Retas vardas 2

ciakiene3

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

„Mamos žurnale“ kiekvieną mėnesį spausdiname retų vardų istorijas. Gal jos sudomins ir Jus?

Felisitė

Pasakoja mama Lijana Feimanienė:

Tėvelis šį vardą sugalvojo, kai mes dar tik draugavome ir apie bendrą šeimą labai rimtai dar nemastėme. Tiesiog tuo metu jis buvo keliems mėnesiams išvykęs į užsienį ir mums susirašinėjant internetu jis man parašė, kad jei mes turėsime dukrytę, jis norėtų ją pavadinti Felisitės vardu… Šis vardas pasirodė man negirdėtas, ir labai mielas… Paklausiau, kaip jis jį sugalvojo, nes buvo tikrai įdomu. Jis norėjo, kad vardo ir pavardės pirmosios raidės sutaptų, todėl vardą dėlioti pradėjo nuo savo pavardės pirmųjų raidžių ,,FE”, tuomet sekė mano vardo pirmosios raidės ,,LI”, o pabaiga sakė išėjo savaime. Taip ir gavosi Felisitė. Kai gimė dukrelę, galutinai apsispręsti padėjo vardo reikšmė: Felisitė – laimingoji.

Elia

Pasakoja mama:

Norėjau neįprasto, reto vardo, nes pati turiu tokį, kurį kas antra mergina turi. Man visada patiko rusiškas berniuko vardas Ilja, bet vyriškas vardas mergaitei, suprantama, skamba keistai. Tai perdariau iš Ilja į Elia. Tarti reikia su „j“, o rašyti „ia“.

Titanas

Mama Eglė:

Titanas – vienas iš graikų dievų. Tai stiprios dvasios žmogus, nugalėtojas, didelio proto, talento. Dar laukdamasi vaikelio tvirtai buvau apsisprendusi jam duoti Titano vardą, norėdama, kad jis taptų tvirtu, stipriu žmogumi. Beje, šis vardas yra neeilinis ir nepaprastai gražiai skamba. Mano vaikas, nepriklausomai nuo vardo, turi savybę visada laimėti ir tapti nugalėtoju, taigi, ir vardas Titanas jam labai tinka.

Jogilė

Pasakoja mama Sandra:

Vardą išrinkti į šį pasaulį ateinančiam angelėliui buvo be galo sunku. Buvo daug nuomonių ir pasiūlymų. Tačiau man labiausiai patiko vardas Jogilė, kurį sugalvojau pakeitus vardą Jogailė. Tačiau vėliau vardyne radau ir šį vardelį. Taigi po ilgų diskusijų ir dvejonių tėtis pritarė mano nuomonei, ir mūsų mergytė gavo Jogilės vardą. Daugelis pritaria nuomonei, kad šis vardas negirdėtas, tačiau labai gražus.

Kaja 

Pasakoja mama Jovita:

Šį vardą sugalvojo Kajos tėtis. Dar jai nesant pilvuke, jau žinojome, kaip pavadinsime dukrą. Labai dažnai sulaukiame dėmesio dėl vardo, manau, šis vardas labai jai tinka.

Einaras

Pasakoja mama Inga:

Man labai gražiai ir meiliai skambėjo vardas Einius, todėl su vyru ir dukra pradėjome aiškintis vardo kilmę ir reikšmę. Kad ir kaip būtų keista, pasirodo, kad Einius yra lietuviškos kilmės vardo Einoras trumpinys, reiškiantis „greitai einantis“. Dukra (13 m.) visai prieš gimdymą pasamprotavo, kad gražiau ir įdomiau skamba Einaras, o ne Einoras. Taip ir apsisprendėme, kad mažylį vadinsime (kol bus mažiukas) švelniu trumpiniu Einius, o kai paaugs ir bus didelis vyras, į jį visi kreipsis Einaru.

Fausta

Pasakoja Faustos dėdiene Rima:

Gimus vyro sesers Sigitos dukrai, gavau toki elektroninį laišką:
Visada kiekvienas išgirdęs vardą, bandome prilipinti jau mums žinomo tuo vardu žmogaus asociacijas. Vardą rinkome ne pagal retumą ar kokias kitas „panaberijas“, tiesiog pagal vaiko charakterį – be jokių brošiūrų. Tiesiog gulėjome lovoje su vyru Mindaugu prieš pat gimdymą ir galvojome vardus berniukui ir mergaitei. Buvome sugalvoję Meda, bet dar norėjosi kažkokio vieno ar dviejų, kad būtų lengviau išrinkti. Besvajodama prisiminiau, kad mano vienas toks šaunus dėstytojas universitete buvo (ir yra) doc. Faustas, be to, yra toks kompozitorius Faustas Latėnas. Aš ir sakau, o jeigu Fausta? Vyrui patiko iškart. Tik tada prisiminėme literatūros klasikos kurinį Gėtės ,,Faustas”. Tuomet įlindome į internetą – iš lotynų kalbos faustas, fausta, faustė, faustus yra ,,laiminga”, ,,laimingas”.

Odrė

Pasakoja mama Ingrida:

Mūsų dukrytės vardas Odrė – ji nuostabus judrus vaikas, o jos vardas atspindi ją pačią. Jis reiškia: stipri, galinga, kilminga. Šis vardas retas Lietuvije ir gan įdomus.

Ronaldas

Pasakoja mama:

Šio vardo reikšmė, kurią mes radome vardų knygoje, atitiko mūsų sūnelio charakterio bruožus. Niekada nebūčiau patikėjusi, bet kai rinkome vardą, visada norėjau, kad toks jis ir būtų. Kadangi sūnelio tėtis yra futbolo fanas ir pats mėgsta pažaisti, tai ir nusprendėme duoti sūnui vieno iš žymiausių futbolininkų Ronaldinio arba Ronaldu vardą. Vardų knygoje rašo, kad Ronaldas – senovės vokiečių vardas, reiškiantis: ,,valdantis lemtį”. Šio vardo žmonės turi lakią fantaziją, mėgsta suburti žmonių ratą aplink save, mėgsta vadovauti, yra griežti meilėje.

Mila

Pasakoja mama Lina:

Dukrytei vardą su vyru išrinkome dar jai negimus, nutarėme, kad bus Eva. Trumpas vardas labai derėjo prie ilgos pavardės. Visi žinojo, kad taip pavadinsime savo mažylę. Bet aš kuo toliau tuo labiau norėjau kito vardo, tik niekam nesakiau. Prisiminiau čekų kilmės modelio vardą – Milla Jovovich. Gimus anūkėlei, seneliai padovanojo antklodę su gimimo data ir vardu Eva. Dar porą savaičių visi vadino mano dukryte Evute. Kai vyras apsiprato su nauju vardu, visiems buvo pasakyta, kad savo mergaitę vadinsime Mila. Nuo tada ji tapo Milute.

Vilimas

Pasakoja mama Agnė:

Vardą rinkome būtinai iš ,,V” raidės, nes vyro giminėje vyrų vardai visi prasideda šia raide. Labai sunkiai sekėsi, tad gimė sūnelis, bet vardo dar neturėjome. Trečią dieną sumąsčiau, kad reikia pavadinti Vilimu, vyrui šis vardas taip pat labai patiko, o ir sūneliui jis tiko, taigi dabar sūnelio vardas Vilimas.

Vaiga

Pasakoja mama Reda:

Mergaitei norėjosi ypatingo, švelnaus, neilgo vardo. Perskaitėme daug vardų kalendorių, naršėme internete, ir nieko… visus devynis mėnesius. Likus porai dienų iki gimdymo dar karta peržvelgėme užsirašytus vardus, jų buvo vos keli. Bandėme garsiai tarti, ir vis akys krypo į Vaigą. Gimus dukrytei, abejonių nebeliko – bus Vaiga. Šis vardas reškia „drąsiai žengianti“.

Amadėja

Pasakoja mama Justė:

Vardą galvojome ilgai ir nuobodžiai, dukrytei jau buvo dvi savaitės, o vardo vis dar nebuvo. Galų gale tėtis pats pradėjo vartyti vardų žodyną, o aš rašiau patinkančius vardus. Netikėtai užkliuvome už Amadėjos. Ir man, ir tėčiui patiko. Vardo reikšmė labai graži – ,,mylinti Dievą”. Amadėja jau ir pravardę turi – Mocertaitė.

Nona

Pasakoja Nonos mama iš Pakruojo:

Kai laukiausi, berniuko vardas jau buvo sugalvotas – Tauras. Dėl mergaitės vardo nebuvome apsisprendę. Mano vardas Neringa, todėl norėjau, kad dukros vardas prasidėtų raide N. Dukra gimė liepos 26 dieną, per pačias Onines. Turėjo būti Ona, tačiau pridėjau savo vardo raidę ir išėjo Nona. Toks vardas mūsų rajone pirmas.

Aurėja

Pasakoja mama Jolita Ivaškevičienė iš Vilniaus:

Kadangi visą laiką dirbau auklėtoja darželyje, daugumą man patinkančių vardų primindavo darželio mergaites. Norėjau tokio vardo, kuris man nieko neprimintų, tik mūsų dukrytę. Beviltiškai vartant vardų kalendorių, staiga, kaip saulės spindulys „nušvito“ Aurėjos vardas. Maloniai nustebino, kad šis vardas yra šventas.

Alvaras

Pasakoja mama Daiva Zagurskienė iš Prienų:

Berniukui nelipo nė vienas mano išrinktas vardas. Visą mėnesį vadinome vyresnio brolio mažybiniu vardu – mažuoju Lukučiu arba ,,bode” (nes Lukas neištardavo žodžio ,,brolis”). Pabandėme vadinti patikusiu vardu iš serialo – Alvaras. Kiti sunkiai atsimindavo tą vardą, vis prašydavo pakartoti. Pagalvojome – ir gerai, nebus toks dažnas, kaip Lukas, kurių dabar kas antras. Ir pavadinome Alvaru.

Martas

Pasakoja mama:

Pirmagimiui Karolio vardą aptikau vardyne. Renkant vardą antrajam vyras taip pat norėjo, kad jis neskambėtų visiškai lietuviškai, o aš – kad vardui tiktų lietuviškos mažybinės priesagos. Vieną vėlų vakarą man begulint lovoje galvoje gimė tas ypatingas vardas. Prisiminiau, kad viena pažįstamas sūnui davė vardą Markas, tai kodėl negalėtų būti Martas? Vardas labai gražiai skamba malonybiškai: Martukas, Martuliukas.

Deira

Pasakoja mama Vida Puišienė iš Ukmergės:

Šį vardą dukrai išrinkau visai paprastai. Draugavau su mergina tokiu vardu. Gražus vardas ir paprasta istorija.

Airingas

Pasakoja mama Eglė iš Šakių rajono:

Kai laukiausi, išrinkau vardus sūnui ir dukrai: Airingas ir Džastina. Nors sūnus gimė per Mindaugo karūnavimo šventę, jį pavadinau Airingu. Šį vardą radau bevartydama kalendorių. Sutrumpintai vadiname Airyčiu, Airiuku. Seneliai pajuokauja, kad anūko vardą nesunku prisiminti. Prisimeni vyno „Ringo“ pavadinimą, pridedi „Ai“ ir gauni Airingą.

Gvidas

Pasakoja mama Daiva Jonušienė iš Palangos:

Žinodami, kad turėsime sūnų, išrinkome 5 patinkančius vardus. Man patiko Gvidas, vyras abejojo. Kai gimė sūnus, atrodė, kad šis vardas jam netiks. Norėjosi palaukti ir pažiūrėti, koks vaiko charakteris. Iš gimdymo namų teko važiuoti į vaikų ligoninę. Gydytojai reikėjo užpildyti dokumentus, ji paklausė, kada tas vaikas turės vardą. Reikėjo staiga nuspręsti. Neryžtingai pasakėme – Gvidas. Kai daktarė eidama koridoriumi kartojo: „Gvidas, Gvidelis, kur tas mano Gvidelis, mes su vyru nusišypsojome. Dabar tikrai nesigailime, kad išrinkome šį vardą.

Eiprilė

Pasakoja Eiprilės krikšto mama Inga iš Klaipėdos:

Mano krikšto dukrelės vardas – Eiprilė. Jos tėvelis užsispyrė, kad būtų Eiprilė, taip ir liko. Nors daug kas prieštaravo, nieko pakeisti negalėjo. Tėtis tą vardą išgirdo animaciniame filmuke „Vėžliukai ninzės“. Eiprilė iš to filmuko yra gera, miela ir ryžtinga. Kaip ir mūsiškė.

Uršulina

Pasakoja mama Honorata iš Vilniaus:

Visada patiko reti senoviški vardai. Kai pagimdžiau dukrą, mano vyras su sūnumi Luku atėjo aplankyti. Vyras atnešė rožių, o sūnus – didelį pliušinį meškiną sesutei. Tas meškinas buvo kaip koks ženklas. Prisiminiau, kad vardų žodyne radau gražų vardą Uršulina, kuris reiškė „meška, lokiukas“. Vardas visiems labai patiko. Dukra – kaip tikras lokiukas-tinginiukas, vis nenori vaikščioti, nors jau sukako metai.

Jonė

Pasakoja Jonės mama:

Gimus dukrytei, vardą rinkome 3 mėnesius. Kuris patiko man, nelipo vyrui ir atvirkščiai. Jonės vardo jis net nebuvo girdėjęs, bet kai parodžiau kalendorių, sutiko – toks yra. Tikriausiai negalėjo kitaip būti, nes dukra gimė birželio 21, prieš pat jonines. Mūsų miestelyje tokio vardo per 6 metus neteko išgirsti. Kartą dukra iš darželio parėjo su ąžuolo vainiku. Taip ją su joninėmis pasveikino vaikai.

Tajus

Pasakoja mama Gitana Arlauskaitė:

Nors gydytojai nepasakė lyties, širdimi jaučiau – tai Jis. Nenorėjau eilinio nutrinto vardo. Ieškojau išskirtinio ir trumpo, kad vaikai netrumpintų. Kadangi nėštumas buvo sunkus, iš lovos beveik nesikėliau, tik žiūrėjau TV. Kaip tik tada rodė serialą ,,Angelo paliesti”. Nors vardą Tajus ištarė tik vieną kartą, jis man iškart įstrigo.

Jaunė

Pasakoja mama Edita Malūkienė iš Kauno:

Kai laukiausi, vyras nupirko „Lietuvių vardų kilmės žodyną“. Abu nustebome, kad pažymėjome vienodą puslapį su vardais Jaunius, Jaunė.

Mena

Pasakoja mama Vilija Grakauskienė:

Rinkdami vardą norėjome, kad jis būtų kuo trumpesnis, todėl nusprendėme, kad Mena puikiausiai tinka. Tai vardo Filomena trumpinys. Filomena mums pasirodė per ilgas.

Timas

Pasakoja Timo tėveliai Mindaugas ir Alina Kucinai:

Besilaukdami surašėme ilgą patikusių vardų sąrašą, vėliau išbraukinėjome po vieną vardą, kol liko tik du: Timas ir Martynas. Kai gimė vaikelis ir išvydome jo veiduką, dingo visos abejonės. Jis buvo toks švelnus, mažas, tad ir jo vardas turėjo būti švelnus. Taip jis tapo Timuku.

Tėja

Pasakoja mamytė Inga:

Mūsų dukrytė gimė Čekijoje. Norėjau, kad vardą lengvai tartų užsieniečiai, kad negalėtų jo daugiau trumpinti, o močiutės – saldinti visokiomis „-utėmis“ ir „-ytėmis“. Pavadinome Tėja. Tačiau pirmą gyvenimo akimirką tėvelis savo dukrą pasitiko: „Mano Tejūtė“. O močiutė beldėsi į palatą: „Kur ta Tejytė?“ Gydytoja lietuvišką „ė“ greitai sušvelnino: „Na ir gražuolė ta jūsų Taja. Ir man tapo aišku, kad mano deivė (graikų kalboje Tėja – deivė), mano Tėja – tai tik man.

Aidanas

Pasakoja mama Daura iš Kauno:

Visi, išgirdę mano ir sūnaus vardus, stebisi. O aš taip ir norėjau. Mano vyro vardas Aivaras, mano – Daura. O mūsų sūnus – Aidanas. Iš kur toks? Kažkur kažkada pro akis praslydo, o kai gimė sūnelis, prisiminiau. Kai pavadinome, mano mama išmąstė: Aivaras+Daura=AIDAnas. Tai ir visa matematika.

Žemyna

Pasakoja mama Inga iš Radviliškio:

Vos gimus dukrelei, vyras ją iš kart pradėjo vadinti Žemynos vardu. Žemyna – tai Žemės deivė. Vardu patenkinti ne tik mes, bet ir seneliai, kiti artimieji. Manome, užaugusi dukra irgi bus patenkinta savo vardu.

Ovidijus

Pasakoja Ovidijaus mama Raimonda Šideikienė iš Klaipėdos:

Vardo rinkimas mūsų šeimoje buvo ilgas procesas. Surašydavau patikusius vardus ant popieriaus lapo ir vakare perskaitydavau iš darbo grįžusiam vyrui. Jis tik išbraukydavo ir paprašydavo dar paieškoti. Daug buvo ieškojimų, kol pagaliau – senelio pasiūlymas: gal Ovidijus?”. Niekas neprieštaravo, taip ir liko.

Ailandas

Pasakoja mama Alma:

Prieš kelis mėnesius su vyru, dar būdami studentai, laikraštyje ,,Aksitata” perskaitėme apie mažą berniuką, vardu Ailandas. Istorija buvo liūdna, tą berniuką mama vertė badauti. Mums patiko tas vardas ir juokais susitarėme, kad jei kada turėsime sūnų, taip jį ir pavadinsime. Taip ir nutiko.

Deina

Pasakoja mama Dina Janavičienė iš Vilniaus:

Žinojome, kad laukiamės dukros. Norėjome neįprasto, ypatingo, skambaus vardo. Mano pačios vardas neeilinis, tad žinau, kad jei kas pašauks mane vardu, tai tik aš ir atsišauksiu. To norėjau ir savo dukrytei.

Nikodemas

Pasakoja mama Aušra iš Alytaus rajono:

Seniai visiems sakiau, jei gims berniukas, bus Nikas. Kiti vardai man atrodė pabodę. Kai gimė sūnus, ilgai galvoję nutarėme gimimo liudijime užrašyti Nikodemas, o vadiname Nikučiu.

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 2