja. Sergantiems šia liga miegant protarpiais visiškai (apnėja) ar beveik visiškai (hipopnėja) nutrūksta kvėpavimas – įvyksta kvėpavimo pauzė (nuo 10 sekundžių iki 2 minučių ir ilgiau trunkantis kvėpavimo sustojimas miego metu), kuri gali kartotis daug kartų per naktį.
Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido, dėl to staiga nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys ir stipriai įtraukiama oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose, oras patektų į plaučius ir žmogus neuždustų. Tokiu momentu neretai prabundama. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į gydytoją.
Ar knarkiantis žmogus kenčia?
Dažnai atrodo, kad knarkiantis žmogus ramiausiai išsimiega, o kenčia tik miegantys šalia. Mat knarkiantysis sako, kad nejaučia, kaip knarkia.
Iš tikrųjų knarkiantys žmonės blogai išsimiega ir patys to nežinodami kenčia nuo deguonies bado.
Knarkimo sukeltos blogybės:
Žmogus dažnai atsikelia pavargęs, skaudama galva.
Dienos metu yra mieguistas.
Ilgainiui silpnėja atmintis.
Sunkiai susikaupia, atsiranda problemų darbe.
15 proc. knarkiančiųjų padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, todėl didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Gali prasidėti lytinės veiklos sutrikimai.
Blogėja gyvenimo kokybė.
Dėl mieguistumo dienos metu didėja autoįvykių vairuojant ar nelaimingų atsitikimų darbe rizika.
Sergantys miego apnėja padaro 5-7 kartus daugiau autoavarijų negu sveiki, kadangi jie dažniau užsnūsta vairuodami.
Sunkiai sergantiems miego apnėja gali pasireikšti depresija ar irzlumas
Taigi knarkimas, kaip matome, nėra tik nepatogumas šalia esančiam ar pačiam knarkiančiam. Knarkimą reikia gydyti.
Kaip gydyti?
Gydymas priklauso nuo knarkimo laipsnio. Todėl kiekvieną knarkiantį tikslinga ištirti – kiek knarkimas reikšmingas jo sveikatai, ar nėra miego apnėjų (kvėpavimo pauzių). Išsamiausiai tai galima atlikti miego laboratorijoje. Šis tyrimas vadinasi polisomnografija ir yra atliekamas nakties metu: registruojamas knarkimas, jo sukeltos kvėpavimo pauzės, fiksuojama, kaip kinta deguonies įsotinimas kraujyje, kaip knarkimas veikia miego struktūrą (kokybę), ar neturi įtakos širdies darbui. Taip pat tikslinga nosies, ausų ir gerklės (LOR) ligų specialisto apžiūra ir įvertinimas, ar nėra mechaninių kliūčių oro tėkmei (nosies polipai, tonzilės, iškrypusi nosies pertvara), kuriuos reikėtų šalinti chirurgiškai.
Jei diagnozuojama miego apnėja, pagrindinis gydymo metodas – gydymas nuolatinio teigiamo slėgio aparatu per nosies kaukę. Jį pritaikyti pacientui gali tik gydytojas, specialioje miego laboratorijoje, parinkus tinkamą aparato slėgį.
Jei knarkimas nesukelia miego apnėjos (kvėpavimo pauzių), gali užtekti ir paprastesnių gydymo priemonių. Jei knarkimas prasidėjo padidėjus svoriui, rekomenduojama jį sumažinti. Taip pat rekomenduojama neberūkyti, teisingai pasirinkti padėtį miegant. Kai kurie žmonės knarkia tik miegodami ant nugaros. Kad neknarktų, jiems tereikia miegoti ant šono, todėl yra sugalvota visokių gudrybių, kaip priversti nemiegoti ant nugaros. Pavyzdžiui, prie senų marškinėlių nugaros prisiuvama kišenė, į kurią dedamas teniso kamuoliukas.
Knarkiantiems gaminami įvairiausi aparatai, prabudinantys knarkiantįjį, kai knarkimo garsas pasiekia tam tikrą „slenkstį“, specialios pagalvės, laikančios galvą ir kaklą tam tikroje padėtyje. Kai kuriems žmonėms šios priemonės šiek tiek padeda.
Išoriškai gali būti vartojami nosies dilatatoriai, jie primena pleistrą, užklijuotą skersai nosies. Jie gali padėti, kai knarkiama dėl pasunkėjusio kvėpavimo per nosį.
Jei knarkiama dėl nosies užgulimo, gali padėti be recepto parduodami vaistai, mažinantys nosies gleivinės pabrinkimą, tačiau jais negalima gydytis ilgą laiką, nes galima priprasti, be to, gali išsivystyti lėtinė sloga.
Vaistų efektyvumas gydant knarkimą yra labai įvairus – knarkimas gali susilpnėti ar visai pranykti, tai priklauso nuo knarkimo laipsnio ir knarkimą sukėlusios priežasties. Prieš miegą, priklausomai nuo knarkimo priežasties, galima vartoti vaistus, didinančius nosiaryklės raumenų tonusą miegant, gleivinės pabrinkimą mažinančius vaistus. Nepriklausomai nuo knarkimo priežasties naudojamos specialios purškiamos į gerklę medicinos priemonės, kurios sumažina anatominių struktūrų, sukeliančių knarkimo garsą, trintį ir virpesius.
Kai nepadeda šios gydymo priemonės, knarkimui gydyti net ir nesant miego apnėjos gali prireikti sudėtingos plastinės operacijos.
Konsultavo gydytoja Dalė Jankauskienė
„Mamos žurnalas“
Vyro knarkimas net iki pykčių buvo privedęs. Gerai, kad pavyko įtikinti gydytis…
Sako daro kazkokias operacijas del neknarkimo, esu girdejes apie sia klinika https://www.mesoderma.eu/