Retas vardas3

Skaitykite „Mamos žurnale“ spausdintų retų vardų istorijas ir pasinaudokite geromis idėjomis.

Džiugas Gundas
Pasakoja vilniečio Džiugo Gundo Lavrentjevo mama:
Tėtis pasirinko vardą Džiugas, nes labai norėjo džiugaus sūnaus, aš – Gundas. Regis, tokio vyriško vardo lyg ir nebuvo. Yra tik moteriškas – Gunda. Šis vardas anksčiau buvo populiarus, juk buvo leidžiamas toks žurnalas „Gunda“. Kai nuvažiavome registruoti vaiko, moteriškės išplėtė akis – ką jūs, tokio vardo nėra… Bet vardų žodynėlyje joms nurodėme puslapį, kuriame tikrai yra toks moteriškas vardas. Berniuką juokais vadiname džiugiai gundančiu jaunuoliu.

Erdvilas ir Vilnė

Pasakoja mama:
Kai laukiausi pirmojo kūdikio, vyras labai norėjo sūnaus, tad jam buvo suteikta teisė ir išrinkti vardą. Esu lituanistė, tad, savaime aišku, turėjau vardų žodynėlį. Vieną rytą vyras atsikėlė, atvertė knygą kur papuola, permetė žvilgsniu vardus ir pasirinko būtent šį. Žinome, jog šis vardas susijęs su erdve, be to, regis, XIII amžiuje Lietuvoje buvo toks kunigaikštis. Sutrumpintai sūnų vadiname Erdviu.

Vilnės vardo istorija tikrai mistinė. Trečiame kurse, kai dar nesvajojau apie šeimą ir apie vaikus, susapnavau pranašingą sapną. Kad man gimsta dukrytė ir kažkas siūlo ją pavadinti Vilne. Matyt, balsas iš viršaus… Prabudusi iš karto lėkiau prie kalendoriaus ieškoti, ar yra toks vardas. Ir, aišku, radau – Vilnė, vardadienis – sausio 11-ąją. Nuo to karto krebždėjo mintis – jei kada susilauksiu mergytės, ji bus Vilnė. Kiek žinau, šis vardas kilęs ir nuo Vilniaus miesto pavadinimo, ir nuo Vilnelės upės.

Aldas
Pasakoja 2 metų vilniečio Aldo mama:
Kai gimė sūnus, norėjau skirti tą dieną atsineštą šventą vardą. Tačiau gegužės 19 dieną kalendoriuje buvo užrašytas vardas Teobaldas. Nesiryžome taip pavadinti berniuko. Tad skyrėme antrąją vardo dalį – Aldas.

Sinita
Pasakoja marijampolietės Sinitos Ruidytės mama Jurgita:
Prieš 10 metų buvo populiari italų dainininkė Sinita. Kiti italų dainininkai neįsiminė, o Sinita patiko. Iš pradžių buvo keblumų – niekas nenorėjo iškart teisingai parašyti šio vardo. Vieni rašydavo Semita, kiti – Silvita.

Atas ir Andrėja
Pasakoja klaipėdiečių dvynukų Ato ir Andrėjos mama Aida:
Kadangi tėtis labai norėjo sūnaus, tradiciškai berniukas gavo tėčio vardą – Atas. Tikriausiai supratote, jog tėčio mama, Atuko močiutė, jaunystėje žavėjosi A. Diuma romanais. Kadangi visų šeimos narių vardai prasideda A raide, tad ir dukrytei išrinkome retą Andrėjos vardą. Juolab kad močiutė pasakė, jog Andrius reiškia „laimingas“.

Daimonas ir Deivydas

Pasakoja Daimono ir Deivydo mama Irina Apitionkienė iš Grigiškių:
Kai gimė antras sūnus, nė neabejodama pavadinau jį Daimonu. Šį vardą perskaičiau laikraštyje. Jis šiek tiek panašus į vyresniojo sūnaus vardą – Deivydas. Deja, vardo raidės „y“ taip ir neištaisė metrikacijos biure, nors aš su vedėja ginčijausi, kad ši raidė tariama trumpai.

Rūstis
Pasakoja vilniečio Rūsčio mama Dženeta Ramanauskienė:
Niekada neapleido mintis, kad jei turėsiu sūnų, pavadinsiu šiuo senoviniu pagonišku vardu. Kai sukūriau šeimą ir laukiausi kūdikio, visa širdimi jaučiau, kad turėsiu berniuką. Tiesiog išnešiojau savyje abu – ir vardą Rūstis, ir nuostabų sūnelį. Kiekvieną rytą, kai mus pažadina žavus ir toks širdžiai mielas „a-gu“, kai pamatome besišypsantį savo berniuką, nušvintame ir mes. O juk jis – Rūstis!

Kiara
Pasakoja klaipėdietės Kiaros mama Žaneta Končiuvienė:
Ilgą nėštumo laikotarpį gyvenau Italijoje. Mama pasiūlė vaikučiui vardą parsivežti iš šios šalies. Taip ir padarėme – išrinkome itališką. Vardas šventas, katalikiškas. Kiaros vardo diena bažnyčiose švenčiama rugpjūčio 11-ąją. Italijoje net yra šventosios Kiaros bažnyčia.

Amanda
Pasakoja alytiškės Amandos mama Jūratė Stracevičienė:
Kai laukiausi pirmojo, išgirdau vardą Amanda. Tačiau gimė berniukas, tad mergaitės vardas liko. 7 metus saugojau Amandos vardą ir laukiau dienos, kol gims dukrelė. Kol kas negirdėjome tokiu vardu pavadinto mergaitės, nebent serialuose. Vardo reikšmė labai graži: Amanda lotyniškai „mylima, mylimoji“.

Kernius
Pasakoja mama Vaida:
Norėjau sūnelį pavadinti senu, retu, lietuvišku vardu. Ir kad tik jis nepatektų į vardų ,,TOP 10”. Toptelėjo Kerniaus vardas. Kaip tyčia pagimdžiau per patį Kerniaus vardadienį. Visi namiškiai buvo prieš tokį vardą. Keistas, neįprastas…nepasidaviau. Pavadinau legendinio kunigaikščio Kerniaus vardu. Nervina, kad svetimiems vaiko vardą turiu pakartoti po 2-3 kartus. Regis, turiu baigti rašyti, nes manasis kunigaikštis riaumoja tigro balsu.

Ąžuolas
Pasakoja mama:
Kai laukiausi trečio vaikelio, vyliausi dukters. Kai gimė sūnus, pasakiau – tikras ąžuolas. Juk svėrė 4 600 g. taip ir liko nuo pirmos gimimo akimirkos Ąžuolu. Ąžuolas neapvylė – 9 mėnesių jau bėgiojo.

Radvydas
Pasakoja mama Vaida Pocevičienė:
Laukdamasi stengiausi priderinti vardą prie įsivaizduojamo sūnelio. Dėliojau raides ir išėjo radvydas. Kaip apsidžiaugiau, kai radau šį vardą vardyne. Pasirodo, toks yra. Liko tik sulaukti mažylio ir įtikinti namiškius. Įdomu, ar gyvena Lietuvoje dar vienas Radvydas?

Rožė
Pasakoja mama Jolanta Arbačiauskienė:
Intuityviai jaučiau, kad gims mergaitė. Vardą susapnavau. Rožė – tai mano prosenelės vardas. Vis sakydavau: jei dar bus rusvaplaukė ir garbanota (kaip Nijolės Oželytės herojė Rožytė iš „Čia mūsų namai“), tai bus tikras puikumėlis. Kol kas nei rausvų plaukų, nei garbanų nematyti. Namuose dabar dvi „spygliukės“ – Eglė ir Rožė.

Arijus
Pasakoja ukmergiečio Arijaus mama Nijolė Grotuzienė:
Pirmiems vaikams vardus išrinko vyras – taip lėmė burtai. O trečiajam turėjau rinkti aš. Patiko vardas Arijus, bet aplinkiniai sureagavo šaltai, tad CMS užrašiau – Aivaras Grotuzas. Grįžusi namo neradau vietos, nusiminė ir vyras. Pasidomėjau vardo Arijus kilme. Tai priesaginis vedinys iš mitologinio vardo Ares (senovės graikų karo dievas). Vardą pakeitėme. Dabar vardas Arijus patinka visiems pažįstamiems ir nepažįstamiems. Tėtis verslininkas net UAB „Pas Rimantą“ pavadino AUB „Pas Arijų“.

Vilda

Pasakoja mama Renata Pronckuvienė:
Dar nesilaukiau, kai gimė brolienės dukrytė. Susirinkome pas tėvus, atkimšome šampaną. Močiutė atvertė vardyną. Kokį vardą atsinešė? „Vilda“ skambėjo neįprastai, bet labai artimai. Deja, vardas patiko mums, bet ne mergaitės mamai. Jis liko mano atmintyje. Kai pastojau ir sužinojau, kad laukiuosi mergytės, nė neabejojau, kokiu vardu ją vadinsiu. Apsilankiau bibliotekoje, kad sužinočiau vardo reikšmę. Vilda – nuo žodžių „vildyti“ (tikėti, viltis). Prisiminiau paauglystės mėgstamiausią knygą „Grafas Montekristas“, kuri baigiasi žodžiais: „Visa žmogiškoji išmintis slypi šiuose dviejuose žodžiuose – laukti ir tikėtis“.

Damianas

Pasakoja Damiano mama Brigita Michalčonok iš Vilniaus:
Nuo pirmos nėštumo dienos buvome įsitikinę – berniukas ir taškas. Visą nėštumą galvoje sukosi tik vienas vardas – Damianas. Patikrinau kalendoriuje – yra. Išvažiavome į gimdymo namus neapsisprendę, galvojome, pamatysime veidelį, bus aišku. Kai pagimdžiau, vyras tarė: „Tu kentėjai, tu ir pavadink“. Tai ir pavadinau.

Raulis
Pasakoja mama Daiva Dombrauskienė:
Kai laukiausi Raulio, draugavome su viena šeima (dabar jie gyvena JAV), kuri taip pat laukėsi kūdikio. Draugė prasitarė, kad pagimdžiusi sūnų pavadintų jį Rauliu. Tokiu vardu buvo jos pirmoji meilė – gražus vaikinukas. Kadangi pagimdžiau anksčiau, konfiskavau tą vardą. Draugė, laimei, nesupyko ir pavadino sūnų Klaudu.

Verdenė
Pasakoja mama Alma Kisielienė iš Kauno:
Mano vaikystės vasaros kvepėjo žemuogėmis ir močiutės keptais blynais. Močiutė gyveno Verdulių kaime. Kaip sužinojau paaugusi, kaimas pavadinimą gavo dėl daugybės verdenių (šaltinių ir versmių, trykštančių toje vietovėje). Su vyresniu sūnumi Luku dukrytę pradėjome vadinti Verdene nuo pat pirmos jos gimimo dienos. Tad vyrui liko tik susitaikyti. Verdenė nenustygsta vienoje vietoje. Juk vardas įpareigoja.

Modesta ir Gaudentas
Pasakoja mama Ligita Ralienė iš Vilniaus:
Vardus savo būsimiems vaikams išrinkome dar prieš 6 metus, būdami šėlstantys studentai. Kai vaikučiai gimė, iškart pasveikinome juos jų vardais. Modestą dažnai vadiname Mode (vardo reikšmė – „kukli, padori“), o Gaudentas reiškia „besidžiaugiantis, džiūgaujantis“. Toks ir yra.

Saulenė
Pasakoja mama Sonata Cibulskienė iš Mažeikių:
Pirmagimį pavadinome Simu. Pažįstami pastebėjo, kad visi mūsų vardai prasideda raide S (vyras Saulius, aš – Sonata). Tada nutarėme, kad kai gims kitas vaikelis, pavadinsime vardu iš tos raidės. Netrukus išgirdau Saulenės vardą. Jį nešiojomės ir saugojome 5 metus, kol gimė dukrelė.

Ervinas
Pasakoja mama Viktorija Jasulaitienė iš Vilniaus:
Nuo 17-os savaitės žinojau, kad bus berniukas. Sudarėme vardų sąrašą: Titas, Lukas, Kipras, Paulius. O kai gimė vaikutis, nė vienas tų vardų jam netiko. Kadaise vyrui buvau užsiminusi apie Ervino vardą, Dabar jis man jį priminė. Taip, kaip tik šis vardas tiko mūsų berniukui.

Konstanty
Pasakoja mama Alia:
Sūnus gimė spalio 14-ąją. Tą dieną vardadienį švenčia Bernardas. Bet tai mokyklos, kurioje dirbu, direktoriaus vardas. Ačiū – ne. Taip prasidėjo vargai. Ir aš, ir vyras, ir anyta dirbame skirtingose mokyklose. „Gal berniukas bus Petriukas?“ „Ką jūs, mūsų mokykloje yra vienas toks, baisus chuliganas“. „Gal pavadinkime Juozuku?“ „Pažįstu tokį mokinį, geriau nereikia“. Norėjome tokio vardo, kuris būtų ir lenkų, ir lietuvių, ir rusų kalbose. Sesuo pasiųlė vardą Konstantinas (M.K čiurlionis), o anyta – Konstanty (K.Balčinski). Taip ir pavadinome.

Klementina
Pasakoja mama Jolanta:
Mūsų šeima mišri: aš lietuvė, tėtis – gruzinas. Dukrytei norėjome tokio vardo, kad tiktų abiems pusėms. Kartą užsuko vyro pusseserė ir klausia: kaip laikosi mažoji Klemen? (klemen gruzinai vadina juodąją tulpę). Mudu su vyru susižvalgėme – taigi Klementina. Mūsų puikioji juodoji gėlelė. Kadangi tėtis mus labai myli, nuo šiol kas pavasarį iš selekcininkų parveža juodųjų tulpių.

Vilas
Pasakoja mama Renata Vorobjovienė:
Besilaukdama vieną dieną vardyne ieškojau trumpo, gražaus ir reto vardo. Radau tik kelis. Vardyno gale pamačiua vardą, kuris labiausiai patiko – Vilas. Būsimam tėčiui daviau rinktis iš kelių vardų. Jam taip pat labiausiai patiko šis. Abejonių neliko, kai nėštumo pabaigoje susapnavau vaikelį, kurio vardas buvo Vilas.

Anrytis
Pasakoja mama Lina Juodytė:
Sūnaus vardą sukūrėme patys. Norėjome jį pavadinti Abri, bet pasipriešino senelis. Tad vardą sulietuvinome ir padarėme Anrytis. Paskui sugalvojome kitą vardo istoriją – juk mūsų berniukas gimė anksti ryte, todėl jis ir yra Anrytis.

Arantesas
Pasakoja mama Rūta Uldukienė iš Kauno:
Visą nėštumą jaučiau, kad gims sūnus, nors ultragarsas to neparodė. Kai gimė berniukas, vyras pasiūlė du vardus: Edisonas ir Arantesas. Sutikti nenorėjau, nes tai ne lietuviški vardai, o ir neaišku iš kur. Traukėme burtus. Jie lėmė, kad sūnui teko Aranteso vardas. Tuomet vyras atskleidė paslaptį: tai futbolo karaliaus Pelės antrasis vardas.

Kevina
Pasakoja mama Anželika Oniščenkienė iš Vilniaus:
Visada patiko reti ir galimi sutrumpinti vardai. Todėl ir savo dukrytę pavadinome keistu vardu – Kevina. Užuominą tokiam vardui davė tėvelis, nes simpatizuoja nenuoramai Kevinui iš filmo „Vienas namuose“. Mūsų judriai mergytei šis vardas labai tinka, dažnai vadiname Keva arba Kevute.

Artas
Pasakoja mama Erika Mateikienė iš Širvintų rajono:
Nuo pirmos nėštumo dienos buvome įsitikinę, kad gims mergaitė. Nėštumo pabaigoje sužinojome, kad gims berniukas. Staiga reikėjo rinkti berniuko vardą. Į rankas pateko žurnalas, kuriame buvo rašoma apie užsienio režisierių, vardu Artas. Taip ir pavadinome vaikutį. Iš pradžių vardas daug kam nepatiko, bet vėliau visi priprato.

Loneta
Pasakoja mama Asta Lekerauskienė:
Kai laukiausi, per TV rodė seną filmą apie indėnus. Indėnę Lonetą vaidino labai graži aktorė. Šis vardas man įstrigo. Liko laukti, kas gims. Kai pasaulį išvydo dukrytė, nekilo klausimų, kokį vardą jai duoti.

Katrielius Elijas
Pasakoja mama Nidita Laurinavičienė:
Savo vaikui vardą rinkome žinodami, kokią jis turi reikšmę žmogaus gyvenime. Todėl davėme du retus vardus, vienas kurių – biblinis pranašas Elijas.

Donaira
Pasakoja mama Airina Volungevičienė iš Prienų:
Dukrelės vardas gimė sudėjus mano ir jos tėčio vardus: Airina plius Donatas. Šį vardą rinkau aš, kaip ir man vardą rinko mama. Donaira savo vardu labai patenkinta.

Milena
Pasakoja mama:
Mūsų mažoji lėlytė buvo labai laukiama. Vardą jai rinkome ilgai, norėjome, kad jame atsispindėtų meilė. Antras dalykas, kuris paskatino rinktis šį vardą – naujas tūkstantmetis (mileniumas). Trečia – mūsų mergytės mėlynos mėlynos akutės.

Aridonas

Pasakoja mama Evelina Gasparavičienė iš Kuršėnų:
Aridonas – mūsų šeimos stebuklėlis. Vardą išgirdau iš savo tėčio, Šis turėjo pusbrolį tokiu vardu. Daug mėtų jo nematė, todėl vis minėdavo Aridoną. Vardas man įstrigo atmintin, pavadinau juo savo sūnų. Labai tuo džiaugiuosi, nes Aidonas – toks išdidus ir kilmingas vardas.

Edvilė
Pasakoja mama Lina Lesinskienė iš Kauno:
Kai gimė dukrytė, akušerė dar gimdykloje paklausė – kokiu vardu vadinsime? Kai atsakiau, jog nežinau, akušerė pasakė: „Tikriausiai mergytės nelaukėte, jei vardo dar neturite“. Suskubome išrinkti vardą. Prisiminiau mane labai sujaudinusią istoriją apie Kalvarijų gatvėje pamestą čigoniukę. Ji buvo tokia gražutė ir bejėgė. Kai ją nuvežė į SOS vaikų kaimą, Kubilienė jai davė Edvilės vardą. Vyras kiek papriekaištavo, kad dukrai daviau „pamestinukės vardą“. Mano Edvilės niekada neištiks tokia dalia”.

Dangelas
Pasakoja mama Aušra Miliauskienė iš Kauno
Žinau, kad tokio vardo, kaip mano sūnaus, neturi nė vienas vaikas. Sugalvojau jį pati. Gimdžiau šv.Velykų rytą, gimdymas komplikavosi, todėl baigėsi operacija. Po jos gydytojai prisipažino, jog nesitikėjo išgelbėti mūsų abiejų. Mano sūnus – tikras Šv.Velykų ryto stebuklas, gimdymo namuose jį praminė angeliuku. Todėl jis ir yra dangaus angelas – Dangelas.

Eidminas
Pasakoja mama Dalia Lisauskienė
Sūneliui vardą rinkome ilgai ir sunkiai. Studijavau „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, kuriame nurodyta kiekvieno vardo reikšmė. Radau įdomų, nepabodusį ir prasmingą vardą – Eidminas. Sūnus gimė labai didelis (58 cm ūgio). Kadangi lietuviai – krepšininkų tauta, su vyru pagalvojome, kad mūsų sūnus galėtų būti geras krepšininkas. Vardas turėtų jam padėti, nes Eidminas reiškia: eid – „eiklus, min – „minėti“.

Gajus ir Rusnė

Pasakoja mama Irma
Manęs netenkino vardai, besikartojantys kas antroje šeimoje. Kadangi dirbau auklėtoja darželyje, į atmintį pakliuvo darželio „pažiba“ – išdykęs berniukas, vardu Gajus. Tuo metu skaitydama Šv. Raštą aptikau eilutes: „Vyresnysis – mylimajam Gajui – kurį aš myliu tiesoje: mielasis, aš linkiu, kad tau gerai sektųsi visuose reikaluose, kad būtum sveikas (…)“ (3 Jonui 1-2eil.) Tie žodžiai sutapo su širdies troškimu, kad sūnui gerai sektųsi. Vardo reikšmę susiejau su lietuvišku vardu Gaja (gyvybė). Kai 6 mėnesių Gajui teko ištverti dvi skubias operacijas ir gelbėti gyvybę, manau, vardas jam padėjo. Dabar 5 metų Gajus trykšta gyvybingumu.
Kai pagimdžiau mergaitę, be konkurencijos laimėjo vardas Rusnė. Dukrytė turi bendravardį – miestelį Šilutės rajone.

Atėnė
Pasakoja mama Ieva Žukovienė iš Prienų:
Dukrai išrinkau Atėnės vardą, nes tokio aplink neteko išgirsti. Vardo reikšmė – graikų karo ir išminties deivė. Šių savybių dabartiniame gyvenime labiausiai ir reikia. Keista, kad vardų žodyne Atėnė vadinama tik išminties deive, o karo deivės vardas kažkodėl nutylėtas…

Sindija
Pasakoja mama Diana Tamulienė
Ultragarsas rodė, kad vaikelis bus aukštas, spėjo, kad berniukas. Mergaitei vardo nerinkome, tik juokais pakalbėjome, – jei gims aukšta mergaitė, tai turbūt bus manekenė. Kai gimė vaikelis, gydytoja pranešė: Mergaitė. O aš pasakiau: Labas, Sindyte.

Dovaldas
Pasakoja Dovaldo tėveliai:
Mums buvo nesvarbu, kas gims – berniukas ar mergaitė. Tačiau kažkodėl žinojom, kad jei gims mergytė, pavadinsime Laura. Ir štai, žodžiai: Jums gimė sūnus. O kaip pavadinti? Į rinkimus įsitraukė visa giminė. Norėjosi ne šabloniško vardo. Artėjo registravimo terminas, o mūsų sūnelis buvo „aukselis“, „lepūnėlis“, „turtas“. Tad gimė išganinga mintis: sujungti savo vardus. Mes esame Dovilė ir Evaldas. Taip ir gimė Dovaldas.

Girmantas
Pasakoja mama Renata Pečiulytė:
Vardą Girmantas radau skaitydama straipsnį laikraštyje. Vardas patiko, bet tada dar nebuvau nėščia, negalvojau, kad taip kada nors pavadinsiu savo sūnų. Kai pastojau, vartydama vardų knygą vis apsistodavau ties vardu Girmantas. Todėl dar negimusį savo mažiuką taip ir pavadinau.

Darija
Pasakoja mama Dalia Vaškienė iš Pasvalio rajono:
Norėjome grįždami iš ligoninės dukrytę tuoj pat pakrikštyti, tad vardą reikėjo išrinkti kuo greičiau. Jį pasiūlė vyro brolio žmona. Vardas Darija visiems patiko. Juokingiausia, kad nuėjęs užregistruoti vyras nežinojo, kaip šis vardas rašomas. Darija – šventas vardas, reiškia „turtuolė, nešanti turtus“.

Salvinija
Pasakoja mama Rasa:
Dėl dukrytės vardo su vyru derėjausi dar iki jai gimstant. Labai norėjau, kad būtų Salvinija. Man šis vardas patiko tuo, kad galės augti kartu su mažyle: iš pradžių bus Salvutė, Salvė, po to Salvija, o kai užaugs – Salvinija. Šis vardas kilęs nuo lotyniško „salve“, reiškiančio „sveika, išgelbėtoji“. Juk mažylė gimė su vadinamuoju „angelo pabučiavimu“ (pigmentine, ilgainiui išnykstančia dėme kaktoje).

Gerardas

Pasakoja mama:
Dar nebuvome su vyru susituokę, kai išrinkome šį vardą berniukui. Taip sūnų ir pakrikštijome. Krikšto dieną sužinojome, kad Gerardas – šventas vardas. Tai vardas vyskupo, kilusio iš Venecijos. Gerardas buvo Vengrijos apaštalas.

Alanas Silvestras
Pasakoja mama Diana Lukjanovičienė iš Vilniaus:
Kaip ir daugelį mamų, pirmomis dienomis mane užgriuvo rūpesčiai, o čia dar vardo niekaip nesiseka išrinkti. Iš 1500 vardų sąrašo apsistojome ties raide A. Labiausiai prie širdies buvo Alanas. Alanas – ne šventas vardas, todėl pakrikštijome Silvestru. Alaną išrinko tėtis, Silvestrą – aš.

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = šeši