Pakalbėkime apie kūdikio galvą

galva

Konsultuoja neurologė dr. Jurgita Grikinienė

Kalbant apie kūdikio raidą, norisi išgirsti apie pasiekimus – ką gali kojytės ir rankytės tam tikru amžiaus tarpsniu. O ką gali galva? Regis, ji tiesiog didelė ir statiška kūdikio kūno dalis. Užtat vaikų neurologams tik duok pakalbėti apie galvą!

 GALVOS DYDIS

Anksčiau šalia kūdikio ūgio ir svorio svarbus parametras būdavo „galvos apimtis“. Dabar tokios priežiūros nebeliko. Kodėl?

Galvos apimtis tebėra labai svarbus ir lengvai patikrinamas vaiko raidos rodiklis ir turi būti matuojamas kiekvieną mėnesį arba, jei gydytojas vaiką mato rečiau, – kiekvieno vizito metu.

Galvos apimtį gydytojas įvertina pagal specialias kreives, jei jų neturite, galimi tokie orientaciniai galvos augimo skaičiai:

Vidutinė vaiko galvos apimtis gimimo metu yra apie 35 cm.

Toliau, iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėn. (pirmais 3 mėn. neretai po 2 cm, o 4–6 mėn. – po 1 cm).

Vyresnio nei 6 mėn. kūdikio galvytės apimtis didėja po 0,5 cm per mėn.

1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46–47 cm. 2 metų – apie 50 cm.

7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc. būsimo suaugusiame amžiuje galvos dydžio, taigi vėliau ji paauga nedaug.

Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu. Šis tyrimas visiškai saugus ir greitas, jis būtinas tam, kad nustatytume, ar nėra per daug smegenų skysčio (tai vadinama hidrocefalija, ją kartais reikia gydyti), ar tiesiog vaiko yra didesnės smegenys.

Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu. Tokiu atveju reikia kreiptis į vaikų neurologą ir raidos specialistą.

Nuo rachito ar kitų ligų galvos forma gali keistis. Ar tėvai kompetentingi tai pastebėti?

Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė – ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia. Todėl visi tėvai turi žinoti, kad būtina vaikui duoti vitamino D nuo pirmojo mėnesio, tada to neatsitiks. O jei vis dėlto pastebėjote, kad galvytės forma pakito, nedelsdami kreipkitės į vaikų gydytoją.

galva

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

GALVYTĖS LAIKYMAS

Kaip vaikutis turi laikyti galvą – ar yra griežtos normos, ribos?

Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link. Pirmiausia kūdikis pradeda kontroliuoti galvos padėtį, ją išlaikyti ir judinti, vėliau atsiranda valingi judesiai rankose, krūtinėje ir paskiausiai kojose.

Tėvai – geriausi vaiko vystymosi vertintojai. Jie savo kūdikėlį stebi ištisą parą, todėl geriausiai gali pastebėti, kada, ką ir kaip išmoksta daryti jų vaikas. Gydytojas kūdikį apžiūri per labai trumpą laiką, todėl jam būtina tėvelių pagalba, jų pastabos ir įtarimai. Nors nemažai galima rasti straipsnių, knygų apie kūdikių raidą, dar kartą papasakosiu, į ką reikėtų kreipti dėmesį, kada sunerimti ir kreiptis į raidos specialistą.

Labai svarbu anksti pastebėti kūdikio vystymosi sutrikimus, nes laiku diagnozavus ir pritaikius intensyvų ir kryptingą reabilitacinį gydymą, dažnai galima išvengti ar sušvelninti raidos sutrikimus (ar net galimą invalidumą).

Naujagimis. Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus. Ant pilvo gulinčionaujagimio galva pasukta į šoną (apsauginis refleksas), akimirkai vaikutis sugeba ją šonu kilstelėti, o kilstelėjęs stipriau sverdėjančią galvą gali kokią sekundę išlaikyti ją ir ties vidurio linija.

1 mėnesio kūdikis. Gulėdamas ant nugaros, jau mažiausiai 10 sekundžių išlaiko galvą per vidurį. Gulėdamas ant pilvo, galvą kelia įstrižai iš šono ir keletą sekundžių (bent 3) ji svirduliuojanti pabūna pakelta 20–30º kampu virš pagrindo ties vidurio linija.

2 mėnesių kūdikis. Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo. Remiasi sulenktų rankyčių dilbiais, truputį iškištais į priekį, viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta.

3 mėnesių kūdikis. Stiprėjantys sprando raumenysleidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas). Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 1 minutę 45–90º laipsnių kampu, tiesiasi alkūnės, kyla petukai, remiasi kiek į priekį iškištais dilbiais.

4 mėnesių kūdikis. Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) – tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu – tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje. Gulint ant pilvo, krūtinė ir galva pakelta išbūna ilgiau nei 1 minutę.

5 mėnesių kūdikis. Visiškai sustiprėja galvos kontrolė:pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną. Gulėdamas ant pilvo, tvirtai laiko galvą, stiprėjančiomis rankytės tvirtai iškeldamas krūtinę.

Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti – tai jau susiformavę. Vystosi kiti įgūdžiai – rankų, vėliau – liemens, po to – kojų judesiai.

Kiekvieno vaiko psichomotorikos raidą (o galvos laikymas yra vienas iš pirmųjų raidos komponentų) lemia individualūs veiksniai – tai:

Genetiškai lemtos, paveldimos savybės (prigimtis).

Nervų sistemos būklė (brandumas, išsivystymas, nervų sistemos ligos ar jų padariniai).

Bendra organizmo būklė (psichomotorikos raidą gali sutrikdyti hipotrofija, rachitas, lėtinės ligos, kurtumas, aklumas).

Mamos didžiuojasi, kad, paguldytas ant pilvo, mėnesio kūdikis išriečia galvą. Kartais kūdikių pernelyg stipus galvos lošimas gali būti padidėjusio tiesiamųjų raumenų tonuso ar padidėjusio galvos spaudimo požymis. Jei tai yra nuolat, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Iki kokio amžiaus būtina prilaikyti kūdikio galvytę nešiojant?

Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiai yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis, – laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando. Nešiojamas nešynėje, kūdikis turi kabėti ant pažastų, o ne susmukti ant užpakaliuko. Beje ir sodinti iki 6 mėn. kūdikėlio dar negalime. Kai vežame vaikutį automobilio kėdutėje, atrama yra pasvirusi 45° kampu, todėl kūdikis remiasi visa nugaryte, o ne tik užpakaliuku, – taip galima.

Geriausias vaikučio pečių juostos stiprinimas – natūralios padėtys. Kūdikį dažnai paguldykite ant pilvuko, kad vis kilnotų galvytę ir taip „sportuotų“, panešiokite laikydami vertikaliai, kad mokytųsi būti ir tokioje padėtyje.

Kaip vaikutis turi laikyti galvą miegodamas?

Paprastai kūdikiai miega ant nugarytės, galvytę pasukę ant šono. Nuolatinis galvos lošimas miego metu – gana retas reiškinys. Jei tai yra nuolat, reikėtų kreiptis į gydytoją.

MOMENĖLIAI

galva

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Ką tėvai turi žinoti apie momenėlius?

Naujagimis turi 2 momenėlius – didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį – pakaušyje. Didysis normaliai būna 3–5,5 x 2–5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1–1,5 metų). O mažasis užsidaro per pirmuosius metus (dažniausiai iki 2 mėnesių), neretai jau gimus, jis būna vos apčiuopiamas.

Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda – yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Pažeisti galime tik smurtaujant.

Ką rodo išsipūtęs, pulsuojantis momenėlis?

Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje – ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant. Jei momenėlis išsipūtė ir ėmė pulsuoti staiga, pakito vaiko būklė, reikia kreiptis į gydytoją.

Jei momenėliai per anksti sukaulėja, per greitai užsidaro, tai gali būti lemta genetiškai.

Kaip be tyrimų nustatomas padidėjęs galvospūdis?

Be tyrimų padidėjęs galvospūdis negali būti nustatytas. Grefe simptomas (požymis), kai vaikui žiūrint virš akių rainelių dar matyti baltas akių baltymo ruoželis, ir tai atrodo lyg „besileidžianti saulė“, – gali būti tik ženklas, kad reikėtų vaikutį patikrinti dėl padidėjusio galvospūdžio, bet tai nebūtinai susiję. Grefe simptomas gali būti ir sveikam vaikui.

GALVOS TRAUMOS

Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Ar galima atsitiktinai sužaloti kūdikį žaidžiant ar sportuojant?

Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui – dažniausia pirmųjų metų kūdikiui – paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn–atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo).

Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.

Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams, vaikui padėti gali būti jau neįmanoma – per vėlu.

Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, – tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys – nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla, ir vaikutis gali mirti.

Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.

Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios. Kada galvytę susitrenkęs kūdikis turi būti vežamas gydytojams?

Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje, – galbūt esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.

Reikėtų kreiptis į gydytojus ir tada, jei pati trauma ir jos mechanizmas buvo sunkūs.

Citata

Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui.

 

Kaip išvengti SVS?

Svarbiausia – NIEKADA nepurtykite vaiko iki 2 metų, nesvarbu, kad ir kokia būtų priežastis.

Visada pasirūpinkite kūdikio galvytės atrama, kai jį laikote, žaidžiate su juo ar važiuojate.

Perspėkite visus, kurie laiko jūsų kūdikį, apie tinkamą galvytės laikymo padėtį.

Įsitikinkite, kad visi, kurie bendrauja su jūsų vaiku, žino apie SVS (auklės, vaikų priežiūros personalas, net broliai ir seserys, kurie gali netyčia sužaloti kūdikį grubiai žaisdami).

Sužinokite, ką daryti, jeigu jūsų vaikas nenustoja verkti, kad suvaldytumėte trumpus pykčio priepuolius.

Kaip nusiraminti mamai, jeigu vaikutis nenustoja verkti:

Paguldykite kūdikį saugioje vietoje ir kelioms minutėms palikite kambarį.

Dešimt kartų giliai įkvėpkite, tada tai padarykite dar kartą.

Atsisėskite, užmerkite akis – prisiminkite malonias akimirkas, kurias patyrėte.

Palaikykite rankas po šaltu vandeniu.

Rūpinkimės ne tik savo vaikais – nedvejokite pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai ar policijai, jeigu įtariate, jog kaimynai ar pažįstami smurtauja prieš savo vaikus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 2