vardas

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Viena populiariausių rubrikų žurnale – apie retus vardus. Jeigu išrinkote ar sugalvojote savo vaikui retą vardą, parašykite jo atsiradimo istoriją. Įdomiausių vardų istorijas išspausdinsime žurnale ir portale.

Daugybę retų vardų rasite čia:

http://mamoszurnalas.lt/retas-vardas1/

http://mamoszurnalas.lt/retas-vardas2/

http://mamoszurnalas.lt/retas-vardas-3/

http://mamoszurnalas.lt/retas-vardas-4/

http://mamoszurnalas.lt/retas-vardas-5/

Vardų istorijas siųskite adresu info@mamoszurnalas.lt

Nepamirškite prisegti reto vardo savininko nuotraukos.

Faustina

Pasakoja mama Jurgita:

Kai ultragarsas patvirtinto, kad manęs nuojauta neapgauna ir laukiuosi mergaitės, abejonių neliko – ją pavadinsiu Fausta. Tačiau mano mama patarė pavadinti Faustina, nes tai šventas vardas. Tad pilnas dukrytės vardas yra Faustina, o trumpinys – Fausta.

Eilinga

Pasakoja mama Olga iš Klaipėdos:

Labai norėjau sugalvoti kuo įdomesnį vardelį, kad mano vaikas irgi būtų nepaprastas. Eilingos vardą netyčia surado mano mama, naršydama po internetą.

Olivija Viktorija

Pasakoja mama Olga:

Būdama nėščia išgirdau Olivijos vardą ir pagalvojau – jeigu gims dukrytė, taip ir pavadinsiu. Šis vardas retas, todėl tėčiui nelabai patiko, jis pasiūlė Viktorijos vardą. Nutarėme, kad bus teisingiausia pavadinti dukrą abiem vardais. Olivija lotynų kalba reiškia „alyvmedis“.

Audinga

Pasakoja mama Gintarė iš Pasvalio:

Visą mėnesį po gimimo dukrytė buvo be vardo. Begalę kartų vartėme „Vardų kalendorių“, domėjomės kitų vaikučių vardais. Žodyne radau Audingos vardą, pasiūliau jį vyrui, nuo tos minutės mergytė tapo Audinga. Šis vardas švelnus ir mielas, kaip ir mūsų mažylė.

Anupras

Pasakoja mama Evelina:

Kai pradėjau laukti, neapleido nuojauta, kad po širdimi nešioju mažą berniuką. Mergaitiškų vardų net negalėdavau sugalvoti. Kartu su būsimu tėveliu buvome sumanę kelis variantus. Dauguma jų keitėsi, atsirasdavo kiti, o visada likdavo vienintelis – Anupras (tėčio pasiūlytas). Kai sūnus išvydo pasaulį, aš jį pasveikinau vardu. Tai egiptietiškas vardas, jo reikšmė – šventas jautis. Po Jaučio ženklu mūsų sūnus ir gimė. Ir tai ne vienintelis sutapimas. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad prieš du dešimtmečius laukdamas vaiko mano krikštatėvis irgi buvo parinkęs šį vardą, jei gimtų berniukas, bet gimė mergytė, todėl jis šio vardo „nepanaudojo“.

Goja

Pasakoja mama Jolita iš Kauno:

Kai laukiausi ir rinkau vaikučiui vardą, mergaičių vardų sąraše greitai liko vienintelis – Goja. Matyt, jaučiau, kad gims mergaitė, nes berniukų vardai „nesiklijavo“. Vardas Goja skamba išdidžiai ir paslaptingai. Tenka aiškintis, kad šis vardas ne pramanytas, o rastas lietuviškame vardų kalendoriuje, jis net turi vardadienį – vasario 24 dieną.

Radvilius

Pasakoja mama Gintarė Jackūnienė iš Vilniaus:

Su vyru ilgai sprendėme sūnelio vardo likimą, kol važiuodami automobiliu netikėtai pastebėjome ant tvoros vaikų piešinius ir prie vieno iš jų – mergaitės vardą – Radvilė. Pridėjome galūnę ir išėjo Radvilius. Kirčiuoti reikia pirmąjį skiemenį. Keistas dalykas, bet tik gimus Radviliui pamatėme, kad jo vardadienis – būtent jo gimimo dieną – liepos 30-ąją!

Aušvilė

Pasakoja mama Aušra iš Kaišiadorių:

Visi tie vardai, kurie buvo išrinkti dukrelei dar negimus, staiga pasirodė visai netinkami. Teko vardynus vartyti iš naujo. Tai truko dvi savaites, kol vyras pasiūlė savo sugalvotą vardą – Aušvilė. Šis vardas tikrai prasmingas – aš esu Aušra, o mergytės tėtis – Vilijus. Sudėjus išėjo Aušvilė.

Vilgintas

Pasakoja mama Ina:

Žinau, kad kito tokio vardo nėra, nes aš jį sugalvojau pati. Pagimdžiau anksti – 24 nėštumo savaitę. Norėjau iš karto pakrikštyti, bet vardo nebuvome išrinkę. Tai įvyko per minutę – aš pažiūrėjau vyrui į akis ir ištariau: „Vilgintas“. Norėjau, kad sūnaus vardas būtų panašus į tėčio (Gintas). O toje situacijoje reikėjo vilties. Viltis ir Gintas – Vilgintas. O kaip dabar juokauja draugai – „vėl Gintas“.

Neilas

Pasakoja mama:

Vardus galvoti pradėjome anksti, nuo pirmojo nėštumo mėnesio. Mergaitei vardų netrūko, o štai berniukui nieko neradome. Kartą viename žurnale skaičiau apie Italiją. Apie šios šalies grožį pasakojo italas, kurio vardas Neilas. Šis vardas atrodė visai netikėtas, labai gražus. Visi stebėjosi, kai sūnų pavadinome Neilu, net ir dabar reikia pakartoti kelis kartus. O mes labai džiaugiamės, nes mūsų Neilutis – išskirtinis vaikas, turintis tvirtą charakterį.

Majus

Pasakoja mama Sonata iš Klaipėdos:

Kai dar laukiausi savo mažylio, galvojome įvairius vardus, nes mums sakė, kad kūdikis turi ateiti su vardu. Visokiausių prigalvojome, bet vis netiko ir netiko, tai man kažkas ne taip, tai vyrui nepatinka. Kartą paskambino sūnelio krikšto mama (nors tada net minties tokios neturėjome, kad ji gali būti krikšto mama) ir sako: „Žinai, sugalvojau vardą – MAJUS, jei patinka tai pavadink“. Grįžusi namo pasakiau vyrui ir iškart nusprendėme, kad mūsų lauktas kūdikėlis tikrai bus MAJUS.

Sidas

Pasakoja mama Rūta:

Mūsų mažas berniukas į pasaulį pasibeldė trimis savaitėmis anksčiau, tad dar buvome nepasiruošę, ir vardas dar nebuvo išrinktas. Turėjome tik vieną variantą – Sidas, o kai mažylį pamatėme, tai daugiau ir negalvojome. Vardų žodyne parašyta reikšmė „kilęs iš Sidono“. Vakarėliuose draugai sūnelį vis vadina Sidru, draugams menininkams jis – ispanų riteris iš dramos „Sidas“, besidomintiems muzika – Sido iš Pink Floyd bendravardis… Žodžiu, visi kaip nori, taip ir interpretuoja, o mums jis – pats gražiausias iš visų vardų.

Normantas

Pasakoja mama Vaida Mendelienė:

Kai sūnų pavadinome Normantu, nemaniau, kad tai retas vardas. Bet kuo toliau, tuo labiau apie tai galvoju. Mat kam tik pasakau sūnaus vardą, iš žvilgsnių suprantu, kad tokio nėra girdėję. Kai ligoninėje pasakiau, kad mano sūnus – Normantas Mendelis, seselė paklausė – kuris čia vardas? Net metrikacijos skyriuje mūsų sūnaus vardą įrašė į retų vardų skyrių.

Eliza

Pasakoja mama Aleksandra:

Vos tik sužinojome, kad laukiuosi mergaitės, pradėjome ją vadinti Lizusia. Taip mes sutrumpindavome gražų vardą Eliza. Atsimenate Liudviko van Bethoveno romantišką melodiją „Elizai“? Gražesnės nesu girdėjusi, o gražesnio vaiko už mūsų Elizą – nesu mačiusi.

Deinminas

Pasakoja mama Aida Žurauskienė:

Būdama nėščia ilgai ieškojau savo berniukui reto ir gražaus vardo. Vieną dieną mintyse „užsifiksavo“ – Deinminas. Daug kartų kartojau šį vardą, klausiau, kaip jis skamba ir iš vidaus „gavau“ spyrį. Supratau, kad ir vaikeliui patiko šis vardas.

Samelija

Pasakoja mama Kristina:

Širdis kuždėjo, kad mano pilve auga mergytė. Abejonių neliko, kai vieną šaltos žiemos naktį mane aplankė sapnas. Jame išvydau gražutę, mažutę mergytę didelėmis mėlynomis akimis, vardu Samelija.

Amelija

Pasakoja mama Ilona Pociuvienė iš Klaipėdos:

Laukdamasi žinojau, kad gims mergaitė. Vartydama „Vardų astrologiją“ susižavėjau vardu Agnessa. Pasiūliau vyrui, bet jis suraukė nosį ir pasakė „Ne“. Vieną vakarą per TV rodė filmą „Amelija iš Monmartro“. Kaip tik tuo metu su vyru surašinėjome patinkančius vardus ant lapelių (po 5), kaip tik pritrūko vieno vardo ir įrašiau Ameliją. Tik po gimdymo sužinojau, kad tai senoviškas vokiškas vardas, reiškiantis „kovotoja“.

Oskaras

Pasakoja mama Dalia Švedienė:

Vyras vardyne rado vardą Oskaras, jam pasirodė graži vardo prasmė – „Dievo ietis“. Apsidžiaugiau ir pritariau, nes abu norėjome, kad vardas būtų prasmingas ir įsimintinas. Imponavo tai, kad vienas mėgstamiausių mano rašytojų – Oskaras Vaildas. Prisiminėme ir daugiau žmonių šiuo vardu iš meno pasaulio: Oskaras Milašius, Oskaras Koršunovas. Ką gali žinoti, gal ateityje ir mūsų Oskaras taps žinomu menininku.

Marselė

Pasakoja mama:

Dar besilaukdama gavau iš draugės čekės čekiškų vardų kalendorių. Mano pačios nuostabai ten radau daug patinkančių vardų. Iš viso sąrašo išsiskyrė Marcella. Kad vardas būtų labiau priimtinas lietuvio ausiai, teko vardą sulietuvinti. Galutinis rezultatas – Marselė.

Odeta

Pasakoja mama Jurgita:

Besilaukdama susidariau man patinkančių vardų sąrašą, tačiau kai tą sąrašą parodžiau vyrui, nė vienas vardas jam nepatiko. Tad nusprendėme laukti dukros gimimo ir žiūrėti, koks vardas tiks. Ateidama į šį pasaulį mūsų dukrelė atsinešė Odetos vardą. Taip ją ir pavadinome. Juo labiau, kas šis vardas reiškia „turtas“.

Mija

Pasakoja mama Aušra:

Visada norėjau, kad mano vaikutis turėtų retą ir įdomų vardą. Naujadarų kurti nenorėjau, o Mijos vardas lyg savaime išplaukė iš atminties. Dar svarstėme, gal pavadinti Maja ar Mira, tačiau arčiau širdies buvo Mija. Tik vėliau išsiaiškinome, kad vardas yra itališkas ir gali būti kaip Marijos ar Amelijos trumpinys. Man graži ir buitiška šio vardo reikšmė: „mia“ itališkai „mano“.

Ginas

Pasakoja mama Brigita iš Kauno:

Jau 28 nėštumo savaitę sužinojau, kad po širdimi nešioju mažą berniuką. Su vyru nutarėme, kad pavadinsime Emiliu. Tik mano įsivaizdavimu jis turėjo būti panašus į juodų plaukų tėtį, bet vaikelis gimė panašus į mane, ir vardas pasirodė netinkamas šviesaus gymio švelnių bruožų mažyliui. Vyras darbe paskelbė rečiausio vardo konkursą, na ir ką jūs manot, mes nepasitarę abu išrinkome tą patį vardą. Tada neliko jokių debatų sūnelį pavadinome Ginuku.

Taja

Pasakoja mama Justė:

Mano dukrytės vardas – Taja. Iki šiol dar neteko jo girdėti. Iš karto sakau NE tiems, kurie galvoja, kad šis vardas nusikopijuotas nuo dainininkės pseudonimo. Šis vardelis buvo pasiūlytas, kuomet mažylė buvo pilvelyje, kurio beveik nesimatė. Su vyru norėjome reto ir trumpo vardo. Likus dienai diena iki gimdymo lyg tarp kitko užsiminiau vyrui apie šį vardą. Nieko nesprendėme. Kai gimė mergytė, vyras išsiuntė žinutes jog gimė nuostabi dukrytė Taja. Nieko kito neliko tik įregistruoti šį vardą!

Bartas

Pasakoja mama Jonė Valčiukienė:

Seniai tą vardą buvau įsidėmėjusi – bartai buvo viena prūsų genčių. Ir vardyne toks vardas buvo, tačiau kažkodėl jis niekam nepatiko, atseit, gyvūnų, šunų vardas. Kai mažuliui buvo gal trys dienos, mūsų aplankyti į palatą užėjo Kauno klinikų anesteziologė R. Miliuvienė. Pasiteiravo dėl vardo, o aš pasiguodžiau, kad man patinka vardas Bartas, bet visi prieš… Gydytoja nuramino – juk tu, vaikeli, jau vadini sūnų tuo vardu. Šie žodžiai man padėjo apsispręsti.

Malesta

Pasakojo mama Vilma:

Šio vardo istorija prasidėjo 1941 metų pavasarį, kai gimė mažosios Malestėlės močiutė. Proseneliui nuėjus mergaitę įregistruoti, jis išgirdo kaip vienam berniukui buvo duotas Malesto vardas, ir jis nusprendė savo mergaitę pavadinti Malesta. Visą laiką didžiavausi savo mama ir jos gražiu, retu vardu.

Eila

Pasakoja mama Elena Grybinienė:

Šis vardas daugeliui nėra girdėtas, tad tenka pakartoti keletą kartų, kol žmogus įsimena. Seneliams iš pradžių labai nepatiko, bet man šis vardas labai gražus. Juk ne Izaura pavadinome, tai ko čia spyriotis? Tačiau dukrytė auga, o seneliai vis dažniau kartoja: „Mūsų Eilytė“.

Gilmina

Pasakoja mama Milginta:

Mūsų šeimoje vardai gana reti. Mano – Milginta, vyro – Gvidas. Buvo nuspręsta, kad mūsų vaikelis irgi turės įdomų ir retą vardą. Kai tik sužinojome, kad gims mergytė, nutarėme, kad jos vardas turėtų prasidėti iš G raidės, kaip tėčio. Dar negimus mergaitei vardas jau buvo išrinktas – Gilmina. Jo reikšmė: „gil“ – skaudinti, jaudinti + „min“ – minėti.

Ramojus

Pasakoja mama Jolanta iš Panevėžio:

Ramojus – tai upės, tekančios Joniškėlyje pavadinimas. Šį vardą su Ramojaus tėčiu radome kalendoriuje. Atsitiktinai, bet jis mums labai patiko. Nutarėme, jei kada turėsime sūnų, pavadinsime šiuo vardu. Ilgai laukti neteko.

Toma

Pasakoja tėveliai Diana ir Ramūnas:

Dar draugavome, kai vyras susapnavo kūdikį. Aiškiai prisiminė, kad tai mergaitė, vardu Toma. Kartą skaičiau straipsnį, kad susapnuoti vardai – tai atsinešta lemtis, ir tokių dalykų ignoruoti negalima. Kai sužinojau, kad laukiuosi, jau buvo aišku – laukiamės Tomos.

Edena Vasarė

Pasakoja mama Eglė:

Šaltą vasario mėnesį pasaulį išvydo mūsų pirmagimė dukrytė. Kadangi iš anksto vardo nebuvome sugalvoję, tad teko ilgai sukti galvas, mat nusprendę buvome, jog visi mūsų vardai prasidės raide E (tėtis – Eugenijus, mama – Eglė), o ir pavardė visų vienoda, nepriklausomai nuo lyties. Taigi kasdien žavintis tobulu mažuoju Dievo kūriniu mintys nuklydo į Edeną – vietą, kurioje buvo sukurtas pirmasis žmogus. Ši vieta vadinama „žydinčiu sodu“, tai ir reiškia mūsų dukrytės vardas. Tad nors už lango tuomet siautė vasario (antrasis vardas tai ir atspindi) pūga, tačiau mūsų, tėvelių, širdyse sužydėjo sodai.

T

Sintija

Pasakoja mama Romualda iš Vilniaus:

Norėjome mergaitei reto ir prasmingo vardo. Artemis – graikų mitologijoje yra originalumo, gamtos, laukinių gyvūnų deivė, kuri gimė Graikijos Shynthia kalnuose, todėl kartais vadinama Synthia. Mes sulietuvinome – Sintija. Manau, šis vardas tikrai yra retas.

Vėtra

Pasakoja mama Saulė:

Prieš gimstant dukrelei pakilo didžiulė vėtra, į uostą neįplaukė laivai. Pūtė didžiulis vėjas, o priešais mūsų namus švietė nuostabi ryški vaivorykštė per visą dangų. Tada su vyru ir nusprendėme – gims vėtra, geroji mūsų Vėtra.

Milana

Pasakoja mama Olga:

Laukiau sūnaus ir buvau sugalvojusi jam vardą – Norbertas. Bet gimė graži juodaplaukė tamsiaakė mergytė. Reikėjo iš naujo rinkti vardą. Jau buvome bepavadiną Agata, bet tas vardas pasirodė per dažnas. Tik po 2 savaičių prisiminiau savo draugę Milaną, su kuria kažkada buvau dirbusi. Apsisprendžiau dukrą pavadinti šiuo vardu.

Natanaelis

Pasakoja mama Greta:

Tikiu, kad kiekvienas kūdikėlis ateidamas į šį pasaulį atsineša ir savo vardą. Gimus sūneliui abejonių nekilo, pavadinome jį Natanaeliu. Hebrajų kalboje tai reiškia „dovanotas Dievo“.

Inta

Pasakoja mama Rasa iš Telšių:

Tai mano mamos rastas vardas. Kai mano mama laukėsi, šį vardą perskaitė tuometiniame žurnale „Tarybinė moteris“ ir nutarė savo dukrą pavadinti šiuo vardu. Tačiau gimė berniukas. Brolis buvo silpnos sveikatos, dažnai gulėdavo ligoninėse, todėl kai jis užsimanė sesutės vardu Raselė, tėvams nebuvo kur trauktis. Mamai vėl nepasisekė išnaudoti vardo Inta, nes brolis norėjo tik Rasos. Mano vardas paauglystėje mane erzino. Kai gimiau, jis buvo ypač populiarus. Vien mano klasėje mokėsi 3 Rasos. Kai mama papasakojo, jog jei ne brolis, būčiau Inta, ant jo labai supykau. Sau pažadėjau – jei Dievas duos dukrytę, būtinai ją pavadinsiu Intute. Taip ir padariau.

Rojus Jokūbas

Pasakoja tėveliai Jolita ir Mindaugas:

Pirmąjį vardą – Rojus – sugalvojo vyras, kai sūnelis dar nebuvo gimęs. O antrąjį – Jokūbas – davėme todėl, kad sūnus gimė švento Jokūbo ligoninėje. Norėjau, kad sūnus turėtų du vardus, girdėjau, kad tokie žmonės gyvenime išlaiko pusiausvyrą.

Vitalis

Pasakoja mama Marina:

Visą nėštumą galvojau, kad po širdimi nešioju mažą berniuką Nikitą. Man labai patiko vienas berniukas tokiu vardu. Bet gimus mažyliui pamačiau, koks jis panašus į savo tėtį, tą nuostabų vyrą, kurį aš myliu. Ko daugiau moteriai reikia? Vyro vardas Vitalijus. Tad nutariau, kad antrasis vyrukas, kuris atsirado mano gyvenime, turi būti panašiu vardu – Vitalis.

Guostė

Pasakoja mama Gailė Markevičienė:

Vardas Guostė labai retas ir gražus, jį mūsų dukrytė turėjo jau gyvendama mano pilvelyje. Šis vardas kilęs iš žodžio „guosti“. Dabar dar neaišku, kas ką guodžia: kartai mes ją, kartais – ji mus.

Frederikas

Pasakoja tėtis Valdas Tadauskas iš Kauno:

Rinkdami vaikams vardus turėjome tris sąlygas: kad vardai būtų ilgi, tarptautiniai ir derėtų tarpusavyje. Pirmą sūnų pavadinome Dominyku, kiek ilgiau rinkome vardą antram sūnui. Parinkę panašią vardo galūnę ir tokį pat raidžių skaičių pavadinome Frederiku. Pavardė taip pat 9 raidžių. Jeigu sulauksime dukrytės, pavadinsime Andželika (tarptautinis, 9 raidžių, su galūne –ika). Paklausykite, kaip garbingai skamba: Dominykas ir Frederikas Tadauskai.

Ąžuolis ir Raistė

Pasakoja mama Asta:

Tėvelis, medžio drožėjas, norėjo, kad sūnus būtų Ąžuolas. Man atrodė, kad švelnių veido bruožų vaikui šis vardas „per sunkus“. Tada vyras pasiūlė vardą Ąžuolis (kirčiuotas antrasis skiemuo). Liko tik sutikti. Dabar neatsidžiaugiu, nes vardas ne tik visiems patinka, bet ir tinka berniukui: jame dera tvirtas charakteris ir švelnumas.

O dukrytei vardą sukūriau dar negimusiai. Man, augusiai miškų ir raistų apsuptame Dzūkijos kaime, dingtelėjo skambus ir trumpas vardas Raistė. Tada jau tėveliui liko tik sutikti. Dabar išgirdę šį vardą žmonės arba žavisi, arba gūžčioja pečiais, o pamatę mergaitę – vien žavisi.

Deimantas

Pasakoja mama Saulė:

Vardo autorius – tėvelis. Norėjome, kad vardas būtų išskirtinis, o jo reikšmė nebūtų paprasta. Kad ir kaip būtų keista, vardas Deimantas lietuviškų vardų kilmės žodyne toli gražu neapibūdinamas kaip brangakmenis. Deimantas – tai sudurtinis vardas: „dei” kilęs iš žodžių „deivis, deivė“, o „mantas“ reiškia „sumanus“. Taigi Deimantas reikštų „sumani deivė“. Argi ne nuostabu?

Fatima

Pasakoja mama Aušra:

Kai dukrytė dar buvo tik planuojama, tėtis pasakė: „Jei gims dukrytė, jos vardas bus Fatima“. Kaip pasakė, taip ir buvo. Visą nėštumą jaučiau, kad plaka mergaitės širdelė. Dabar savo mergytę vadiname Fatimute, Fatumyte, o kartais ir Timute.

Lanas

Pasakoja mama:

Mūsų sūnaus vardas vienintelis toks pasaulyje, mat jį sugalvojome patys. Kai laukiausi, sutarėme, kad jei bus berniukas, vardą rinks tėtis, jei mergaitė – aš. Tyrimo ultragarsu metu sužinojome, kad gims berniukas, tad viena vakarą Tomas parėjo iš darbo ir parsinešė penkių vardų sąrašą, iš kurio paprašė išsirinkti vieną. Apgalvojusi ir pasvarsčiusi, pasitarusi su Tomu, pasirinkau Lano vardą. Tai mūsų dvasiškos ir fizinės sąjungos vaisius, mūsų ryšys, mažas berniukas. Susipažinome mudu internetu, tai irgi savotiškas to įprasminimas. Taip atsirado jo vardas.

Markas

Pasakoja mama:

Markas – pirmas vaikutis šeimoje. O vardo idėja kilo gana netikėtai. Kai gimė Markas, vyko futbolo čempionatas, kuriame girdėjau šiuo vardu labai šaunų futbolininką. Norėdama su vyru išrinkti gražų ir retą vardą, jo ieškojome visur. Mums buvo svarbu, kad vardas būtų tarptautinis, nes mes gyvename ir planuojame ateitį užsienyje.

Zlata

Pasakoja mama Irena:

Šį vardą sugalvojo mano vyras, kuris tikėjosi, kad mūsų mergytė gims jo gimimo dieną – rugsėjo 11, bet Zlata nusprendė palaukti (tikriausiai norėjo atskiro gimtadienio) ir gimė rugsėjo 14! Būtent tą dieną Lietuvos krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais! Mano gydytoja – krepšinio gerbėja – išgirdusi, kad Lietuva laimėjo auksą, sakė mano vyrui, jog tikėjosi, kad gims krepšininkas. Aš norėjau slaviško vardo, nes studijuoju slavų literatūras VU, tad dukrytę pavadinome vardu Zlata, kurio reikšmė – auksas. Tikiuosi, mūsų auksinė mergaitė tikrai laimės konkursą, nes Vilniuje (o gal net ir visoje Lietuvoje) daugiau nėra Zlatų – ji vienintelė!!!

Meinardas

Pasakoja mama Alfreda:

Dar mokyklos laikais perskaičiau knygą, kurios herojus buvo Meinardas, nusprendžiau kada nors taip pavadinti sūnų. Kai gimė sūnus, pavadinome jį Meinardu. Jo pavardė Titas, todėl daugelis painiojasi, galvodami, kad vardas Titas, o pavardė – Meinardas. Kartais poliklinikos registratūroje kyla nesusipratimų.

Kevinas

Pasakoja mama Inesa Tekoriūtė iš Šiaulių:

Šv. Kalėdų rytą su vyru žiūrėjome filmą „Vienas namuose“ apie padaužą berniuką. Bežiūrėdamat pajutau pirmuosius savo vaikučio judesius. Tai išties nepakartojamas jausmas. Nė negalvodami su vyru nusprendėme savo pirmagimiui skirti filme vaidinusio berniuko vardą – Kevinas.

Armantė

Pasakoja mama Virginija:

Vardą rinkome gana ilgai, vis dėliojome, kad gražiau skambėtų, o svarbiausia, kad būtų retas. Dabar Armantės vardu labai džiaugiuosi, jo nė nerandu kalendoriaus puslapiuose.

Digna

Pasakoja mama:

Tai skambus, retas, turintis šventą kilmę vardas. Kai dukra užaugs, visus galės per savo gimtadienį vaišinti prancūzišku vynu „Santa Digna“.

Fortūnatas

Pasakoja mama Inga iš Kauno:

Vardą sūnui sugalvojo tėtis. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo mūsų draugystės pradžios, jis užsiminė, kad jei kada turėsime sūnų, jis bus Fortūnatas. Nebuvau labai patenkinta, bet per 5 metus pripratau prie tos minties. Kai gimė sūnelis, vyras paklausė, ar sutinku su vardu Fortūnatas. Sutikau, nes žinojau, kad jam tas vardas labai patinka. Dabar jis patinka ir man.

Jūrantė Ota

Pasakoja mama Ingrida iš Klaipėdos:

Dar negimus dukrelei jau žinojome, kad jos vardas bus susijęs su jūra, nes abu su vyru esame gimę ir užaugę prie jūros (tik tėtis – už 10 000 km). Žodį „jūra“ galima versti ir į japonų kalbą, jis turi savo hieroglifą ir yra laimingas vardas. Močiutei Jūra pasirodė per griežtas vardas, tad ji prilipdė galūnę. Taigi – turime Jūrantę.

Hubertas

Pasakoja mama Daiva:

Kai gimė berniukas, vyras jau kitą dieną aplankęs pažiūrėjo į sūnelį ir išdidžiai pasakė: Hubertas. Atrodo, kitas vardas jam ir negalėtų tikti. Hubertas reiškia „medžioklės dievas“, kuriam senovėje medžiotojai dėkodavo už pagautą grobį. Huberto tėvelis Linaras yra atsidavęs žvejys, o senelis Pulgis – medžiotojas, tad „medžioklės dievas“ Hubertas tiko į kompaniją.

Jorintas

Pasakoja mama Ž. Višumirskienė:

Ilgai vartėme vardyną, o sūnelį vis vadinome mažybiniais vardais. Pagaliau prisiminiau, kad mama kadaise sakė vardą, kurį būtų davusi sūnui, jei būtų jo susilaukusi. Jorintas. Pasakiau vyrui, jam šis vardas labai patiko. Sūnelį pavadinome Jorintuku.

Laurentas

Pasakoja mama Daiva iš Kauno:

Vardą išrinkome ilgai vartę vardų kalendorių. Iniciatorius buvo tėtis. Iš pradžių visiems šis vardas daug atrodė labai keistas, bet mums – pats gražiausias.

Samanta

Pasakoja mama Ramunė iš Vilniaus:

Vardą mažylei ėmiau galvoti vos sužinojusi, kad laukiuosi. Mintis, kad dukra bus trečia Miglė ar Aistė klasėje, visai neviliojo. Norėjome kažko skambaus. Susidariau apie trisdešimties vardų sąrašą. Vyras sutiko su visais, tačiau mano tėvai „neišbrokyjo“ tik vieno. Taigi jau penktą nėštumo mėnesį mano pilvelis tapo Samanta.

Deimonas

Pasakoja mama:

Kai laukiausi pirmojo vaiko, gydytojai sakė, kad bus sūnus. Tuo metu per TV rodė serialą „Deimonas“, nepaprastai patiko herojus Deimonas. Nusprendėme: gims sūnus, bus Deimonas. Gimė dukrytė. Teko vardui šiek tiek palaukti. Po metų gimė sūnus. Pamačius naujagimį nekilo jokių abejonių, kad ne vardas tinka vaikui, o vaikas tinka vardui. Tai buvo mūsų Deimonas. Tikras 4,5 kg vyras. Šis vardas labiau paplitęs užsienyje. Lietuvoje kol kas nesutikome nė vieno Deimono.

Žybartas

Pasakoja mama Aušra ir tėtis Ričardas:

Mums patinka skaityti istorines knygas, vienoje jų perskaitėme, kad Žybartas – vieno Žemaitijos kunigaikščio vardas. Jis mums patiko, todėl gimus sūneliui pavadinome Žybartu.

Eirida

Pasakoja mama Ingrida:

Vardą Eirida išgirdau gimdymo namuose. Jis man labai patiko, derėjo prie mano vardo (Ingrida). Tad dukrelei davėme vardą Eirida.

Imranas

Pasakoja mama Gerda:

Iš didelės meilės gimė sūnus. Esu lietuvaitė, o mano vyras – pakistanietis. Susitarėme, kad jei gims dukra, vardą rinksiu aš, o jei sūnus – jis. Gimus sūnui vyras išrinko vardą Imran, jį sulietuvinome ir išėjo Imranas.

Megė

Apie savo vardo istoriją „pasakoja“ 3 mėnesių Megė:

Atviruke, kurį laikau rankoje, matote keistą pilką namą. Jis vadinamas Mega. Ten, toli Kanadoje, liko mano tėvelis ir nepatirtos jo akimirkos – mano gimimas, pirmoji šypsena. Galbūt todėl aš ir tapau Mege. O gal dėl to, kad esu išsipildžiusi tėtuko svajonė, kuri jam, prieš pat Kalėdas sugrįžusiam namo, suspindėjo tari perlas jūros dugne. Šis vardas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „perlas“.

Jovilė

Pasakoja mama Renata Černienė iš Juodupės:

Jaučiau, kad turėtų gimti mergaitė. Kalendoriuje perskaičiau Jovilės vardą. Labiausiai juo žavėjosi vyresnioji dukra Inga. Mūsų miestelyje tokio vardo neteko girdėti.

Teodoras

Pasakoja mama Vaiva iš Mažeikių:

Netekus pirmagimės atrodė, kad pasaulis griūva. Tačiau laikas – gydytojas. Kažkokiame žurnale perskaičiau, kad Teodoras – Dievo dovana. Nuo tada žinojau, kad jei sulauksiu kūdikio, pavadinsiu Teodora arba Teodoru. Kai gimė sūnus, abejonių neliko – turime Dievo dovaną – Teodorą.

Izaokas

Pasakoja mama Elena Kaminskienė:

Šį vardą sūneliui sugalvojo tėvelis dar iki jam išvystant pasaulį. Tai biblinis vardas, be to, patrauklu buvo ir tai, kad geriausio mokslininko Niutono vardas irgi buvo Izaokas. Vos gimus berniukui, suskubome įregistruoti, kad niekas neperkalbėtų. Išvertus iš hebrajų kalbos Izaokas reiškia „juokas“. Iš tikrųjų, mūsų Izaokėlis – tikras linksmuolis.

Jogailė

Pasakoja mama Algirda:

Esu dėkinga savo mamytei, kad mane pavadino retu vardu Algirda. Dar nesutikau bendravardės. Su vyru nutarėme ir savo vaikus pavadinti retais vardais. Vyresnėlei Atėnei vardą sugalvojome porą metų prieš jos gimimą, o mažylei Jogailei – man pradėjus lauktis. Jogailė turėtų būti dėkinga Jogailai Morkūnui. Mano mamytė pasakojo, kad galvodama man vardą jai gražų vyrišką vardą Algirdas perdarė į moterišką. Tą patį su Jogaila padarėme ir mes.

Sidas

Pasakoja mama Evelina:

Pagimdžiau dvynukus ir pavadinau juos Domu ir Sidu. Gal pasirodys banalu, bet savo sūnelius aš susapnavau ir sapne pasakiau draugei, kad jų vardai bus Domas ir Sidas, ir kad jie bus labai ramūs ir geri berniukai. Taip ir yra.

Salvijus

Pasakoja mama Gintarė:

Norėjau, kad vardas būtų ne trumpas ir turintis prasmę. Salvijus, reiškia sveikas, o kuri mama nenori, kad jos vaikutis būtų sveikas? Kol kas, ačiū Dievui, mano sūnelis dar nesirgo.

Vykintas

Pasakoja mama:

Šį vardą išgirdau iš pažįstamos, kurios giminaitis pavadintas šiuo vardu. Nuo tada visą laiką svajojau, kad mano sūnus bus Vykintas, nes tai vyriška, gražu ir reta. Šį vardą nešiojausi savyje kokius 7 metus. Kol gimė sūnus, sutikau tik 3 vyrukus, turinčius šį vardą.

Miladas

Pasakoja mama:

Sūnui vardą sugalvojo tėtis, jis – afganistanietis. Jų kalboje Miladas reiškia gimimą. Iš pradžių man šis vardas nepatiko, bet greitai pripratau ir sūnų vadinu Miladuku.

Svetoslavas

Pasakoja mama:

Lietuvio ausiai šis vardas neįprastas, bet ir Lietuvoje gyvenantiems slavams jis nėra labai dažnas. Svetoslavo atėjimas į šį pasaulį buvo tarsi šviesos ir šilumos spindulėlis. Ne veltui vardo šaknis – tai žodis šviesa (svet). Jis atnešė palaimą į mūsų šeimą.

Pasakoja mama Daiva iš Utenos:

12-ąją nėštumo savaitę su vyru nutarėme išrinkti vardą mūsų mažyliui. Ilgai vartėme kalendorių, ieškojome tokio vardo, kuris būtų trumpas ir skambėtų švelniai. Mūsų nuomonė sutapo dėl vardo Gintė. O berniukui nė neieškojome, turbūt mūsų širdys jautė, kad gims mergaitė.

Mantė

Pasakoja mama:

Buvome išrinkę vardą sūnui – Rokas, bet gimė mergaitė. Norėjome, kad vardas būtų retas, skambus ir trumpas. Abiem su vyru patiko vardas Mantė. Daug kas siūlė pridėti pradžią: Ri- arba Dei-. Bet laikėmės savo nuomonės, tad mūsų dukrytės vardas Mantė.

Ditė

Pasakoja mama Ligita:

Šį vardą kažkur kažkada buvau girdėjusi. Į reikšmę nesigilinome, nes tėvams vaikų vardai visada atrodo patys gražiausi, o vaikai savo nuomonę pasakys, kai užaugs.

Baironas

Pasakoja mama Liudmila Marcinkevič:

Tiriant ultragarsu nebuvo nieko matyti, bet jaučiau – bus berniukas. Tik niekaip negalėjome išrinkti vardo. Vos tik pagimdžiau, į galvą šovė mintis: Baironas (tėvo vardas ir pavardė prasideda raide B.). Baironas gimė labai silpnas, todėl norėjau, kad vardas jam suteiktų stiprumo.

Gaudilė

Pasakoja teta Dalia Vaškienė iš Pasvalio rajono:

Šį vardą atradome laikraštyje, kur buvo pasakojama apie mergaitę našlaitę. Kai sesei gimė mergaitė, bandėme prisiminti tą vardą, bet nelabai sekėsi. Užteko pasakyti „gaudyti“ ir prisiminėme tą gražų vardą Gaudilė.

Džedlinga

Pasakoja mama Giedrė:

Šį vardą man buvo išrinkusi mano mama. Tačiau aš tapau Giedre, o Džedlingos vardas atiteko mano dukrai. Nors šis vardas negirdėtas, jam jau daugiau nei 23 metai. Kam šis vardas per sunkus, vadina ją Ingute.

Džasmina

Pasakoja mama Ginta iš Šiaulių:

Kai laukiausi, vyras dovanodavo jazminų, nes man patiko jų kvapas. Kartą gavusi puokštę pradėjau galvoti, kaip skambėtų žodis „jazminas“ kitomis kalbomis. Labai gražiai skambėjo Jasmine (Džasmina). Džasmina buvo persų princesė ir Aladino sužadėtinė.

Aidinga

Pasakoja šeimos draugė Rūta:

Mano draugai augina mergaitę gražiu ir neįprastu vardu – Aidinga. Tėveliai Aidas ir Inga sujungė savo vardus. Jie sako, kad jei kada gims dar viena mergaitė, bus Ingaidė (sukeis tėvelių vardų pirmuosius skiemenis atvirkščiai).

Neila

Pasakoja mama Asta:

Mūsų dukrytės vardas Neila. Jį mums pasiūlė mano mama.Tokio vardo nebuvau niekur girdėjusi, ir tik vėliau pamačiau, kad ir jūsų žurnalas turi Neilą. Iš pradžių skambėjo keistai, bet dabar jis mums pats gražiausias.

Arijanas

Pasakoja mama Liza ir tėtis Ruslanas:

Sūneliui vardą išrinkome ilgai negalvodami. Labai patiko vardas Arijana. Kadangi žinojome, kad gims berniukas, pritaikėme jam tą vardą, ir gimė Arijanas.

Juta

Pasakoja mama Aurelija iš Vilniaus:

Vardą dukrai išrinko tėtis Remigijus. Šis vardas susijęs su tėčio aistra automobilių sportui – raliui. Dar būdama mano pilve dukrytė keliavo po Lietuvą kaip tėčio sirgalė ir palaikė jį Lietuvos ralio čempionato lenktynėse. Tuomet pajuokaudavome – gal tegul būna Ralija? Bet tėčiui gražiau skambėjo vardas Juta, toks, kaip garsios lenktynininkės Juttos Kleinschmidt, Dakaro ralio nugalėtojos.

Eivydas

Pasakoja mama Gražvilė:

Su vyru buvome sutarę: jei gims dukra, vardą rinks jis, jei sūnus – aš. Gimė labai gražus berniukas, ir vardą teko rinkti man. Norėjau reto vardo, patiko Eivydas. Šį vardą išgirdau per televizorių, A.Valinsko laidoje.

Meilita

Pasakoja mama Edita:

Kai rinkome vardą, netikėtai šmėkštelėjo mintis: kadangi dukrytė taip laukta, o svarbiausia – gimusi iš meilės, tegul bus Meilita. Dauguma nustebo. Girdėjau visko: čiudnas vardas, negirdėtas, negražus. Tačiau buvau užsispyrusi ir džiaugiuosi, kad nepakeičiau savo nuomonės.

Krista Bjork

Pasakoja mama:

Gyvename Islandijoje, todėl norėjome, kad vardas būtų islandiškas, bet kartu ir skambėtų lietuviškai. Tokių bendrų vardų buvo tik keli, bet apsispręsti labai sunku. Skambinau mamai ir sesei į Lietuvą, klausinėjau, ką jos mano. Galų gale apsistojome ties Andrėja. Visi laukė ir žinojo, kokiu vardu bus pavadinta dukra. O man atrodė, kad negerai, jog vaikelio dar nėra, o visi vardą žino. Norėjosi staigmenos. Kai mergytė gimė, staiga pakeitėme sprendimą ir pavadinome Krista – šis vardas skamba lietuviškai, nors yra islandiškas. Islandijoje labai populiaru skirti ir antrą vardą. Draugiškai nusprendėme, kad jis bus Bjork.

Vainius

Pasakoja mama Vaida:

Vis daugiau žmonių stebisi mūsų sūnaus retu vardu. Mūsų šeimos narių vardai visi prasideda raide V. Sūnelis gimė per anksti, reanimacijos palatoje seselė paklausė, ar išrinkau vaikui vardą. Ištariau – Vainius. Močiutė dar bandė vadinti vaikutį kitais vardais, bet jis nusiramindavo tik vadinamas Vainiumi.

Eitvydė

Pasakoja mama:

Dėl dukros vardo su vyru vyko arši kova. Aš labai norėjau vakarės ir Vytenio, bet nugalėjo vyras su vardu Eitvyde. Tai retas, iš „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ rinktas vardas.

Astis

Pasakoja mama Rūta iš Kauno:

Norėjome trumpo, aiškaus ir išskirtinio vardo. Astis atitiko visus šiuos kriterijus.

Irvydas

Pasakoja mama Diana iš Vilniaus:

Visada sakiau, kad savo vaikui skirsiu labai retą, bet lietuvišką vardą. Kai laukiausi, siūlydavau vyrui vardus, o jis išbrokuodavo. Juokdavausi, kad tarp mūsų kils karas, kai reikės išrinkti kūdikiui vardą. Kai pagimdžiau, vyras į ligoninę atnešė „Lietuviškų vardų“ knygą. Šio mažylio labai laukė senelis. Tėčio vardas Irtautas, senelio – Vydmantas, abu vardus sudėjome. Išėjo vardas Irvydas. Vardyne radome šį vardą, kuris reiškia „viską matau“.

Dastinas

Pasakoja mama:

Vardą Dastinas radau knygoje „Pirmieji kūdikio metai“. Dastinas reiškia stiprus, kovotojas. Nėštumas buvo komplikuotas, aukšti antikūnų titrai. Nusprendžiau, kad šis vardas labai tiks mano mažyliui.

Klėja

Pasakoja mama Gintarė:

Kai laukiausi, sudarinėjome sąrašą patinkančių vardų. Berniukų vardų sąrašas buvo keturis kartus ilgesnis. Pagalbos paprašėme giminaičių ir draugų. Mano brolis pasiūlė – Klėja. Vos išgirdusi pasakiau – taip. Kai per gimdymą gydytoja pasakė: ,,O, kokios ilgos kasos, kaip ir pridera”, supratome – gimė mergytė. Ji nuo pat pirmos savo gyvenimo sekundės turėjo vardą.

Žygeta

Pasakoja mama Dalia:

Vardą Žygeta nešiojausi širdyje nuo pat vaikystės (įsidėmėjau skaitydama knygą). Tuomet pamaniau – jei kada turėsiu dukrytę, būtinai duosiu šį nuostabų vardą. Ir štai, gimė porelė – sūnelis ir dukrelė. Nebuvo abejonių, kaip pavadinsime dukrelę, o sūnui vardą sugalvojo tėtis ir vyresnysis sūnus. Jiems labiausiai patiko vardas Airidas.

Jordanas

Pasakoja mama Regina:

Sūnui vardą išgirdome atsitiktinai vienoje degalinėje. Tačiau pavadinti juo sūnų nusprendėme tik jam gimus. Sūnus gimė tą patį mėnesį ir tą pačią dieną, kaip mano mama. O tai lyg upės tėkmė – giminės pratęsimas.

Frančesca Veronika

Pasakoja močiutė (mamos mama):

Rinkti vardą tėveliai pradėjo, kai mažylė dar tik kuteno mamytę iš vidaus, nes žinojo: vardą išrinkti nebus paprasta. Tėvelis – italas, sicilietis, kur priimta pirmam sūnui duoti senelio iš tėvo pusės vardą, dukrai – senelės iš tėvo pusės, o antriems vaikams – senelių iš mamos pusės vardus.  Uošvių vardai gražūs ir būsimai mamai patiko, nepatiko tik tas, kad jau auga keli Džovani ir Frančeskos: dviejų tėvelio brolių vaikai, o kiek dar pusbrolių. Pagaliau rado išeitį: dvigubas vardas. Pirmas – pagal tradiciją, o antras – tėvų išrinktas. Dukrelei rinko mama, sūneliui – tėvas. Taip aš, būsimoji močiutė, sužinojau, kad mano dukrelei visų labiausiai patinka mano vardas, ir duodama jį savo dukrelei jaunoji mama tikėjosi, kad mažylė paveldės ir visas geras močiutės savybes. Taip rugpjūčio 14 d. Klaipėdoje atsirado (bet po mėnesio, deja, išvyko į Vokietiją) Frančeska Veronika.

Kleopatra

Žmona perka Jūsų žurnalą. Visada iš pradžių pasižiūri reto vardo konkursą, o jau po to – kitus straipsnius. O kadangi ji vis neprisiruošia nusiųsti Jums nuotraukos paštu, nusprendžiau padaryti jai staigmeną.

Mūsų dukrelės vardas Kleopatra, trumpiname  – Kleo. Aš ir žmona visada domėjomės senovės Egipto istorija. Tad ir Kleopatros vardas buvo įrašytas į galimų mergaitės vardų sąrašą. Gimdymo namuose prireikė daryti neplanuotą cezario pjūvį. Kai tai sužinojome, abejonių neliko – bus cezario pjūvis, bus ir Kleopatra. Sprendimą tik patvirtino tai, kad mažylė verkė garsiau už visus vaikus skyriuje, ir gydytojai bei akušerės sakydavo, kad ji tikrai su charakteriu. Taip ir auginame mes dabar dukrelę Kleo.

Dėrikas

Pasakoja mama Sandra:

Prieš 15 metų susipažinau su šeima iš Vokietijos, jie turėjo sūnų Dėriką. Man labai patiko šis vardas. Bet kai po kelerių metų gimė mano pirmagimis, nei tėvai, nei anyta nesutiko, kad jam duotume šį vardą. O kai po 11 metų gimė antras sūnus, su vyru nieko neklausėme, o ėmėme ir pavadinome Dėriku.

Giedrimė

Pasakoja mama Irma:

Gimus dukrai, galvojau apie Giedrės vardą, bet močiutė pasiūlė pavadinti retesniu – Giedrimės – vardu. Gimus sūnui vardą rinkome visi, buvo visokiausių pasiūlymų, bet Giedrimės niekas nenukonkuravo.

Einis

Pasakoja mama Živilė iš Vilniaus:

Kai laukdamasi rinkau vaikučiui vardą, vyrui netiko nė vienas. Jis buvo įsitikinęs, kad vardas jam šaus į galvą, kai pirmą kartą pamatys naujagimį. Deja, taip neatsitiko net po mėnesio. Viename vardų žinyne radau Einio vardą. Atkreipiau dėmesį, kad vardadienis nuo mano laukiamo kūdikio gimimo dienos skyrėsi tik pora dienelių. Prisiminiau, kad „Viliuje Karaliuje“ vienas iš herojų buvo Einis.

Helvija

Pasakoja mama Jurgita iš Mažeikių:

Po gimimo 2 savaites dukrytė buvo be vardo. Vyras sutikdavo su visais vardais, kokius išrinkdavau. Jau buvome bepavadiną Austėja, tačiau sužinojau, kad šis vardas labai papilitęs, o norėjosi reto. Atsitiktinai per televizorių išgirdau vardą Helvija. Tokio vardo dar nebuvau girdėjusi ir tvirtai apsisprendžiau. Po to išsiaiškinau, kad tai – senovės romėnų vardas. Kai pasakau dukrytės vardą, visi perklausia.

Madlina

Pasakoja mama Inga iš Palangos:

Madlina – mūsų visų labai laukta pagrandukė. Nors daugeliui žmonių išgirdus šį vardą reikia dar kartą pakartoti, bet visai mūsų giminei tai – labai lauktas, žinomas ir mielas vardas. Jį turėjo vyro močiutė. Šis vardas – ne naujiena seniesiems Klaipėdos krašto gyventojams.

Nemunas

Pasakoja mama Sadutė iš Marijampolės:

Po gimdymo įžengė pro duris vyriškis. „Esu palatos gydytojas“, – prisistatė. Pabendravus su juo visi kamavę sunkumai tapo įveikiami ir ne tokie baisūs. Jo patarimais naudojuosi iki šiol. Vos tik pamačiau gydytojo chalato atlape įsegtą kortelę „Nemunas Glinskis“, jau žinojau, kokiu vardu pavadinsiu savo mažylį.

Alisa

Pasakoja mama Sofija iš Vilniaus:

Ilgai rinkomės vardus, kai jau reikėjo gimdyti, buvo likę tik du – Junona ir Marija. Kadangi man darė cezario pjūvį, dukros gimimą žiūrėjau iš šalies ir turėjau laiko pagalvoti apie vardus. Kai man parodė tik gimusią mergytę, ištariau vardą Alisa. Visa giminė stebėjosi, bet mano sprendimas dėl šio vardo buvo tvirtas.

Atėja

Pasakoja mama:

Ieškojome trumpo, skambaus ir neįprasto vardo. Vyras per TV laidą išgirdo Atėjos vardą. Nuo tos minutės mūsų dukrytė – Atėja. Nei reikšmės, nei kilmės nežinome, bet abu esame labai patenkinti šiuo vardu.

Gentvilė

Pasakoja mama Vlada Jankauskienė:

Kartą vyras pasakojo savo vaikystės nuotykius. Paminėjo vardą Gentvilė. Man jis labai patiko. Tad nutarėme – kai gims dukra, bus Gentvilė.

Adrija

Pasakoja mama Daiva Radzevičienė:

Ilgai vartėme knygas ieškodami vardo. Apsisprendėme – bus Saulė. Manėme, bus šviesi, rami mergytė. Ligoninėje jau vadinome Saulute. Tik tėtis staiga pasakė: „O gal tegul būna Adrija…“ Iš tiesų, šis vardas tinka labiau, juk mūsų dukrytė tamsi, judri, „banguojanti“, kaip Adrijos jūra.

Rajus

Pasakoja mama:

Vardą buvo sunku išrinkti. Po ilgų diskusijų pavadinome Rajumi. Iš pradžių galvojome vadinti Rėjumi, bet aš pakeičiau raide Ė į A. Visiems buvo labai keista, bet dabar priprato ir džiaugiasi. Šis vardas mums lengviausias ir gražiausias.

Gaudija

Pasakoja mama Kristina:

Antroji dukrelė buvo neplanuota, bet labai laukta. Pirmuosius sąrėmius pajutau Naujųjų metų išvakarėse. Tokiai staigmenų mergaitei ilgai negalėjome išrinkti vardo. Kadangi dukra gimė per patį Naujųjų gaudesį, pavadinome Gaudija.

Ajartas

Pasakoja mama Elena:

Šį vardą išgirdau seniai, jis įstrigo man į atmintį. Tuo metu nė nebuvo minčių apie vaikus. Ajartui vardas labai patinka.

Kreta

Pasakoja mama Genutė Karpinienė:

Vardą dukrai sugalvojome antrą nėštumo mėnesį, kaip ir sūnui. Mūsų sūnus Kipras, tad dukrai davėme kitos salos vardą – Kreta.

Gaudrimas

Pasakoja mama Asta:

Sūnelio vardas buvo išrinktas dar prieš 3 metus, kai svečiavomės kitame Lietuvos gale, o mažylio dar nebuvo net planuose. Ten lakstė gražus berniukas didelėmis akytėmis ir garbanotais plaukučiais. Jo vardas buvo Gaudrimas. Tada su vyru susižvalgėme ir nutarėme, kad jei kada turėsime sūnų, jis bus Gaudrimas.

Aijenas Lejfas

Pasakoja mama Asta:

Gyvename Vokietijoje. Sūnaus tėčio protėviai kilę iš Švedijos, tad berniukui rinkome skandinavišką vardą. Dabar mūsų sūnus turi tikrai retą ir labai gražų vardą: Aijenas (kardo viršūnė) ir Lejfas (sūnus arba paveldėtojas). Manau, ateityje jis šiais vardais didžiuosis.

Geraldas

Pasakoja mama:

Kai laukiausi, vardo negalvojome, nes pirma norėjau pamatyti sūnų. Jam gimus nusipirkome „Vardų žinyną“ ir ėmėme ieškoti vardo. Tai buvo tikrai sunkus darbas. Su vyru ant lapelių surašėm mums patikusius vardus, deja, nė vienas nesutapo. Kurie patiko vienam, nepatiko kitam. Taip sūnų kurį laiką vadinome įvairiais mažybiniais vardais. Galiausiai vieną dieną vyras vėl vartydamas žinyną paklausė, kaip tau vardas Geraldukas? Man patiko, ir sūnelis pagaliau sulaukė vardo. Gal kitiems jis ir negražus, bet kitokio vardo savo burbuliukui ir nenorėtume.

Glorija

Pasakoja mama Viktorija iš Kauno:

Iš tiesų, tai vyresnis sūnus turėjo būti Glorija, laukėme mergaitės. Užgimus jo galvytei gydytoja pasakė: „Oi kokie ilgi Glorijos plaukai!„, bet gimė berniukas… Teko laukti kito vaiko…
Tą vardą širdyje nešiojau dar nuo vaikystės, kai turėjau tiek daug popierinių lėlių, kad nebežinojau nė kaip jas pavadinti. Išsikirpusi eilinę popierinę lėlę paprašiau mamos patarimo, kaip ją pavadinti. Mama buvo ką tik grįžusi iš tolimos šalies ir pasakė ten populiarų vardą – Glorija. Ta lėlė buvo pati gražiausia, taip ir vardą jau tada pamilau. O kur dar lotynų kalbos pamokos mokykloje, kai sužinojau, kad Glorija – tai šlovė, garbė.

Žygintė

Pasakoja mama Laura Miečelienė:

Kartą mano kirpėjai paklausus, kokį vardą duosiu dukrai, atsakiau, kad labai patinka berniuko vardas Žygimantas. Ji pasiūlė Žygintės vardą. Jis mums su vyru labai patiko. Kai gimė dukra, taip ir ją pavadinome. Seneliams buvo labai sunku priprasti prie šio vardo, bet dabar kito turbūt neįsivaizduoja.

Vilintas

Pasakoja mama Sandra iš Plungės:

Svyravau tarp dviejų vardų – Jovydo ir Vilinto. Teko traukti burtus, jie lėmė Vilintą. Dabar sūnų vadiname Viliuku ar Vilintuku, paaugęs taps Vilu, o užaugęs – Vilintu. Išvertus iš prūsų kalbos Vilas reiškia viltį.

Nerina

Pasakoja mama Asta Ežerskienė:

Per dieną surašydavau visus patikusius vardus, o vakare vyras ir sūnus išbraukinėdavo (visi nepatikdavo). Gimus dukrai, perskaičiau žurnale vienos moters biografiją, įstrigo vardas Nerina. Grįžusi iš ligoninės pasakiau – bus Nerina, mano nuostabai, vyras ir sūnus sutiko.

Einartas

Pasakoja mama Jolita iš Panevėžio:

Kai laukiausi, rinkau vardą sūnui, o vyras – dukrai. Su berniuko vardu vis neįtikdavau vyrui. Man patiko vardas Einius, o vyrui – ne. Ieškojome kompromiso ir pavadinome berniuką Einartu.

Jostautas

Pasakoja mama Angelė:

Naujam žmogučiui norėjosi reto, švaraus vardo. Pasiūlymų buvo įvairių, bet peržiūrėjusi keletą vardų kalendorių išrinkau Jostauto vardą. Tokios rūšies vardų vardyne radau per 100: Rimtautas, Vytautas, Sintautas ir t.t. Mūsų Jostautą po krikštynų globoja šv. Jokūbas.

Gustinas

Pasakoja mama Aista Morkuvienė iš Klaipėdos:

Vis daugiau žmonių stebisi mūsų sūnaus vardu. Kai laukiausi, mintyse sukosi tik moteriški vardai. Kalendoriuje radau gražų mergytės vardą Gustina. Ties juo ir apsistojome. Kai gimė berniukas, jam atiteko tas gražusis vardas. Pavadinti jį Gustinu buvo puiki mintis. Vardas mielas, nedažnas, lengva trumpinti ir švelninti.

Alvijus

Pasakoja mama Aušra iš Vilniaus:

Visų mūsų šeimos narių vardai prasideda raide A. Laukėme trečio vaikelio – sesytės Aistės. Tik ligoninėje pamąsčiau – o jei sūnus? Pati esu iš Alytaus, o vyras – iš Vilniaus. Šių mietų pavadinimų derinys ir padėjo išrinkti vardą. 24 nėštumo savaitę teko daryti operaciją, ir pasaulį išvydo tik 1 kg berniukas. Vardas Alvijus nuskambėjo per visą operacinę.

Nidas

Pasakoja mama Vilma:

Sūnelio vardas gimė gerokai anksčiau už jį patį. Tėtis paprašė mamos rankos ir širdies nuostabiame Lietuvos kampelyje – Nidoje. Jei gimtų sūnus, nusprendėme pavadinti jį Nidu. Kai po kelerių metų gimė sūnus, jis jau turėjo vardą.

Iva

Pasakoja mama Irmina iš Taujėnų:

Vardą išrinko tėtis. Vieną rytą pabudęs jis pasakė, kad dukrytė bus Iva. Kodėl? Jis ir pats negalėjo paaiškinti. Seneliai labai prieštaravo, todėl gimimo liudijime užrašėme Iveta. Tačiau dukrytę visi vadiname Iva, Ivute.

Renėja

Pasakoja mama Aurelija:

25-ąją savaitę gydytojai įtarus mergytę atsidusau – bent žinosiu, nuo ko pradėti. Na ir prasidėjo: Adrija, Idėja, Relaksacija, Arija, Italija. Juokingi žodžiai slėpė savyje gražius sąskambius. Įsivaizdavau tobulai gražią, švelnią, nepaprastai įdomią būtybę. Reikėjo vardo, kuris visa tai atspindėtų. Susapnavau – Renėja. Kitą dieną mano mamos pasiūlytame sąraše irgi pamačiau vardą Renėja. Viskam tašką padėjo tėvelio sąrašuose neišbraukti du vardai, kurių vienas – Renėja. Renėjos reikšmė lietuvių vardų žodyne: rami, taikinga, manau, mes nedaug nukrypome.

Doviltas ir Berta

Pasakoja mama Daiva Kėsienė iš Šilutės:

Dukrai Bertai vardą išrinko jos a.a. močiutė. Ji dar siūlė vardą Ziporina, bet labiau patiko Berta. Sūnaus laukėme ilgai – 6,5 metų. Jam vardą išrinkti buvo taip pat nelengva, nes rinkimuose dalyvavo ir dukra. Kiekvienas atskirai surašėme patinkančius vardus, o vakare susėdę rinkome patį gražiausią. Taip darėme kelis vakarus. Nugalėjo tėčio išrinktas vardas Doviltas.

Dagnė

Pasakoja mama Renata iš Vilniaus:

Renkant dukrai vardą, teko pasukti galvas. Visi vardai, kurie buvo kalendoriuje, atkrito, netiko ir tie, kuriuos siūlė artimieji bei draugai. Kai prie Agnės pridėjome D, gavome vardą Dagnė. Mažylei vardas labai tinka.

Altėja

Pasakoja mama Kristina Jurkšienė iš Kauno:

Altėja – tai deivė, jos vardu pavadintas mažas Ispanijos mietelis. Tame miestelyje teko pabuvoti mano vyrui, jis buvo sužavėtas nuostabiu gamtovaizdžiu. Dabar mudvi su dukryte turime slaptą svajonę nuvykti į mažą Ispanijos miestelį Altėją.

Jokimas

Pasakoja mama Raimonda:

Besilaukdama buvau spektaklyje „Žaldokynė“. Buvau mačiusi jau N kartų, bet kiekvieną kartą iš širdies kvatodavau. Bet tąsyk juokas virto pykčiu. Niekaip negalėjau rasti sau patogios vietos, nemačiau net kas vyksta scenoje, o aplinkinių linksma nuotaika pjaute pjovė. Todėl kai gimė berniukas, nedvejodama jį pavadinau Jokimu.

Augūna

Pasakoja mama Alina Vilčinskienė iš Šiaulių:

Jaučiau – bus mergaitė. Mažylė turėjo gimti po Dvynių ženklu, todėl norėjau, kad vardas jai suteiktų tvirtumo. Patiko vardas Augūna: jo pusiausvyrą laiko raidės A, stiprumo priduoda raidė Ū, o visuma primena žodį AUGTI.

Rinaldo

Pasakoja mama Loreta:

Pirmus nėštumo mėnesius su vyru gyvenome Italijoje, tad vardą sūnui vyras užsispyrė išrinkti itališką. Esu patenkinta išrinktu vardu – gražiai skamba sutrumpintas: Rino, Rinukas…

Aristidas

Pasakoja mama Lina Končiuvienė:

Vestuvėse pirmuoju smuiku griežė išradingi piršliai. Be visų kitų įdomybių, jie pasiūlė išrinkti būsimam vaikui vardą. Svečiai surašė vardus ant popierinių širdelių. Visi surašė po du vardus (berniukui ir mergaitei), tik viena močiutė užrašė vieną – Aristidas. Gal dėl to, kad turėjo tik dukras, ir tą berniuko vardą ilgai saugojo širdyje… Gimus vaikeliui, šis vardas jam lipte prilipo.

Neimantė Danielė

Pasakoja mama Agnė:

Kai laukiausi, berniukui vardas jau buvo išrinktas – Deimonas. Devintame nėštumo mėnesyje gydytoja patvirtino, kad tai tikrai berniukas, tad galvos nesukome. Viskas apvirto aukštyn kojom, kai gimė mergaitė. Dar ligoninėje bandžiau vadinti ją Daniela, bet mačiau, kad vardas jai netinka. Mažoji buvo energinga, o Danielos vardas man priminė sėslumą. Grįžo namo – vaikas be vardo. Savaitę rinkome, kol radome idealiai tinkantį – Neimantė. Tik bėda, kad vardas ne šventas, todėl po krikšto auginame Neimantę Danielę.

Gaivilė

Pasakoja mama:

Vienas bičiulis pajuokavo – pavadinkite mergaitę Gaiva, nes gimė pridususi ir teko gaivinti. Aš vardą patobulinau. Gydytojai praėjus valandai po gimimo pasakė, kad mergaitė teikia daug vilčių. Taigi – Gaiva plius Viltis lygu Gaivilė.

Gendrė

Pasakoja mama Audronė iš Gargždų:

Kai gimė vyresnėlė, labai populiarūs vardai buvo Gerda ir Greta. Man jie patiko, bet dukrai nesinorėjo duoti, nes jų tiek daug… Pavarčiusi vardų kalendorių radau vardą Gendrė. Dabar dukra užaugo, ir ji pati gali atsakyti, ar tas vardas jai patinka. Ji sako – taip, nes vardas retas, senovinis ir lietuviškas.

Meida

Pasakoja mama Birutė Gaurienė iš Vilniaus:

Dirbu mokytoja, todėl vardą vaikui būtų nesunku išrinkti. Bet teko kliautis vardų žodynu. Išrinkome Juditą, Simoną, Vestą ir dar kelis. Juos surašėme ant popieriaus lapelių ir sudėjome į skrybėlę. Dukrytė, būdama vos 3 parų, ištraukė lapelį su vardu Vesta. Tačiau šis vardas artimiesiems nepatiko. Vėliau žiūrėdami TV išgirdome žurnalistės Meidos komentarus. Mums abiem šis vardas nepraslydo pro ausis. Taip ir liko.

Paula

Pasakoja mama Lina iš Kauno:

Kai rinkome vardą, patiko Justė, Greta, Ieva. Bet visi pažįstami ragino duoti Paulinos vardą (nes mano vardas Lina, o vyro – Paulius). Bet pagalvojome, kad visi tie 4 vardai yra dažni ir pasikartojantys. Kai vyro sesuo pasiūlė mergaitę pavadinti Paula, vardas iškart prilipo.

Leonora

Pasakoja mama Digma:

Norėjau, kad vardas būtų ilgas ir skambus, šiek tiek senovinis. Manęs nežavėjo naujoviški vardai, primenantys šalių ir miestų pavadinimus. Vos pirmą kartą išgirdusi tylų dukros balselį, supratau – pavadinsiu Leonora. Ta mintis buvo tokia stipri, kad negalėjau įsivaizduoti kito vardo.

Tilius

Pasakoja mama Jūratė iš Vilniaus:

Tilius – tai vardo Teofilijus trumpinys. Vardą išrinko vyras. Dar būdamas paauglys jis svajojo turėti sūnų ir pavadinti jį Tiliumi.

Andrita

Pasakoja mama Edita Turūtienė:

Gydytojai pasakė, kad bus mergaitė. Vieną dieną su anyta žiūrėjome serialą „Grybauskai“. Anyta paklausė, kokia aktorės, vaidinančios Rožę, pavardė? Atsakiau, kad nepamenu, bet vardas – Redita. Pagalvojau – gražus vardas, sakau, mūsų mergaitė irgi bus Redita. O anyta sako – gerai, kad ne Andrita. Šis vardas mums su vyru labai patiko, nes jis – Andrius, o aš – Edita.

Alvija

Pasakoja mama Rasa iš Alytaus:

Mokiausi vienoje klasėje su mergaite Alvija. Ji buvo tikra mokyklos pažiba. Kai gimė dukra, džiaugiausi galėdama ją pavadinti šiuo vardu.

Ita

Pasakoja mama Lina iš Marijampolės rajono:

Šis vardas – tėvelio fantazija. Dar negimusią vadinadavome Itutės vardu. Kai pasaulį išvydo pasakiško grožio mergytė, abejonių neliko, tai mūsų svajonių Ita.

Deimilė

Pasakoja mama Jurga Petkevičiūtė iš Kretingos:

Norėjau dukrai duoti prasmingą, bet kartu ir neįpareigojantį vardą. Dukra – mano brangiausias turtas, kaip deimančiukas. Sudėjus „deimantas“ ir „meilė“ išėjo Deimilė.

Noja

Pasakoja tėveliai Džilda ir Olym Žaurovai:

Besilaukiant nuolat girdėjome prognozes – berniukas. Vieną dieną, kaip koks apsireiškimas įvyko, tiesiog pajutau vardą Nojus. Visų džiaugsmui gimė mergaitė. Nutarėme nieko nekeisti ir pasikliauti apvaizda. Taip Nojus tapo Noja.

Atilė

Pasakoja mama Alina iš Kauno:

Būdama nėščia rinkau tik moteriškus vardus. Nenorėjau labai populiaraus vardo, bet netiko ir egzotiniai, rėžiantys ausį. Skaitant vienos moters autobiografiją, įstrigo jos vardas – Atilė. Pajutau, kad tas vardas apsigyveno mano mintyse, širdyje.

Gita

Pasakoja mama Jurgita Petrikienė:

Vyras pasiūlė Gitą – trumpą ir lengvai tariamą vardą (vyrui tai buvo privalumas, nes jo vardo užsieniečiai neiškraipo, o mano iškraipo nuolatos, vadina Džiurdžita). Vyras pasakė, kad Gita – tai mano vardo Jurgita trumpinys, ir dukrelė bus pavadinta mamos garbei. Sutikau.

Medardas

Pasakoja mama Vaiva iš Ukmergės:

Medardu mano sūnų norėjo pavadinti mano senelis, berniuko prosenelis. Ligi šiol neteko sutikti vaikučio tokiu vardu. Šio vardo reikšmė – galingas, stiprus, tvirtas. Tikimės, kad augdamas sūnus pateisins vardo reikšmę. Iki šiol taip ir yra, Medardas iki 1,7 m. valgė mano pieną, dar nesirgo, yra linksmas ir žvalus.

Germantė ir Gertautas

Pasakoja mama Narūnė Urbonavičienė iš Vilniaus:

Mano vardas irgi retas, jį sugalvojo močiutė. Vardo Narūnė nėra lietuvių vardyne. Savo vaikus taip pat pavadinome retais vardais. Dukrytei davėme Germantės vardą. Ypač jis patiko vyrui, nes vyras gimęs Telšiuose, netoliese gražaus Germanto ežero. Sūnų pavadinome Gertautu. Buvome šį vardą sugalvoję anksčiau, kadangi sūnelis gimė mėnesiu anksčiau, naujo ir negalvojome. Vyras dalyvavo gimdyme, kirpdamas virkštelę pavadino sūnų Gertautu.

Adas

Pasakoja Ado mama Skaidrė:

Vardo iš anksto negalvojome, norėjome pirmiausia pamatyti mažylį. Gimė berniukas juodais plaukučiais, didelėmis mėlynomis akimis, tvirtas. Nusprendėme, kad reikia trumpo, paprasto ir prasmingo vardo. Taip atsirado Adas.

Mija

Pasakoja mama Violeta:

Laukiausi trečio vaikelio. Augo du sūnūs, tad motinos širdis troško dukrytės. Vieną vakarą per TV žiūrėjau laidą apie tokią dailininkę. Negalėjau atsistebėti tokia įdomia moterimi, jos paveikslais ir gražiu vardu – Mija. Daugiau vardų nebeieškojau. Išsipildė svajonė, turinti Mijos vardą. Dabar jai 2 mėnesiai

Estelita

Pasakoja mama Daiva Česnaitienė iš Kauno:

Surašiau daug vardų ir paprašiau, kad vyras išbrauktų tuos, kurie nepatinka. Liko vardas Estelita. Jis patiko ir vyresniam sūnui Nerimantui.

.

Liuka

Pasakoja mama Kristina Kulionienė:

Ar matėte filmą „Riešutų duona“? Liuka – iš ten. Tiesa, herojės pilnas vardas Liucina, bet juk kiltų noras trumpinti Liucė. O mes norėjosme, kad mergytė būtų tiesiog Liuka. O prie nuostabos kupinų veido išraiškų, išgirdus dukros vardą, mes jau pripratome.

Tilija

Pasakoja mama Jurgita iš Utenos:

Kai prieš 25 metus tėvai laukėsi manęs, tėtis mokėsi miškininku ir ,,kalė” lotyniškus medžių pavadinimus. Susižavėjęs pavadinimu Tilija (liepa) nutarė taip pavadinti mane, bet dėl senelių protesto pasirinko kitą vardą. Kai gimė dukrelė, pavadinome ja tuo ,,sutaupytu” vardu. Vardo dieną švęsime liepos 1-ąją.

Greisė

Pasakoja Greisės tėveliai Regina ir Rolandas Astrauskai iš Alytaus rajono:

Dar man besilaukiant, vyras savo krikšto sūnaus (7 m.) paklausė, ar šis turi „merginą“ ir kuo ji vardu. Berniukas pasigyrė, kad darželyje draugauja su labai gražia mergaite Greise. Vyrui šis vardas patiko. O kai gimė dukrytė, jis iškart pasiūlė ją taip ir pavadinti.

Grantas

Pasakoja Granto mama Jurgita Divolskienė:

Ultragarso tyrimui patvirtinus, kad mūsų šeimoje padaugės vyrų, teko mergaičių vardus palikti ramybėje, o griebtis vyriškų. Norėjau reto vardo, bet mano pasiūlyti vyrui siejosi su mandarinais, pijokais ir t.t. Į vardo rinkimo maratoną įsitraukė dėdės ir dėdienės. Kaunietis dėdė pasiūlė 2 vardus – Nerijus ir Grantas. Nerijų atmetėme, nes mano klasėje toks mokėsi. O Grantas didelio įspūdžio nepadarė. Prie šio vardo grįžome, kai ir dėdė radviliškietis pasiūlė vienintelį vardą – Grantas. Manau, toks sutapimas – tai ženklas.

Rudolfas ir Manfredas

Pasakoja mama Jolanta:
Pirmajam sūnui vardą išrinkau dar būdama 14-os, kai perskaičiau M. Jakajaus „Vengrų nabobą“. Labai norėčiau, kad ir mano Rudolfas būtų panašus į tą jaunystės herojų: švelnų, žavų ir labai vyrišką.

Dėl antro sūnaus vardo turėjau vargo – norėjau pavadinti panašiu į brolio vardu. Visą nėštumą sukau galvą, ir – ,,Eureka”! Po paskutinio egzamino grįžtant namo išgirdau per radiją nuostabų balsą. Tikėjau, kad to vaikino vardas taip pat turėtų būti nepaprastas. Pavadinau sūnų to ,,radijo balso” – Manfredo – vardu.

Laisvydas

Pasakoja mama:
Kai laukiausi savo pirmagimio, vyras išrinko šį vardą, man jis tikrai nelabai patiko. Labiau norėjau pavadinti Jokūbėliu. Kai nėštumas buvo jau 5 su puse mėnesio, mane paguldė į ligoninę, nes nejutau vaisiaus judesių. Ligoninėje glosčiau pilvuką ir kalbėjau su mažyliu: „Mažyli, būk gerutis, sujudėk, jei nori vardo Laisvydukas“. Taip ir nutiko – mažylis įspyrė man viduje švelniai du kartus. Ir nusprendžiau šitą vardą palikti.

Aiva

Pasakoja mama Augustė:
Kai dar laukiausi ir su vyru sužinojome, jog turėsime mergytę, abu norėjome, kad vardas būtų trumpas. Iš pradžių buvome sugalvoję, kad dukrelė bus vardu Eva. Tačiau šis vardas vėliau mums pasirodė perdaug dažnas. Tuomet sugalvojome, jog mergytę pavadinsime Aurėjos vardu, bet šis vardas jau atrodė lyg ir per ilgas. Taigi nutarėme, kad vardas turėtų būti kažkuo panašus į šiuos du vardus. Taip ir pavadinome – Aiva.

Mila

Pasakoja mama Lina:
Dukrytei vardą su vyru išrinkome dar jai negimus, nutarėme, kad bus Eva. Trumpas vardas labai derėjo prie ilgos pavardės. Visi žinojo, kad taip pavadinsime savo mažylę. Bet aš kuo toliau tuo labiau norėjau kito vardo, tik niekam nesakiau. Prisiminiau čekų kilmės modelio vardą – Milla Jovovich. Gimus anūkėlei, seneliai padovanojo antklodę su gimimo data ir vardu Eva. Dar porą savaičių visi vadino mano dukryte Evute. Kai vyras apsiprato su nauju vardu, visiems buvo pasakyta, kad savo mergaitę vadinsime Mila. Nuo tada ji tapo Milute.

Kristoferis

Pasakoja mama Leonora:
Kai laukiausi, ėmėme su vyru ieškoti vardo vaikiukui. Norėjosi tvirto vardo, ilgo, kadangi skaičiau, kad taip suteiki vaikui daugiau laimės. Kadangi mano pačios vardas yra tikrai retas, tai norėjau ir vaiku suteikti išskirtinį.

Aelita

Pasakoja tėvelis Linas:
Aelitos vardo istorija labai paprasta, kaip ir daugumos šeimų – kažkur išgirdo, perskaitė. Aš šį vardą išgirdau prieš 6 metus. Tuo metu dirbau pirmoje darbovietėje, kurioje viršininkėlis nuolat bendravo su kitos darbovietės vadybininke – Aelita. Jau tada pagalvojau, kad vardas labai gražus tad, jei turėsiu kada nors dukterį, ją taip ir vadinsiu. Ir nors kaip ir dauguma tėvų pirmo laukiau sūnaus, vien dėl šio vardo norėjosi ir mergaitės. Mano noras išsipildė.

Jorė ir Uosis

Pasakoja mama Živilė Bunevičienė:
Pagrindiniai kriterijai renkant vardą buvo trumpas, lietuviškas ir nepopuliarus. Vieną dieną internete užtikau vardą Jorė, sužinojau, kad tai pagoniškas vardas, ir buvo švenčiama Jorės šventė (dabar Jurginės). Taip ir pavadinome dukrytę.
Sužinoję, kad laukiuosi antro leliuko – berniuko, klausimų nekilo, abu su vyru nusprendėme, kad jis bus Uosis, taip ir yra. Tai lietuviškas labai gražus vardas, kuris labai dera prie sesės Jorės vardo. Mūsų sūnelis dar mažiukas, bet ramus kaip uosis, linguoja ramiai kaip medelis.

Rimtė

Pasakoja mama Aušra:
Baigiantis nėštumui surašėme ant lapelio visus mums patinkančius vardus. Jų buvo apie 10, ir nė vieno tokio, kuris abiems vienodai patiktų. Abu sutarėme, kad būtų puiku, jei vardas prasidėtų raide R, kaip ir pavardė. Tarp tokių vardų buvo ir Rimtė. Šį vardą vyras rado vardyne, ir jam jis pasirodė labai gražus, o man toks keistas, bet įdomus. Skamba lietuviškai ir visiškai negirdėtas. Dukrytė gimė didelė – 4500 g, buvo tokia tvirta, rami, galima sakyti – rimta. Jai labai tiko vardas Rimtė.

Laris

Pasakoja mama Kristina:
Rinkomės iš daugybės vardų, bet visai atsitiktinai vyras, vartydamas vardų knygą pasiūlė šį vardą suteikti mūsų sūnui, man jis patiko. Mums šis vardas pats gražiausias, o ir mūsų linksmam ir stipriam sūneliui jis labai tinka.

Antėja

Pasakoja tėveliai Inga ir Aleksandars Lipatnikovai:
Vardą rinkome labai atsakingai. Norėjome, kad jis būtų prasmingas mūsų šeimai ir kartu įdomus bei retas, todėl savo dukrytę pavadinome Antėja. Tai graikų kilmės vardas, kuris reiškia ,,laiminga, žydinti, gėlėta“. Kodėl būtent graikų kalbos, paklausite? Todėl, kad šis mažas stebukliukas buvo pradėtas Graikijoje, o ir tėvelio vardas Aleksandras yra graikų kilmės. Taip pat norėjome, kad dukrytės vardas būtų iš A raidės tėveliui pagerbti. Mūsų Antėja – tai ilgai lauktas ir planuotas vaikelis, o vardo reikšmė, tikimės, lydės visą gyvenimą: ji bus laiminga, o gyvenimas tik žydinčiom gėlėm nuklotas.

Agapė

Pasakoja mama Lina:
Mintis apie tokį vardą kirbėjo dar nuo studijų laikų. Per senosios graikų kalbos paskaitas išgirdusi šį žodį ir ypač jo reikšmę (meilė – šeimyninė meilė) pagalvojau, kad jei kada turėsiu dukrelę, tai būtinai pavadinsim ją Agape (trumpas, paprastas, lengvai įsimenamas ir gražus vardas). Be to, nesinorėjo nuskriausti dukrelės, kadangi sūnui irgi davėme labai retą vardą.

Arvilė

Pasakoja mama Dovilė:
Kai gimė dukrytė, galvojome apie Emos vardą, tačiau labai norėjome, kad dukrytė turėtų ir kažką mūsų. Mano mama sugalvojo Arvilės vardą (Arūnas+doVILĖ). Nors šis vardas tikrai mūsų močiutės sugalvotas, tačiau mūsų dukrytė turi savo vardo dieną!

Raidas

Pasakoja mama Raimonda iš Klaipėdos:
Daviau šį vardą pagal runų simboliką (runos – magiški likimo ženklai). Man patiko Raido runa, kuri reiškia tikslingą kelią, harmoniją ir visumą, prasmingą veiklą. Be to, Raidas skamba vyriškai ir tvirtai.

Luiza

Pasakoja tėtis:
Mūsų dukrytės vardas Luiza. Reikšmė – moteris kovotoja. Norėjome trumpo ir reto vardo. Kadangi dukrytei gimus gyvenome ne Lietuvoje, o Kipre, derinome prie šalies, kurioje gyvenome, ir prie Lietuvos.

Evanas

Pasakoja mama:
Sūnui vardą sugalvojau aš pati. Net nežinau šito vardo reikšmės. Dauguma tėvų galbūt renka savo vaikui vardą įsigilindami į vardo prasmę, reikšmę, bet aš, deja, ne. Man šis vardas tiesiog buvo malonus „ausiai“, taip pat gražiai skamba šio vardo mažybinė forma, o be to, jis vienas iš retesnių vardų! Vardą Evanas aš tiesiog radau internete!

Aringas

Pasakoja mama Ieva:
Vietoje savo Aringučio laukėme dukrytės, taigi ir vardus mergaitiškus rinkome. Kai gimus vaikučiui gydytojas paklausė, koks bus vardas, mes net neturėjome ne vieno vardo berniukui. Norėjome, kad būtų panašus į tėčio (jo vardas Arūnas). Galėjo būti Arijus, tačiau prie pavardės negražiai skambėjo, tai išėjo Aringas. Abiem labai patiko, taigi taip ir liko.

Amanda

Pasakoja mama Inga:
Dukrytei vardą išrinkome dar jai negimus. Vartėme daug vardynų, tačiau tėvelis buvo išrankus ir norėjo reto bei skambaus vardo. Po ilgų ieškojimų viename žurnale perskaičiau straipsnį, kurio herojės vardas buvo Amanda. Tėveliui šis vardas patiko ir jau gimdymo namuose mergytę vadinome Amandėle.

Vasarė

Pasakoja mama Giedrė Pauliukonienė iš Ukmergės:
Šešias dienas gimusi dukrytė buvo be vardo, kol vyras neprisėdo prie interneto ir nepradėjo žiūrėti vardynų. Jie man ir sako: „O jei Vasarė?“ Sutapimas – dukrytė gimė vasario mėnesį. Visi mano, kad vardą dukrytei davėme dėl vasario mėnesio, bet taip tikrai nėra. Tiesiog šis vardas mums pasirodė labai gražus ir labai tinka mūsų Vasarytei.

Eidas

Pasakoja mama Neringa:
Savo berniukui norėjome trumpo ir reto vardo. Jį rinkome gana ilgai, kol draugai pasiūlė pavadinti Eidu. Šis vardas reiškia – eiklus, ir labai atitinka mūsų vaiko charakterį.

Milėja

Pasakoja mama Aistė:
Mūsų tėvelio vardas labai retas – Aretis, tad ir dukrytei nusprendėme sugalvoti arba rasti negirdėtą ar retą vardą. Ieškojome iki paskutinio mėnesio, kol pagaliau internete atradome labai gražų Milėjos vardą. Mūsų mažylei dar tik 3 savaitės, bet ji jau šypsosi, kai išgirsta ją vadinant Milėja.

Rytas

Pasakoja mama Sandra:
Tvirtai buvome įsitikinę, kad gims mergaitė, kurią pavadinsime Saule. Todėl pirmas tvirtas spyris ir gydytojo ištartas „bus berniukas“ gerokai mus nustebino… Mano galvoje vis sukosi vardas Rytas, Rytas, Rytas. Pagaliau, kai mažylis ir pats nusprendė į šį pasaulį pasibelsti 4 val. ryte, abiems su tėčiu abejonių dėl vardo neliko. Padovanojome jam Ryto vardą.

Syntija

Pasakoja tėveliai Auksė ir Romualdas:
Syntija – sulotyninta graikų vardo Κυνθια (Kyntija), kuris reiškia „moteris iš Kynto, forma. Kyntas – mitologinis kalnas Delo saloje, kurioje gimė Artemidė ir jos brolis Apolonas. Vardo kilmė – graikų.
Norėjome, kad vardas nebūtų labai populiarus ir dažnas, ir, be abejo, kad gražiai skambėtų. Vardą išrinko tėtis. Šis vardas Lietuvoje įregistruotas du kartus, vienas 1999 metais ir kitas (mūsų) 2012 metais.

Noja

Pasakoja mama Vitalija:
Iš pradžių Nojos vardas buvo lyg ir gražus, bet kartu ir keistas, ir neįprastas, aš prisibijojau aplinkinių reakcijos, tačiau vyras nė neleido man abejoti – jei gims mergaitė, bus Noja. Jau 26 nėštumo savaitę pasitvirtino – tikrai laukiam Nojos. Deja, aplinkinių reakcija į vardą buvo audringa, niekam jis nepatiko. Artimieji išgirdę iškart taip ir pasakydavo, draugai iš mandagumo sakydavo, kad vardas „įdomus“…
Pradėjau gilintis į vardo reikšmę. Tai hebrajiško „noah“ lietuviškas atitikmuo, reiškiantis „ramybę“. Įsimylėjau šią reikšmę, man ji priminė mišių metu atliekamą ritualą, kai vieni kitiems linkime ramybės. Pagalvojau, kad galbūt turėdamas tokį vardą mano vaikas irgi bus tas ramybės nešėjas.
Iki gimdymo likus kelioms savaitėms paaiškėjo visai kita vardo reikšmė. Pasirodo „noah“ vardas yra vyriškos kilmės, todėl „ramybės“ reikšmė labiau tiktų Nojaus vardui, o moteriškasis hebrajiškas atitikmuo yra „noa“, kuris turi net kelias reikšmes skirtingose kultūrose. Iš pradžių išsigandau, kad tai pakeis mano nuomonę, tačiau sužinojus tas reikšmes, apsisprendimas tik sustiprėjo. Havajiečiams Nojos vardas reiškia „laisva“, hebrajiška reikšmė pasirodė net atvirkštinė prieš tai buvusiai – „judesys“. Egiptiečiams jis reiškia „stiprų nuo jūros pučiantį vėją“, o japonams – „iš meilės“.
Matyt, dėl to, kad visą nėštumą galvojau apie „ramybę“ gyvenančią manyje, Noja gimė ypač rami mergaitė. Jau pirmomis naktimis išmiegodavo iki ryto leisdama visiems išsimiegoti. Ją auginti paprasta ir gera.

Stela

Pasakoja mama Rasa:
Vardą dukrytei su vyru išrinkome dar mūsų draugystės pradžioje. Lotynų kalba Stella reiškia žvaigždė, planeta. Mes vardą sulietuvinome, palikome vieną L. Tada keičiasi ir vardo reikšmė. Tuomet jis reiškia uola, kolona. Tokia mūsų dukrytė ir yra: spindinti kaip žvaigždė ir tvirta kaip uola.

Tajus

Pasakoja mama:
Sūneliui vardo ieškojome kartu su tėveliu nuo pat nėštumo pradžios, dar nežinodami, kas gims. Mergaičių ir berniukų vardus suskirstėme į lenteles ir kiekvieną dieną ieškojome įdomių, mažai girdėtų vardų. Kai pakankamai jų susirašėme, dar kartą iš jau surašytų vardų perrinkome ir pasilikome labiausiai patikusius. Netrukus sužinojome, kad gims sūnelis. Su vyru pasitarėme ir nusprendėme savo mažyliui duoti Tajaus vardą, nes mums jis labiausiai patiko, o kai gimė sūnelis, pastebėjome, kad vardas jam labai tinka!

Gaudrė

Pasakoja mama Sandra Paškevičiūtė:
Kai laukiausi kūdikėlio, žinojau, kad gims dukrytė. Tad ėmiausi nelengvo darbo. Man ir vyrui tai buvo didžiulis uždavinys, nes norėjome, jog vardas būtų ne tik gražus, bet kad ir tiktų mūsų dukrytei. Taigi ėmėme vartyti vardų žodynus. Vyras pasiūlė man išrinkti 10 mėgstamų vardų, ji irgi išrinktų 10, o iš jų surastume tinkamiausią variantą mums abiems. Norėjome lietuviško vardo. Aš rinkau retesnius vardus, o vyrui labiausiai patiko Urtė ir Ugnė. Vieną vakarą susėdę prie puodelio arbatos nusprendėme, kad reikia retesnio vardo. Ugnių ir Určių labai daug, tad rinkomės iš mano sąrašo. Mano vyrą iš karto patraukė vardas Gaudrė, o jis iš mano sąrašo man irgi buvo arčiausiai širdies. Nuo tos akimirkos ėmėme vadinti savo dukrytę Gaudre. Gaudrė – trumpinys iš Gaudrimė, lietuvių kilmės, reiškiantis „gaudantis rimtį, ieškantis ramybės“. Gaudrės promočiutės juokauja, kad vardas labai sutampa su jos gimimo data. 2011-08-24 gimė mūsų mergytė, o ši diena yra Gandrų išskridimo diena.

Aidenas

Pasakoja mama Rasa:
Mūsų sūnelio vardas Aidenas. Turėjome išrinkę kitą vardą, bet vyro mamai tas nepatiko, jį išpeikė, todėl vyras nusprendė pakeisti vardą į kitą ir niekam nesakyti tol, kol nebus įregistruotas. Susėdę galvojome, ieškojome. Juk gims sūnus Drakoniuko metais, ir vardas turėtų būti nei paprastas, nei įprastas, kad derėtų prie pavardės. Taip mintyse gimė žodis „aidas“ – atgarsis. Paieškojome panašių vardų ir atradome Aideną. Šiuo vardu tėtis ir nusprendė pavadinti savo sūnelį, o aš sutikau, nes mažylis visada turės tėčio dalį. Ne tik išrinktą vardą, bet ir jo pirmąją raidę, simbolizuojančią tėtį.

Ignė

Pasakoja mama Loreta:
Norėjau mergaitę pavadinti Vilmantės vardu, kadangi tėtis Vilmantas, bet vyras pakomentavo, kad visi vadins Vilma, o šis vardas man nepatiko. Tada pradėjome ieškoti kitų vardų, įjungėme į darbą ir močiutes, tetas, dėdes. Norėjome trumpo ir reto vardo. Dar būdama nėščia, peržiūrėjau įvairius vardynus, viename jų pasižymėjau, kurie vardai man gražiausi. Kai gimė mergytė, su vyru ilgokai nesuradome vardo, kuris abiems patiktų. Vyrui patiko vardas Meda, sakom, gal bus tokia „šustra“ kaip iš serialo „Moterys meluoja geriau“…
Dar galvojome apie Mildą, bet mano pusseserė Milda, visi juokdamiesi komentavo: „Duosi pusseserės vardą, lyg daugiau vardų nebūtų“. Sukome galvas toliau. Norėjome lietuviško vardo, jokiu būdu ne užsienietiško iš kokios muilo operos. Pagalvojome apie Deimantę, Kristiną, bet šiuos vardus lygiai taip pat trumpins kaip ir Vilmantę, vadins Kriste, Deima.
Kažkaip visai netyčia pagalvojome apie vardą Ugnė, jis abiems buvo ir mielas, ir gražus. Nuvykus į metrikacijos skyrių įregistruoti mergaitės dar prisiminiau mergaitės vardą Ignė – pažinojau vieną mergaitę iš gimtojo miesto. Kai jau atėjo metas pildyti dokumentus, staiga nusprendėme – tegul būna Ignė, trumpas, aiškus, lietuviškas vardas. Mano mama dirba vaikų darželyje jau 30 metų, per tą laiką nė vienos Ignės nebuvo girdėjusi, tai reiškia, kad išrinkome ne tik trumpą, bet ir tikrai retą vardą.
Vardo reikšmė irgi patiko – iš lotynų kalbos „ugninga“, „liepsninga“.