Maži vaikai privalo užkandžiauti bent 2–3 kartus per dieną

laimafoto 118

Laimos Druknerytės nuotr., www.laimafoto.lt

Sakoma, kad nuo metų vaikas turėtų sėstis prie bendro šeimos stalo, tačiau paraidžiui šio patarimo suvokti nederėtų. Daugybė produktų ir patiekalų netinka vaikams iki 3, o kai kurie – ir iki 5 metų. Šiame ir kituose numeriuose skaitykite apie antrųjų metų vaiko mitybą. Šį kartą – apie pirmuosius užkandžius.

Užkandžiauti… būtina

Užkandžiai mažam 2-6 metų vaikui yra būtini, nes per pagrindinius valgymus – pusryčius, pietus, vakarienę – jie suvalgo nedaug. Užkandžiai turi būti kokybiški, kad suteiktų pakankamai energijos ir būtinų maisto medžiagų, o vaikui būtų mėgstami ir skanūs. Ne visada tai pavyksta suderinti – kas vertinga, tas vaikui neskanu, o kas vaikui skanu, dažniausiai neturi maistinės vertės, nebent kalorijų… Todėl parenkant vaikui užkandžius tenka „padirbėti“.

Patarimai užkandžiautojams

Nustatykite užkandžių vietą ir laiką. Vaikas neturi bet kur ir bet ką kramsnoti ar gerti, tai daryti žaisdamas ar spoksodamas į televizorių. Tuomet, kai laikomasi nustatyto užkandžių grafiko, vaikas geriau valgo.

Užkandžių siūlykite tarp pagrindinių valgymų. Daugeliui mažylių per dieną patinka užkąsti 2-3 kartus.

Geriau, kai vaikas išsirenka pats iš jam siūlomų sveiko maisto patiekalų – jogurtą, obuolį, slyvų, morką, kitų vaisių ar uogų, nešlifuotų grūdų duonos, pyrago gaminių (be riebaus kremo ir kitų priedų).

Vaiką galite vestis į parduotuvę, kai apsipirkinėsite – paklausite, ką jis norėtų nusipirkti užkandžiams, kas jam būtų skanu.

Užkandžiams duokite mažas porcijas, nes maži gabaliukai vaikams labai patrauklūs. Galite padaryti eksperimentą. Pasiūlykite obuolio. Vaikas tikriausiai atsisakys. Bet jei obuolį gražiai supjaustysite, išimsite sėklas, išdėliosite lėkštutėje skilteles – vaikas tikriausiai mielai pasivaišins.

Patiekus mažas porcijas mažai valgantys vaikai valgys noriau, o mėgstantys daug ir sočiai prisikirsti nepersivalgys. Be to, valgydami nedideles porcijas vaikai labiau išalksta ir todėl noriau valgo per pagrindinius valgymus. Tik smulkindami užkandį nepersistenkite. Visuomet atminkite, kad vaikams iki 4 metų netinka uogos, sėklos, maži gabaliukai iki 4 cm skersmens, nes vaikas gali užspringti.

Leiskite užkandžius vaikui valgyti savarankiškai, nekaišiokite patys jam į burną uogyčių ar banano gabaliukų. Kai vaikas užkandžiauja, būkite kartu, tačiau neįkyrėkite patarimais ar raginimais.

Užkandžių metu labai patogu pripratinti vaiką prie naujų sveiko maisto patiekalų – pagardintos varškės, įvairių vaisių, uogų ir daržovių, neragautų duonos gaminių, lengvo sūrio, tiršto kisieliaus ir t.t. Jei užkandžiams siūlysite tik tai, ką vaikas įpratęs valgyti, jis tik tai ir valgys. O juk svarbu, kad su maistu gautų kuo įvairiausių medžiagų, todėl vaikui augant reikia kuo labiau plėsti meniu.

Jei vaikas kategoriškai atsisako valgyti kokį nors vertingą užkandį, pavyzdžiui, jogurtą ar uogas, nenuleiskite rankų ir retkarčiais to užkandžio vis pasiūlykite. Manoma, kad siūlyti reikėtų 10-20 kartų (žinoma, ne tą pačią dieną!), kol vaikas vis dėlto paragaus. O kai paragaus, tai gal ir patiks.

Niekada nesistenkite, kad lėkštutė liktų tuščia, juk nesate draugijos „už švarias lėkštes“ nariai. Tas „tuščios lėkštės“ sindromas atkeliavo iš senų gūdžių laikų, kai kiekvienas trupinys buvo aukso vertės. Jei matote, kad vaikas palieka daugiau, nei suvalgo, tai kitą kartą įdėkite mažiau.

Atėjus užkandžio laikui vaikai laukti negali – jiems užkandis turi būti paduodamas greitai, nes vaikas susierzins, taps dirglus, nevalgys arba valgys blogiau. Todėl visada namie turėkite „budinčių“ pakramtukų.

Užkandžiai turi būti išvaizdūs ir vaikui norimo skonio, pvz., kukurūzų ar avižų meduoliukas su obuolių tyre, ar trintomis razinomis, šaldytų juodųjų serbentų ar kitų uogų tyre. Nuovoki mama bematant sugalvoja kasdien vis naujų, spalvingų, malonaus skonio ir išvaizdos užkandžių.

Atvirose spintelėse ar ant stalo neturi stovėti vazos su pyragaičiais, saldainiais, sviestiniais sausainiais. Jei vaikas nuolat matys labai skanius (bet jam draudžiamus) produktus, jis, aišku, norės jų, o ne siūlomo jogurtėlio. Geriau pyragaičius su saldainiais paslėpkite, o matomoje vietoje laikykite vaisius, uogas, sveikus javinukus.

Užkandžiai neturi būti sotesni už pagrindinius valgymus. Žinoma, malonu matyti vaiką su apetitu kertantį sausainius, bet tuomet susitaikykite, kad jis nevalgys sriubos, košės, troškinio.

Jei vaikutis nevalgus, užkandžių metu su maistu „pažaiskite“ – lėkštėje iš vaisių ar uogų sudėliokite figūrą, veiduką.

Du sausainius galima suklijuoti riešutų sviestu, bananų griežinėlius papuošti uogomis, iš šviežių nuskustų morkyčių šiaudelių pastatyti šulinį ir t.t.

Nevalgius vaikus gerai nuteiks, jei užkandžiams sugalvosite pavadinimus. Sūrio juosteles su dviem prilipintomis riešutų sviestu razinomis galite pavadinti kirminiukais, apvaliam sausainiui prilipdykite akutes ir pavadinkite pagranduku ir pan.

Įtraukite vaiką į užkandžių pasiruošimą, tegul tepa, laužo, mirko sausainį į uogų tyrę, buku peiliu pjausto vaisius ar virtas daržoves, neriebų sūrį.

Užkandžiams bei pagrindiniams patiekalams tinka šviežių vaisių, daržovių, uogų mišrainės. Jei neturite šviežių, puikiai tinka ir atitirpintos šaldytos uogos, vaisiai, daržovės. Uogas, nedideles daržoves reikėtų pertrinti, kad vaikas neužspringtų.

Tą pačią dieną tokios pat sudėties, skonio, išvaizdos, spalvos, formos užkandis neturėtų kartotis. Gali pasikartoti tik tada, kai vaikas jo pats paprašo.

Jogurtas, rūgpienis bei pienas, skirti užkandžiams, turi būti neriebūs, 2 proc. riebumo. Geriau tinka jogurtas be priedų, pramoniniu būdu pagamintų uogienių, džemų ir kitų panašaus tipo saldumynų.

Saldumynai, kaip užkandis gali būti tik išimtis, gimtadienio ar kitos šventės proga.

Namuose neturi būti vaikui žinomos vietos, kur laikomi saldumynai.

Gėrimai – taip pat užkandžiai

Gėrimai irgi priklauso užkandžiams. Gėrimą paįvairinkite – vandenį nuspalvinkite spanguolių ar kitomis sultimis ir duokite gerti per šiaudelį.

Kaip atsigėrimo neduokite arbatžolių arbatos, nes kiekvienoje vaistažolėje yra daug įvairių cheminių medžiagų. Geriau, kai jos neveikia mažojo žmogaus organizmo.

Užkandžiams tinka 100 proc. šviežios sultys su minkštų vaisių (banano, meliono, kriaušių) gabaliukais, kuriuos būtų galima „pagauti“ ir sutrinti dantenomis arba sukramtyti.

Užkandžių gamybai tinka pasinaudoti maišytuvu. Minkštų uogų, vaisių bei daržovių (pvz., gerai išvirtų morkų) kokteiliai su jogurtu patinka mažiems vaikams. Jų galite pagaminti pačių įvairiausių.

Užkandžiams netinka:

Saldainiai, pyragaičiai su kremu, tortai, kepinukai apibarstyti druska.

Keptos bulvytės, spraginti kukurūzai, įvairių priedų (sviesto, sodos) prisotinti sausainiai ir panašūs kepiniai.

Kepti, rūkyti, rauginti, aliejuje virti, skrudinti, konservuoti, vytinti patiekalai.

Grybų patiekalai.

Sūrūs, saldūs patiekalai ir gėrimai ypač su dirbtiniais saldikliais, aspartamu.

Džiovinti, rūkyti vaisiai.

Pirkdami užkandžius vaikui skaitykite etiketes:

perkami produktai turi būti be riebalų, arba jų turėti kaip galima mažiau. Užrašas „be cholesterolio“ dar nereiškia, kad produkte yra mažai kitų riebalų;

riebalai neturi būti perkaitinti (hidrogenizuoti), todėl netinka riebaluose virtos spurgos, žagarėliai;

produkte turi būti kuo mažiau, nors ir leistinų priedų, pažymėtų E raide su atitinkamu skaičiumi;

stenkitės, kad vaiko užkandžiai būtų be dirbtinių saldiklių ir su kuo mažesniu cukraus kiekiu.

Vaikų ligų gydytojas docentas Algimantas Vingras.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 + trys =