Pilvo diegliai – berniukų kankynė, nes jų pilvai – kitokie?

fotosaldiakimirka.lt

Nuotrauka Fotosaldiakimirka.lt

Retai kuris vaikutis užauga nepatyręs pilvo dieglių. Jie kamuoja tokiame amžiuje, kai mažylis dar nemoka pasiskųsti ir pasiguosti. Bet jei galėtų… Pataria dr. Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, medicinos mokslų daktarė.

Kodėl skauda pilvuką

Vos tik gimus naujagimiui, tėvai įsitempę pradeda laukti įžymiųjų pilvuko dieglių. Kiekvienas mažylio neramumas, krūptelėjimas, zirzenimas traktuojamas kaip pilvuko skausmas arba maisto trūkumas.

Pirmomis paromis naujagimiui gali būti sunku pasituštinti dėl tirštų pirmųjų išmatų – mekonijaus. Kartais būna net susiformavęs gleivių kamštis ir prireikia medikų pagalbos, kad naujagimis pasituštintų. Be to, prasideda žarnyno veikla ir, priklausomai nuo mažylio charakterio, jo gebėjimo įsijausti į jame vykstančius naujus procesus, gali būti įvairios reakcijos. Jei žarnyno veikla vaikučiui nemaloni, jis gali būti neramesnis. Įžymieji pilvuko diegliai prasideda šiek tiek vėliau – 10-14-ąją parą. Šie nemalonūs pilvelio pojūčiai atsiranda dėl dviejų priežasčių: dėl pilvelyje besikaupiančių dujų ir dėl spazminės žarnyno veiklos.

Pilvuko pūtimas

Pilvuką ima pūsti dėl susikaupusių žarnyne dujų. Dujos kaupiasi dėl praryto oro, jei mamytės pienas labai aktyviai išsiskiria. Pienelis tiesiog trykšta fontanu į mažylio burnytę, ir vaikutis, skubėdamas kuo greičiau praryti pieno upę, praryja ir oro. Kad šis oras nekeliautų toliau į žarnyną, reikia padėti vaikeliui atsirūgti laikant jį vertikaliai. Deja, dalis oro gali nukeliauti ir į žarnyną. Tada pilvelis būna išpūstas, o jausmą, kurį patiriame, kai mums pučia pilvą, turbūt žinome kiekvienas. Girdimas nuolatinis „patrankų šaudymas“ kelnytėse, pilvelio gargaliavimas. Dujoms iš žarnyno pasišalinti padeda pilvelio masažavimas, guldymas ant pilvuko, pakišus po juo mažylio kojytes, kad pilvelis tarsi kabėtų vos liesdamas paviršių ant kurio gulima. Galima daryti mankštelę, kuri didina pilvo sienos raumenų įtempimą ir padeda pasišalinti dujoms. Tuomet panaudojamas naujagimio atsispyrimo refleksas šiai mankštelei. Žinoma, ją reikia daryti prieš maitinimą, bet kai dar mažutis nelabai alkanas ir ši mankšta ji domina bei nekelia susierzinimo. Kartais, kai nepadeda anksčiau išvardintos pagalbos priemonės, galima pabandyti naudoti dujas absorbuojančius preparatus.

Pilvuko diegliai

Su susikaupusiomis pilvelyje dujomis ir su tuo susijusiais nemaloniais pojūčiais lyg ir aišku, tačiau su pilvelio diegliais (kolikomis), kuriuos sukelia spazminė žarnyno veikla – daug neaiškumų. Yra įvairių aiškinimų apie šiuos dieglius, kurie sukelia daug rūpesčių tėveliams, seneliams, kaimynams ir net medikams. Iš tiesų pastebėta, jog šie pilvuko skausmai dažniausiai trunka 3 mėnesius, o dėl vaizdumo pavadinti 100 dienų klyksmu.

Šis pilvelio diegliai prasideda 10-14 parą apie 80 proc. naujagimių. Tai sutampa su motinos pieno pasikeitimu iš pradinio į brandųjį. Brandusis motinos pienas pasižymi tuo, kad jame daugiau angliavandenio laktozės. Laktozė labai aktyvina žarnyno veiklą, naujagimiui prasideda fiziologinis viduriavimas. Labai paskystėja išmatos, jos tampa vandeningos, galima pamatyti vos apvirškinto maisto (baltymo) gumulėlių, gali būti gleivių, net kraujo gyslelių. Tai trunka apie 4-6 savaites ir po to rimsta, tuštinimasis retėja. Žindomi kūdikiai dėl labai gerai sunaudojamo motinos pieno gali tuštintis labai retai – kartą per savaitę ar net kas dešimt dienų. Tai normalu, jei vaiko svoris auga gerai, nėra jokių ligų simptomų. Tačiau dėl reto tuštinimosi spazmuoja išeinamosios angos sfinkteris ir mažyliui darosi sunku pasituštinti. Tai imituoja užkietėjusius vidurius. Kūdikis stena, protarpiais rėkia, spiriasi kojelėmis. Taip mažylis prašosi pagalbos – atramos kojytėms, kad galėtų gerai pastenėti ir sėkmingai pasituštinti. Šioje situacijoje geriausia vaikučiui pagalba – suriesti jį į kamuoliuką, prispausti kojytes prie pilvuko. Žindomų kūdikių išmatos nebūna kietos „spirutės“.

Gali būti kiek tirštesnės konsistencijos dėl to, kad joms ilgai užsibuvus storajame žarnyne iš išmatų rezorbuojasi vanduo. Tuo tarpu dirbtinai maitinamiems kūdikiams gali užkietėti viduriai dėl visai kitos žarnyne dominuojančios mikrofloros ir sukelti ypač stiprius pilvelio skausmus. Jų išmatos gali būti kietos, kaip zuikio „spirutės“.

Veikiant motinos piene esantiems augimą stimuliuojantiems veiksniams, bręsta ir auga žarnų gaureliai, epitelis. Žodžiu, žarnynas bręsta ir kelia kūdikiui vis mažiau nemalonių pojūčių. Dirbtinai maitinamų kūdikių žarnynas bręsta lėčiau ir šiems vaikams pilvelio diegliai gali trukti ilgiau nei tris mėnesius.

Skauda ne visiems

Nėra taisyklių be išimčių. Kai kuriems mažyliams pilvuko diegliai nepasireiškia. Kodėl – nėra žinoma. Galbūt pilvą skauda visiems kūdikiams, bet į skausmą ir suaugę žmonės juk reaguoja labai skirtingai. Manoma, kad ir naujagimiai, kūdikiai reaguoja taip pat skirtingai. Tai priklauso nuo charakterio, emocinės būklės, endorfininės organizmo sistemos. Endorfinai, arba „laimės hormonai“ – tai  mūsų vidiniai „morfinai“, kurie mažina skausmo pojūtį, sukelia atsipalaidavimą, pasitenkinimą ir pan. Vienam kūdikiui jų pasigamina daugiau, o kitam – mažiau. Tam, kuriam jų pasigamina mažiau, ir skaudės labiau.

Kodėl pilvuko diegliai laikomi daugiau berniukų bėda? Yra pastebėta, jog gimus neišnešiotam vyriškos lyties naujagimiui, jo adaptacija bus sunkesnė nei mergaičių. Panašiai yra ir esant pilvelio diegliams. Manoma, jog tai susiję su skirtingais organizme cirkuliuojančiais hormonais. Tą faktą, jog mergaitės subręsta anksčiau nei berniukai, mes žinome visi. Todėl ir berniuko organizmas pagal tą patį gestacinį amžių gali būti nebrandesnis. Tačiau svarių įrodymų šiuo klausimu nepakanka, nes reikėtų tirti audinius, juos lyginti. Iškyla problema, kaip juos gauti, nesukeliant skausmo ir kitų komplikacijų. Todėl tikslaus atsakymo, kodėl berniukams pilvo diegliai pasireiškia ir dažniau, ir skausmingiau, nėra.

Kartojasi tuo pačiu metu

Pastebėta, jog pilvo diegliai dažniausiai prasideda vakarop. Yra keletas paaiškinimų. Viena versija, kad per dieną motinos piene kaupiasi stresinių hormonų metabolitų (nes mama valgo ir geria įvairų maistą), be to vakare motinos pienas liesesnis, jame daugiau laktozės, kuri sukelia rūgimo procesus žarnyne, aktyvina peristaltiką, kaupiasi dujos ir dėl to atsiranda nemalonių jutimų vaiko pilvelyje, provokuojančių neramumą, verksmą.

Tačiau tie patys pojūčiai ir tuo pačiu laiku vargina ir dirbtinai maitinamus kūdikius. Todėl kita teorija sako, jog tai susiję labiau su pačiu kūdikiu nei su maistu. Manoma, jog vakarinis neramumas yra vaiko įspūdžių išraiška. Galbūt jo dienotvarkė per daug įtempta, galbūt per daug spalvų, vaizdų (pvz., nuolat po akutėmis mirgantis televizorius), garsų (nuolat tauškiantis radijo imtuvas). Turbūt labai panašiai jaučiasi ir suaugę žmonės po dienos darbų – vieni apsnūdę, neaktyvūs, o kiti irzlūs, ieškantys priekabių.

Vadinamasis pilvo dieglių priepuolis klasikiniu atveju ir trunka apie 2-3 val., kol galų gale mažylis užmiega.

„Kova“ prieš dieglius

Jau buvo užsiminta, kaip kovoti su pilvuko pūtimu, kuris sukelia nemalonius pojūčius ir kūdikio neramumą. Esant vakariniams spazminiams pilvuko diegliams labai tinka masažas, mankšta, šilta vonia. Visai tai atpalaiduoja spazmus, nukreipia kūdikio ir tėvų dėmesį. Pastaruoju metu yra siūloma daryti masažą su Babynos tepalu, kuriame yra tam tikrų žolelių medžiagų, mažinančių spazmus. Mankšta, masažas bus tuo efektyvesnis, kuo profesionaliau bus atliekamas. Tam reikia trupučio žinių ir praktinių įgūdžių, kurių tėvai gali įgyti pas patyrusius specialistus.

Pilvuko diegliams nei paveldėjimas, nei tautybė, nei rasė ar gimimo svoris įtakos neturi. Tačiau kūdikio neramumą nurašyti pilvuko diegliams galima tik tuomet, kai įsitikinama, kad kūdikis sveikas ir nėra jokių anatominių ar kitokių priežasčių pilvuko skausmui. Jei kūdikio verksmas užsitęsia ilgiau nei įprasta, atsiranda kitu nei įprasta laiku, jei mažylio elgesys ypač pakinta, jis atsisako valgyti, pradeda atpylinėti daugiau nei paprastai, geriausia būtų pasirodyti savo šeimos gydytojui ir aptarti galimas pakitusio elgesio priežastis, atmesti pavojingų ligų simptomus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = keturiolika