Per nėštumą sprogau kaip „popkornas“

Dabartinė gydytojų nuomonė liberali – moteriai pastojus nereikia beveik nieko keisti, o gyventi kaip gyvenus, nes nėštumas – ne patologija ar negalia. Vis tik domėtis tuo, ką valgo, nėščioji turėtų, nes juk valgo ne tik ji, bet ir jos mažylis.  

Valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė

Valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė

Nutukusių nėštukių daugėja

Pasaulyje jau apie 10 metų stebima, kad nėščios moterys priauga daugiau svorio. Gydytojai tai sieja su vis didėjančiu gimdymo amžiumi, nes kuo moteris vyresnė, tuo lėtesnė jos medžiagų apykaita, tuo lengviau „prikimba“ nereikalingos kalorijos. Kadangi nėštumas yra natūralus gyvenimo tarpsnis, tai nėščiai moteriai galioja tos pačios žaidimo taisyklės, kaip ir visiems. O kadangi pasaulyje dabar epideminiu greičiu daugėja nutukusių žmonių, tai nieko keisto, kad tunka ir nėštukės. Beje, įsivaizduojame, kad mamai ir vaisiui kenkia per didelis priaugtas svoris, tačiau lygiai taip pat blogai, kai mama priauga per mažai.

„Labai gražu ir sveikintina, kai moteris dar prieš planuodama pastoti pakoreguoja savo svorį. Tas procesas nėra trumpas – per savaitę „nepakoreguosi“, jei reikia numesti 10 kg. Tad sąmoningi tėvai tuo susirūpina gerokai prieš pradėdami vaikelį, nes kai jau moteris pastoja, tai svorį koreguoti gerokai sunkiau, karegoriškai draudžiamas gyvenimas pusbadžiu“, – sako gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Kiek galiu suvalgyti?

Gydytojai nepataria pastojus radikaliai keisti mitybos įpročių, tad ir kalorijų „pridėti“ nebūtina, ypač pirmaisiais mėnesiais. „Internete ir žurnaluose rasite skaičius, kiek kalorijų nėščia ar maitinanti mama gali pridėti, tačiau konkrečiai to pasakyti neįmanoma! Juk pastoja visokiausios moterys – liesos, normalaus svorio ir apvalios. Vien šios trys grupės turi visiškai kitokį kalorijų ir maistinių medžiagų poreikį. O juk vienos yra jaunesnės, kitos vyresnės, skiriasi ir moterų ūgiai, medžiagų apykaitos greičiai. Todėl protingiausia būtų pasikonsultuoti su dietologu ir gauti aiškų atsakymą, skirtą tik jums.

Imant visišką standartą – normalaus kūno svorio jauną moterį – tai:

I trimestras. Pirmus tris mėnesius nieko keisti nereikia, pakanka visavertiškai maitinti. Papildomos kalorijos nepageidaujamos.

II trimestras. Galime pridėti šiek tiek energijos – tai būtų apie 30 kalorijų vienam svorio kilogramui, kitaip tariant 150-200 kcal per dieną. Kad įsivaizduotumėte, tai tik 2 didesni obuoliai. Deja, bet ne valgymas už du. Moterys nusimena – sako, o kaip norisi pavalgyti daugiau. Patarčiau negailėti labai savęs, nes paskui būna tikra bėda, kai reikia susigrąžinti buvusį svorį. Daugiausia energijos reikalauja pieno gamyba, todėl galėsite daugiau pavalgyti po gimdymo, kai maitinsite. O nėštumo metu, deja, teks save kontroliuoti.

III trimestras. Galima pridėti dar 100-150kcal, vadinasi, tai bus apie 350 kcal daugiau, nei valgėte prieš nėštumą. Tačiau net ir tiek nedaug padidėjus maisto kiekiui, reikia sekti svorį, nes būna ir tokių atvejų, kad, moters svoris staiga šokteli arba neauga kaip turėtų. Koreguodami būsimos mamytės racioną, mes, dietologai, atsižvelgiame ir į tai, kokia buvo nėštumo pradžia – ar moteris pilnavertiškai maitinos, ar ištisai vėmė ir nepriaugo reikiamo svorio kiekio. Gal būt nusialinusiai, svorio netekusiai nėščiajai bus rekomenduotas kur kas daugiau energijos turintis maistas, net ir 400 kcal per dieną, o gal – atvirkščiai – nepatariama net +100 kcal, nes svoris auga nekontroliuojamai.

Svertis du kartus per dieną nėščiajai tikrai nereikia, pakanka kartą per savaitę, žinoma, jei negresia eklampsija, jei nėščioji sveika. Nes kartais moterims kaupiasi skysčiai, tada svorį reikia sekti atidžiau.

Iš ko gauti papildomas kalorijas

Mamos dalinasi, kad reta ginekologė teiraujasi apie mitybą, o daugiau kreipia dėmesio, kad netrūktų geležies, magnio, kalcio, folio rūgšties – kitaip tariant išrašo papildų, tačiau nepasiūlo optimalaus mitybos plano. „Mano nuomone, kiekvienas specialistas turi dirbti savo darbą. Tad mitybą turi koreguoti ne ginekologas, o dietologas. Žinoma, jei moteriai tai rūpi. Turiu ne vieną klientę, kuri pradėjo lankytis dar prieš pastodama, ir mes, kaip juokauju, kartu lieknėjome, pastojome, sėkmingai išnešiojome ir pagimdėme“, – sako dietologė.

Beje, tik dviejose šalyse – Lietuvoje ir Italijoje – yra licencijuota gydytojo-dietologo specialybė. Kitur dietologai specializuojasi kaip endokrinologai-dietologai, gastroenterologai-dietologai, onkologai-dietologai. Italai šį privalumą puikiai išnaudoja, o Lietuva dar tik po truputį juda pirmyn ir įsivaizduoja, kad dietologo konsultacija yra prabanga.

Italijoje besilaukusios moterys pasakojo, kad ten kiekvienai nėščiajai siūlomos 2 papildomų specialistų priežiūra – tarpvietės specialisto, kuris moko išelastinti tarpvietę, kad ji neplyštų gimdant, ir dietologo. Nėštumo metu italės priauga nedaug svorio, nes – po privalomos konsultacijos su dietologu – laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos. Dietologai ten nuo 6-7 mėnesio siūlo laikytis baltymų dietos, leidžia per dieną suvartoti tik 200 papildomų kilokalorijų ir – tik iš baltymų. Italių pilvukai mažyčiai, per nėštumą jos priauga po 7-8 kilogramus, o po gimdymo atrodo lieknutės. Lietuvos dietologai italų teorijai pritaria, laukiantis baltymų poreikis didėja, todėl papildomas kalorijas verčiau gauti iš baltymų, nes būtent jie yra statybinė organizmo medžiaga, o nėščia moteris juk ir yra statybininkė – jos kūnas stato kitą kūną – vaikutį. „Normalioje būsenoje žmogui reikia 0,8 g baltymų vienam svorio kilogramui, tai, žiūrint kiek žmogus sveria, galima gauti apie 40-70 g baltymų per dieną. Nėščioji gali papildomas kalorijas „surinkti“ valgydama baltymų gausius pieno produktus, mėsą ar žuvį, augalinės kilmės baltymų gausu ankštinėse daržovėse, riešutuose, šiuos produktus reikėtų kaitalioti. Pieno produktai bus svarbūs dėl kalcio, mėsa – dėl geležies, žuvis – dėl fosforo. Tačiau angliavandenių ir riebalų kiekio mažinti nereikėtų“, – sako gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Ar tikėti maisto papildais

„Jau pats pavadinimas sako, kad tai ne maisto pakaitalai, o tik priedas prie maisto. Jeigu moteris su maistu negauna tiek, kiek reikia medžiagų, tada galima nevartoti papildų. O tai, ar nėščiajai kažko trūksta, ar ne, parodo organizmo būklė ir kraujo tyrimai. Jei moteris maitinasi visavertiškai, valgo gerą, įvairų maistą, jos svoris normalus, savijauta gera – nieko papildomo nereikia! Patikėkite, mums visko pakanka iš maisto, jei maitinamės normaliai. O apie pasisavinimą nėra ko ir kalbėti – iš maisto organizmas viską pasisavina daug lengviau, nei iš papildų tabletės“, – sako gydytoja.

mityba

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

4 svarbiausios medžiagos nėštumo metu yra šios:

Folio rūgštis. Žinome, kad ji reikalinga iki pastojimo ir pirmus mėnesius dėl nervinio vamzdelio vystymosi. Kadangi maiste folio rūgšties nėra daug, skiriami jos papildai.

Kalcis. Reikiamą kiekį tikrai galima gauti su maistu, nes iš maisto organizmas kalcį pasisavina puikiai.

Geležis. Kartais reikia ją naudoti papildomai, ypač antroje nėštumo pusėje, bet tik tyada, jei kraujo tyrimas rodo sumažėjusį hemoglobino kiekį. Nepamirškime, kad geležį padeda įsisavinti vitaminas C, o jo tikrai galime gauti su maisto.

Omega-3. Atlikta daug tyrimų, kad omegos susijusios su būsimo vaikelio intelektu, imunitetu. Tai ypač svarbu nejūrinių valstybių gyventojams. Atrodytų, Lietuva yra jūrinė valstybė, tačiau jūrinės žuvies mes suvalgome labai nedaug. Norint gauti pakankamai omegų reikia 3 kartus per savaitę valgyti riebios jūrinės žuvies. Tad jei moteris mėgsta silkę, lašišą, sardinę, skumbrę, tai jai nereikia žuvų taukų ar papildų su omegomis.

„Kita kalba, jei moteris yra vegetarė, veganė, žaliavalgė. Tada be diskusijų patarčiau pasikonsultuoti su dietologu ir naudoti papildus. Vis tik nėštumas yra etapas, kai moteris atsakinga ne tik už save, bet ir už savo vaikutį. Mano manymu, išvardintos mitybos ideologijos yra kraštutinumai, kurie labai apsunkina nėštumą“, – pataria pašnekovė.

„Sprogau kaip popkornas

Dabar nėščiųjų svoris nėra pedantiškai sekamas, nebent augtų žaibiškai, o tai rodytu preeklampsiją. Todėl nėštumo metu priaugti 20-30 kg tapo normalu. Kaip pažaboti tą „pūtimąsi“, kai gydytojai viską palieka spręsti tau pačiai? Nėščios moterys pasakoja, kad, regis, nesuvalgydavo pusės jaučio per dieną, bet pūsdavosi neregėtu greičiu. Gydytoja-dietologė ramina: „Jeigu preiš nėštumą moters svoris ne per mažas – priaugti 30 kg yra labai per daug. Taip atsitinka, nes pastojus persitvarko hormonai, viskas organizme keičiasi, mainosi, net riebalų atsidėjimas stebimas kitose vietose, nei paprastai būdinga. Ką kalbėti, kad keičias skonio suvokimas, uoslė, apetitas. Dažnai tokie dalykai moteris net išgąsdina, jos sako, kad nebekontroliuoja kūno, jaučiasi tarsi bejėgiškai stebinčios savo kūną iš šono.

Iš oro žmogus nesipučia. Jei pučiasi, vadinasi, valgoma per daug. Jei svorio nepavyksta pažaboti, ir tai nėra skysčiai (ne tinimas), tada ką gi – vienintelis būdas koreguoti mitybą.Bet tai daryti reikia itin atsargiai, nes vos pritrūkus energijos nėščiosios organizmas patiria badą, o badas labai kenkia besivystančiam vaikeliui. Nepatikėsite, bet badas kenkia net tam vaikeliui, kuris užsimegs dar po kelių ar keliolikos metų. Tos merginos, kurios badauja, drastiškai sumažina kalorijų kiekį, net nepagalvoja, kad kenkia savo būsimiems vaikams. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad tų moterų, kurios laikėsi dietų iki nėštumo, vaikai gimę turi daug didesnę riziką nutukti. Moters organizmas, patirdamas badą, užkoduoja ląsteles, kad bado grėsmė reali, o ši informacija perduodama vaisiui.

Šį ryšį (mamos badavimo ir linkusio tukti vaiko gimimo) patvirtino unikalūs istoriniai eksperimentai. Tirti merginų, kurios išgyveno blokadas per karą (Amsterdamo, Leningrado), vaikai. Pastebėta, kad jie turi antsvorio problemų, serga širdies, kraujotakos, medžiagų apykaitos ligomis. Ištirta, kad labiausiai kenkia, kai mama badauja pirmuoju nėštumo trimestru.

Nėščiajai neleidžiamos iškrovos dienos, nes tai ne kas kita, o tas pats badas. Dieta yra blogis, nė viena dieta neveikia. Jei norime mesti svorį ar jį kontroliuoti, reikia ne dietos, o tinkamų valgymo įpročių“.

Kur gauti vaisių be nitratų

Gydytojai pastebi dar vieną nėščių moterų mitybos kraštutinumą – jos nori gauti „kuo daugiau naudingų medžiagų ir vitaminų“, todėl be saiko valgo vienos rūšies vaisius ir daržoves, dažnai atvežtas iš tolimų kraštų ir ilgai išlaikančias puikią išvaizdą. Tuomet atlikus šlapimo tyrimą paaiškėja, kad organizmas tiesiog nuodijamas nitratais. „Daržovės ir vaisiai nėščiajai būtini, tačiau pirmenybė turi būti teikiama užaugintiems mūsų krašte. Pirmoje vietoje – savo rankomis užauginti, antroje – užauginti pas pažįstamus, trečioje – pirkti iš patikrintų ūkių, ir tik tada – iš parduotuvės. Jei žiema, tikrai pakaks burokėlių, kopūstų, ropių, moliūgų, obuolių, šaldytų uogų. Galima suvalgyti ir persimoną, ir nektariną, tačiau su saiku. Jei valgome be saiko, tai ir močiutės agurkas gali būti toksiškas, nes jame bus per daug kokių nors netinkamų medžiagų“, – sako gydytoja.

Nėščios visko užsimano

Nėščios moters skonio receptoriai šokia švento Vito šokį – vieną akimirką norisi sūraus, kitą jau saldaus, o kur dar trauka gazuotiems gėrimams, marinuotiems produktams. Lieudies išmintis sako, kad nėščiosios organizmas šaukiasi tų medžiagų, kurių jam trūksta, todėl jei jau „pašaukė“ valgyti chalvos, tai ir valgyk. Deja, gydytojai šiai išminčiai nepritaria ir kūno šauksmą vadina išpūstu dalyku.

„Nėštumo metu pasikeičia skonis, apetitas, uoslė. Tie produktai, kuriuos moteris mėgo, dabar nebeskanu, ir atvirkščiai. Kodėl taip yra, nėra žinoma. Kai moteris nori valgyti nevalgomus dalykus (ledą, žemę), spėjame, kad gal tai yra dėl kai kurių medžiagų trūkumo. Vis tik, konkrečių paaiškinimų nėra. Blogai, kai moteris paskęsta skonių jūroje ir viską grūda į save – tai agurkus, tai ledus, o mintyse galvoja, kad – ai, aš juk nėščia, tai man viskas galima. Žinoma, jei tas maistas yra sveikas, tai tegul sau valgo, bet juk paprastai nėščia moteris užsimano skrudintų bulvyčių, rūkytos mėsos, kokakolos. Verta susimąstyti – ką aš gero tuo šlamštimu duodu sau ir savo vaikui? Vaikui akivaizdu nieko gero, nes jis negauna jokios naudos, o sau – taip pat jokių maistinių medžiagų, bei tik kasu duobę, nes paskui reikės visas tas kalorijas kažkaip išeikvoti. Jei moteris neturi valios save sudrausminti, padėti turėtų artimieji ir specialistas.

Žinoma, nereikia savęs plakti, bausti ir riboti tiek, kad apimtų liūdesys. Jei jau norisi chalvos, tai ir suvalgykite, bet ne kilogramą, kad paskui supykintų, o atsipjaukite mažą gabaliuką. Vienas geras patarimas – kai parduotuvėje kažko labai užsinorite, ramiai perskaitykite etiketę. Dažnai noras praeina, nes pamatai, kiek tame gardumyne visko prikišta. Dar vienas būdas pažaboti norą visko prisiryti – užsiimti kažkuo kitu ir negalvoti nuolatos apie maistą. Kai užsimanote kažką kramsnoti, imkitės darytis manikiūro!“ – pataria gydytoja-dietologė.

Nėra jokių duomenų, kad jei moteris nėštumo metu valgė alergizuojantį maistą (braškes, riešutus, žuvį), vaikas gims alergiškas. Labai alergizuojančius produktus galima riboti nebent tuomet, jei šeimoje yra labai alergiškų žmonių. Kitu atveju tikrai nebūtina. Atvirkščiai – nėščiosios maistas turi būti kuo įvairesnis, kad vaisius priprastų prie visokiausių “skonių”. Kai mama valgo įvairų maistą, paskui vaikutis toleruoja ir jos valgomą maistą žindant, o paskui lengviau pripranta prie papildomo maisto.

Kiek ir ko išgerti

Skysčių rekomendacijos nėščioms moterims beveik neskiria nuo įprastų – 1,5–2 litro skysčių per dieną. Kadangi skysčių poreikis priklauso nuo svorio, tai antroje nėštumo pusėje galima išgerti stikline vandens daugiau. Gydytoja pataria: „Dar vienas patarimas – geriant neprievartauti savęs. Dabar stebima nauja tendencija, kai geriama per prievartą, žmogus sako – nenoriu, pykina, bet gi turiu išgerti. Kraštutinumai tikrai nepageidaujami, o juolab nėštumo metu.

Tiesa, kofeiną riboti verta, leidžiami 2 puodeliai nestiprios kavos per dieną. Ir nepamirškite, kad arbatoje taip pat yra kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų. Vanduo yra geriausias pasirinkimas, o jei neskanu vanduo – skaninkite jį vaisiais, uogomis, citrina, išsivirkite kompotą iš džiovintų vaisių“

Kada suplonėsiu?

Jei moteris nėštumo metu sugebėjo pažavoti „vilko alkį“, nekišo į save bet ko, svėrėsi ir kontroliavo ką valgo, tai po gimdymo įsijungia tokie organizmo mechanizmai, kurie nukreipia lieknėjimui – tirpsta viskas, kas užaugo. Juk tikslas pasiektas, vaikelis yra ir organizmas atiduoda tai, ko nebereikia. Maitinant krūtimi ir valgant įprastą maistą (nemažinant kalorijų) per metus nukris 5 kg, o paprastai tiek lieka po gimdymo. „Tačiau jokiu būdu negalima badauti, nes apimtys gal ir pagerės, bet visa kita bus labai blogai“, – pokalbį baigė gydytoja-dietologė.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki + 8 =