Pirmasis nėštumo mėnuo (0-4 savaitės)

02-06 (9)

Tatjanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt

Ne visos būsimosios mamos turi galimybę lankyti specialius kursus. Gydytojas akušeris Romualdas Šemeta sutiko vesti neakivaizdinę nėščiųjų mokyklėlę, kurioje aptars visus devynis laukimo mėnesius – nuo to, kas vyksta moters organizme, iki poros savitarpio santykių ir savijautos.

„Aš nėščia…“. Anksčiau ar vėliau jūs pasakysite tuos žodžius –jaudindamasi ar nerimaudama, o gal išsigandusi. Moteris pajaučia savo nėštumą, kai nuo pastojimo praeina maždaug dvi savaitės.

Pati pradžia

Iš 200-300 milijonų vyriškų ląstelių tik viena įvykdo savo misiją ir apvaisina kiaušialąstę. Kiaušialąstė ir spermatozoidas susitinka kiaušintakyje. Susiliejus branduoliams, kiaušialąstė dalijasi ir pradeda 5 dienų arba savaitės trukmės kelionę į gimdą. Dar nepasiekus gimdos jau būna nuspręsta, kas gims – berniukas ar mergaitė. Tą lemia tėvų lytinių ląstelių chromosomos.

Kiaušialąstei atkeliavus į gimdą pasibaigia viena iš pačių kritiškiausių vystymosi fazių. Įsitvirtinusi kiaušialąstė pradeda gaminti tam tikras medžiagas, kurios patenka į kraują. Iš kraujo tyrimo jau įmanoma nustatyti nėštumą, nors dar nesulaukėte eilinių mėnesinių.

Nėštumo testą pagal šlapimą galima atlikti kiek vėliau – po to, kai turėjo pasirodyti mėnesinės, bet nepasirodė.

Antra savaitė

Antrąją savaitę vaisiaus kiaušinėlis patikimai įsitvirtina gimdoje. Toliau sparčiai vystosi vandenų pūslė, virkštelė ir placenta. Kai nėštumas vos dvi savaitės, vaisiaus kraujas cirkuliuoja tarp išorinio gemalo dangalo, o motinos kraujas cirkuliuoja už jo. Dvi kraujo tėkmės atskirtos plona membrana, ir normalaus nėštumo metu vaisiaus ir motinos kraujas nesimaišo.

Trečia savaitė

Embrionas yra 2 milimetrų ilgio. Jau formuojasi, tiesa, dar primityvi, nervų sistema su galvos ir nugaros smegenimis, širdis, kuri pradeda plakti 18-ąją dieną, žiaunų latakai, iš kurių vėliau susiformuos veidas, gerklė ir vidinė ausis.

Ketvirta savaitė

Embrionas jau 6 milimetrų ilgio. Jis panašus į buožgalvį, kuriam toliau formuojasi smegenys ir stuburas. Pasirodo inkstai, kepenys, virškinimo traktas ir primityvi virkštelė. Širdutė pradeda varyti kraują į kepenis, o aplink nevisiškai išsivysčiusius plaučius auga krūtinės ląstos kaulai. Pradeda formuotis akys, ausys ir burna.

Moters organizmo fiziologiniai pakitimai
Nors nėštumo būsena ir ypatinga, ji visiškai normali ir neprilygsta ligai. Todėl į visus nėštumo pasikeitimus reikia reaguoti ramiai.

Neišsigąskite, jei pajusite gausų seilėtekį. Tai nepavojinga nei būsimai mamai, nei kūdikiui. Kad seilių sumažėtų, skalaukite burną mėtos vandeniu.

Pirmaisiais mėnesiais gali pykinti, vemsite. Gali sutrikti virškinimas, užkietėti viduriai, juos pūsti. Stenkitės daugiau valgyti grubaus malimo duonos, laikytis baltymų ir angliavandenių dietos. Gerkite daugiau skysčių, ypač vaisių sulčių, valgykite šviežių vaisių ir daržovių. Nevalgykite patiekalų, kurių kvapas jums nemalonus. Valgykite dažnai, bet po truputį. Visada po ranka turėkite sausainukų, džiūvėsių ar džiovintų vaisių, kad skrandis nebūtų tuščias. Pusryčius galite pavalgyti ir lovoje. Atsibudus patartina iš karto nesikelti, bent 20 minučių pagulėti. Prieš miegą išgerkite stiklinę pieno ar jogurto. Dantis valykite pasta, kuri nesukelia pykinimo. Pastebėsite, jog dažniau norite šlapintis. Organizme atsiranda daugiau skysčių. Kad naktį nereikėtų dažnai keltis, vakare gerkite mažiau.

Galbūt dažniau jausite nuovargį: sunkiau kelsitės ryte, dieną norėsis „prigulti“, vakare, vos atsigulusi, iškart užmigsite. Jūs sunaudojate daugiau energijos, todėl reikia ilgiau miegoti. Beje, nuovargis gali atsirasti dėl baltymų ar geležies stokos (žemo hemoglobino).

Permainos krūtyse

Veikiant hormonams, krūtys pradeda ruoštis būsimai motinystei. Jos padidėja, gali pasunkėti visu kilogramu. Tampa jautrios, gali dilgčioti spenelius. Sritis aplink spenelį padidėja ir patamsėja. Iš spenelių gali pasirodyti gelsvos arba balkšvos spalvos skysčio.

Nesijaudinkite, taip ir turi būti – tai krekenos.

Psichologiniai pasikeitimai

Pirmo mėnesio metu didesni ne fiziologiniai, o psichologiniai pasikeitimai. Juk jūs sužinojote naujieną apie būsimąjį vaikutį ir mėginate prie jos priprasti. Nėštumo pradžia – tai emociniai pakilimai ir nusileidimai. Nuotaikų kaita kartais sunkiai suvokiama. Mąstymas apie motinystę jus gali arba džiuginti, arba liūdinti. (Tuo blogiau, jei nėštumas buvo neplanuotas ir neįėjo į artimiausius jūsų gyvenimo planus). Kai kuriais atvejais gali atsirasti net depresija. Šiuo metu moteris dažniau verkia, tampa sentimentalesnė. Jums atrodo, kad jūsų niekas nemyli, jums nieko nesinori. Vangumas, liūdesys, apatija gali derintis su intelekto sumažėjimu. Nėščios moters dvasinė būsena pirmais mėnesiais priartėja prie vaikiškos būsenos. Moteris jaučiasi kaip vaikas.

Medikamentai nėštumo metu

Ypač atsargiai vartokite bet kokius vaistus, net jei jie skirti gydytojo. Jeigu yra, perskaitykite instrukciją ir originalo kalba, ar tikrai vaistai tinka nėščioms moterims. Beveik visos cheminės medžiagos sugeba prasiskverbti per placentą ir kauptis vaisiaus organizme.

Yra nemažai vaistų, kurie gali pakenkti vaisiui tik pirmais nėštumo mėnesiais, kol formuojasi jo organai. Ypač pavojingu laikomas periodas nuo 3 iki 8 nėštumo savaitės, kai formuojasi organai ir skeletas.

Apskritai pirmąjį trimestrą (12 savaičių) reikėtų vengti medikamentų.

Šiuo laiku išspręskite svarbų klausimą – kur jūs lankysitės: moterų konsultacijoje, pas akušerę ar šeimos gydytoją. Pasirinkite tokį gydytoją, kuris maloniai bendrauja, neskuba, atidžiai išklauso jūsų skundų ir duoda gerų patarimų.

Pirmo apsilankymo pas gydytoją metu jau atliksite reikalingus tyrimus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Pirmasis nėštumo mėnuo (0-4 savaitės)”

  1. 2016/12/14 at 13:01 #

    Įdomu buvo paskaityti apie pirmąjį nėštumo mėnesį. Man jau beveik antras mėnuo, žodžiu augam. :)

Palikite atsiliepimą


8 − aštuoni =