Su kokiu maistu vaikas gauna daugiausia riebalų?

riebalai

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Mamoms dažnai kyla klausimų, ar jos tinkamai maitina vaikus, ką ir nuo kokio amžiaus vaikui galima valgyti. Šįkart pakalbėkime apie vaiko mitybą ir riebalus. Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.

Ar tiesa, kad nesočiųjų riebalų vaiko mityboje galima neriboti, jis gali valgyti riebios žuvies, patiekalus galima gardinti alyvuogių aliejumi, ir tai nekenks?

Bet kurio amžiaus vaikui Švedijos mokslininkai nerekomenduoja duoti jokios žuvies, pagautos Baltijos jūroje, nes ji yra užteršta sunkiaisiais metalais ir kitomis nuodingomis medžiagomis. Kiekviena mama žino, kad prekiautojai žuvimi nenurodo, kur pagauta jų pardavinėjama žuvis… Vaikams nerekomenduotina rausvos spalvos Norvegijoje užauginta lašiša, riebioji žuvis pangasija. Pastaroji ypač užteršta. Lietuvos vidaus vandenyse riebiųjų žuvų tiek nepagaunama, kad tenkintų vartotojų poreikį. Nereikia perlenkti lazdos, t.y. riebalą duoti su riebalu – riebią žuvį su alyvuogių ar kitu aliejumi. Alyvuogių aliejų irgi reikia mokėti pasirinkti. Vaikams, ypač kūdikiams ir mažiems, tinka tik šalto spaudimo aliejai. Kiekviename iš aliejų nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis yra nevienodas. Nepatartina nuolat patiekalams gaminti vartoti vieną ir tą patį, kad ir šalto spaudimo aliejų. Šalto spaudimo aliejai kur kas brangesni už rafinuotus aliejus.

Kokie požymiai rodo, kad vaiko mityboje per daug riebalų (vaiko svoris, dažnas viduriavimas, pilvo skausmai, acetono kvapas iš burnos, vėmimai ar dar kas?)

Tik tuomet, kai šie požymiai atsiranda pavalgius riebaluose gaminto maisto (pavyzdžiui, ruošto gruzdintuvėje, daug kartų naudotame aliejuje, riebių cepelinų, riebios grietinės ar sūrio), galima įtarti, kad jie atsirado būtent nuo riebaus maisto. Visi minėti požymiai nėra specifiniai, t.y. būdingi tik riebalų pertekliui organizme. Pvz., vaiko svoris gali būti didelis ir tuomet, kai jis yra permaitinamas, pvz., saldžiu maistu, nuolat verčiamas ištuštinti lėkštę, nuolat skatinamas valgyti kuo daugiau, jei mažai juda, nuolat yra užsiėmęs nejudriais žaidimais ir pan.

Dažnas viduriavimas gali atsirasti ir nuo nekokybiško maisto arba maisto, kurio vaiko organizmas, priklausomai nuo valgytojo amžiaus, nesugeba pasisavinti, arba yra alergiškas tam maistui.

Pilvo skausmų priežasčių irgi yra daug, pvz., šis požymis yra įvairių virškinimo organų ligų požymis. Acetono kvapas iš burnos, vėmimas gali atsirasti tuomet, kai organizmas nesugeba suskaldyti tiek riebalų, kiek staiga pateko į organizmą. Acetono kvapas iš burnos yra ir kai kurių ligų požymis.

Antrieji ir tretieji vaiko gyvenimo metai – tai laikas, kai vaikas pradeda valgyti nuo bendro stalo. Kaip reguliuoti, kad jis negautų per daug riebalų? Pavyzdžiui, tradiciniai lietuviški patiekalai cepelinai, balandėliai gaminami su grietinės padažu. Ar vaikui jo negalima valgyti?

Vaikui, kuris yra pratinamas prie bendro stalo, duotini tie patiekalai, kuriuos jis gali sukramtyti. Kramtomieji dantys išdygsta per antruosius gyvenimo metus, o kartais ir trečiais gyvenimo metais. Vaikui siūlant net ir balandėlį, visuomet reikia įvertinti, ar valgytojas sugebės sukramtyti paduotą patiekalą. Bet kokie riebalai, tarp jų ir grietinė, yra sotus ir ilgai virškinamas maisto produktas. Ir balandėlių, ir cepelinų padažas gali būti gaminamas su 15 proc. riebumo grietine. Yra svarbu cepelino ar balandėlio „nepaskandinti“ grietinėje, ar kituose daug riebalų turinčiuose produktuose, pvz., svieste, majoneze, spirgučiuose ir pan.

Ar 2-3 metų vaikui galima duoti paragauti lašinių?

Taip, truputį retkarčiais galima, bet turi būti išlaikytas saikas. Lašiniai, kaip ir kiekvienas daug riebalų turintis produktas, yra sotus, daug energijos teikiantis valgis. Jeigu paragavęs lašinių valgytojas atsisako valgyti tuomet, kai atėjo jo įprastas laikas valgyti, vadinasi jam buvo per daug duota lašinių. Bet kokio amžiaus vaikui negalima duoti „surūdijusių“, t.y. senų lašinių, ir stiprokai pasūdytų lašinių. Lašinai negali būti kasdienis vaiko maistas. Įvairiausi vaiko patiekalai neturi būti nuolat gardinami spirgučiais.

Kodėl vaikas nori, net dreba, valgyti gryną sviestą? Ar tai rodo, kad jam trūksta kokių nors vitaminų, o gal trūksta riebalų?

Nuo pat gimimo vaikas kopijuoja suaugusiuosius. Taip darydamas jis mokosi, įgyja vienokios ar kitokios patirties, elgesio manierų ir t.t. Jeigu vaikas mato, kad suaugusieji pasigardžiuodami valgo sviestą, jis darys tą patį. Vaikas nežino, kad yra toks valgomas produktas kaip sviestas, kol suaugusieji jo nepasiūlo. Tėvai suformuoja vaiko maitinimosi įpročius. Tie jie yra atsakingi už vaiko tinkamą maitinimą. Jei tėvai valgo riebiai „dieną naktį“ – vaikas irgi darys taip pat. Sviesto valgymas nėra riebaluose tirpstančių vitaminų požymis ir riebalų trūkumo požymis. Saikingai vartojami riebalai pagerina patiekalų skonį. Kiek riebiai valgyti – šeimos įpročio reikalas.

Ar normalu bet kokią kruopų košę gausiai gardinti sviestu, nes kitaip vaikas jos nevalgo?

Ne, tai nėra normalu. Kokį mitybos įprotį išugdė šeima, taip vaikas ir darys. Sunkių fizinį darbą dirbančiam žmogui reikia daug energijos. Riebalai – pagrindinis energijos tiekėjas organizmui. Tai dar nereiškia, kad visi patiekalai, ne tik kruopų košės, turi skęsti bet kokiuose riebaluose, t.y. nesvarbu, ar augaliniuose, ar gyvūninės kilmės: svieste, lašiniuose. Į košės porciją, pvz., 200–250 gramų košės galima įmaišyti arbatinį šaukštelį (5,0 ml) šalto spaudimo linų, alyvuogių, rapsų ar saulėgrąžų aliejaus arba tiek pat nesūdyto, be priedų sviesto. Geriausia pakaitomis, vieną kartą – sviestas, kitą kartą – kokybiškas aliejus. Aliejus geriau nei sviestas, nes turi nelyginamai daugiau polinesočių organizmui būtinų riebalų rūgščių. Perkant šalto spaudimo aliejų pravartu pasidomėti, ar jis nėra pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), pvz., sojų.

Ką sveikiau mažam vaikui valgyti: margariną ar sviestą?

Nei margarinas, nei sviestas, nei bet kokie kiti riebalai neturi būti „kabinami šaukštais“. Ar margariną, ar sviestą valgyti vyresniam nei vienerių metų vaikui – vienareikšmio atsakymo nėra. Margarinas – įvairių riebalų mišinys, t.y. jo riebumą ir sudėtį galima reguliuoti. Renkantis margariną, rekomenduotina pasidomėti, koks jo riebumas (mažiau riebus geresnis), ar jame nėra transriebalų rūgščių ir genetiškai modifikuotų organizmų.

Kai kuriose Lietuvoje parduodamo margarino rūšyse gali būti aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotos sojos. Produkto gamintojai turi parašyti produkto sudėtį ir tai, ar produkte yra GMO. Todėl perkant būtina paskaityti produkto etiketę. Margarinas yra liesesnis, tepesnis už sviestą. Į margariną įdedama įvairių nenatūralių, pvz., aromatinių medžiagų (tai nėra gerai, tačiau taip galima susirasti daugiau pirkėjų – juk malonus aromatas nuteikia teigiamai). Vaikai iki 3 metų neturi gauti ne tik margarino, bet ir kitų patiekalų su nenatūraliais maisto priedais. Tiesa, daugelis šalyje pardavinėjamų margarinų yra praturtinti A ir D vitaminais. Tai gerai.

Sviestas – tai pieno riebalų emulsija, kurioje riebalų kiekis svyruoja nuo 80 iki 90 proc. Geriausias sviestas yra nesūdytas, 82 proc. riebumo, pagamintas iš saldžios ar rūgščios grietinėlės. Priklausomai nuo to, iš kokios grietinėlės pagamintas, skiriasi skonis. Vaikams netinka sūdytas ir su įvairiais priedais, pvz., su šokoladu, sviestas. Labai norint valgyti sviestą, svarbu yra išlaikyti saiką – sluoksnis, užteptas ant duonos, neturi būti storas…

Prekyboje pilna riebalų mišinių. Tai gyvūninės kilmės riebalų, augalinės kilmės riebalų (augalinės kilmės riebalai nėra aliejus!!!), aliejaus mišinys. Ant pakuotės yra užrašytas bendras riebumo procentas. Tokį mišinį lengva užtepti, jis pigesnis, skanus, tačiau nėra įrodymų, kad jis būtų sveikesnis už sviestą arba aliejų. Liaudiškai tariant, tai „nei mėsa, nei žuvis“. Jeigu labai norima pirkti riebalų mišinį, būtina žiūrėti, koks yra pieno riebalų santykis su kitais riebalais. Geresni tie mišiniai, kuriuose daugiau pieno riebalų, o aliejus nėra pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų ar kitų augalų. Riebalų mišiniai bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduotini.

Ar sveika vaiko sriubą gardinti grietine?

O gal reikėtų atprasti nuo šio įpročio? Į visus patiekalus dėti kuo daugiau riebalų – močiučių įprotis, kurių jaunystėje buvo tikima, kad kuo daugiau riebalų, tuo geriau. Šiuolaikinių tyrimų duomenimis įrodyta, kad kuo įvairesnis maistas, tuo jis sveikesnis. Į lėkštę (250 ml) daržovių sriubos galima įdėti vieną arbatinį šaukštelį 15 proc. riebumo grietinės ar įpilti 20-30 ml 2,5-3,5 proc. pieno.

Kaip pačiai mamai pasiskaičiuoti, kiek riebalų per dieną gali suvalgyti jos vaikas?

Patogiausias skaičiavimas – saikingas riebalų vartojimas. Mitybos specialistai skaičiuoja, kiek kokių pagrindinių maisto medžiagų gauna vaikas ar suaugęs žmogus, vadovaudamiesi specialiomis lentelėmis. Kitaip tariant, šeimos maisto gamintojai derėtų elgtis saikingai. Nėra protinga atsisakyti riebalų – jie mūsų organizmui labai reikalingi. Jų yra kiekvienos ląstelės apvalkale (membranoje). Be jų oda neatlieka savo paskirties. Gyvybinėms funkcijoms reikalinga energija – 30 proc. visos energijos teikia riebalai. Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimai byloja, kad su riebalais mes gauname apie 40 proc. kalorijų. Tai jau negerai, kitaip tariant, valgome per riebiai. Ir dar viena: iš visų per parą gaunamų riebalų kiekio tik trečdalį turi sudaryti gyvūninės kilmės riebalai, pvz., sviestas ar kiti gyvūniniai riebalai, pvz., lašiniai ar kitų gyvūnų mėsos riebalai. Visur dera išlaikyti pusiausvyrą ir nuovoką, pvz., kai prireikia šlakelio riebalų gaminti maistą, nėra jokio skirtumo, ar pilsite šiek tiek kepimui skirto aliejaus, ar dėsite nediduką gabalėlį sviesto.

Su kokiu maistu vaikas gauna daugiausia riebalų? (Aliejuje keptais blynais, riebesnio faršo gaminiais, šokoladiniais sūreliais, ledais)

Visuose minėtuose patiekaluose yra riebalų. Jeigu faršas, ledai, sūreliai, konditerijos gaminiai perkami parduotuvėje, produkte yra nurodyta, kiek yra angliavandenių, riebalų, baltymų. Skaičiuotina taip – riebalai neturi sudaryti daugiau nei trečdalį produkto. Lietuvoje gaminami ledai dažnai turi per daug riebalų. Kai namuose kepami blynai ar verdami cepelinai, riebalų yra tiek, kiek pati šeimininkė prideda. Vaikas gali gauti riebalų, pvz., ir su salotomis, padažais, dešra ir pan. Viskas priklauso nuo gamintojos nuovokumo, išprusimo, suvokimo, kas yra sveika mityba. Kasdien vaiko ir šeimos stalas neturi būti monotoniškas – jame turi vyrauti kruopų, daržovių patiekalai, kurie neturi skęsti riebaluose. Ledai ir šokoladiniai sūreliai neturi būti kasdienis nepakeičiamas bet kurio amžiaus vaiko maistas, taip pat kaip ir aliejuje kepti blynai ar jame virtos spurgos. Beje, vieną spurgų partiją išvirus tam tikslui tinkamame aliejuje jis turi būti nebevartotinas, nes verdant jame greitai atsiranda kenksmingų organizmui transriebalų rūgščių.

Visi konditeriniai gaminiai turi nemažai riebalų. Ar vaikui siūlyti tik riestainius ir džiūvėsius? Kaip normuoti skanius pyragaičius, tortus?

Taip, daugumoje prekybos centrų ir viešojo maitinimo įstaigų konditeriniuose gaminiuose yra nemažai riebalų. Napamirškime jogurtinių tortų su vaisiais, uogomis, kurie tikrai nėra riebūs. Vaikams kuo daugiau vaisių ir uogų turintys pyragaičiai yra skanūs, t.y. nebūtinai riebūs. Bet kokie tortai ir skanūs pyragaičiai nėra kasdieninis vaikų maistas. Jeigu vaikas šventės proga suvalgys 100, 150 ar net 200 gramų jogurtinio torto – nieko neatsitiks. Porcijos dydis turi priklausyti nuo valgytojo amžiaus. Suaugusieji neturi teisės, kad ir šventės proga, mažą vaiką tiek primaitinti, kad paskui jis pradėtų vemti ar viduriuoti. Taip organizmas ginasi nuo maisto pertekliaus ar net mažo kiekio maisto, kuris jam nepriimtinas. Nebūtina krypti į kraštutinumus – siūlyti vaikui tik riestainių ir džiūvėsių ar vien tik įmantriausių riebių pyragėlių. Prie bet kokio maisto vaiką įpratina suaugusieji. Tik jie atsakingi už sveikos mitybos įpročius.

Ar vaikui tinka įprasto (vidutinio) riebumo pienas, jogurtai, grietinė, ar tik liesi (1 proc.)?

Vaikams tinka 2,5 proc. ir riebesnis 3,5 proc. pienas, tokio pat riebumo jogurtai riboto (iki 7 d. nuo pagaminimo – tokiuose jogurtuose yra mažiau maisto priedų) galiojimo laiko be priedų, pvz., uogienių, kefyras (rūgpienis), sūreliai, sūriai – geriausiai iki 25 proc. riebumo, grietinėlė ir grietinė iki 15 proc. riebumo. Liesi, t.y. 1 proc. riebumo pieno produktai, nesvarbu, kaip jie būtų pavadinti, netinka, nes vaikas, nors ir turėtų antsvorio, turi gauti riebalų. Riebalai reikalingi ir tam, kad nesutriktų riebaluose tirpstančių vitaminų apykaita organizme.

Kaip dažnai 2-3 metų vaikas gali valgyti kiaulienos?

Iki dviejų ar trijų kartų per savaitę. Tai pati riebiausia mėsa, nors ji būtų paimta „nuo kauliuko“ ar vien tik kumpis. Suprantama, jos turi būti duodama su saiku, t.y. 80-90 gramų.

Ar tiesa, kad kiaušiniai turi labai daug cholesterolio, todėl ir jie turėtų būti ribojami kaip riebalų šaltinis?

Taip, tai tiesa. Vidutinio dydžio kiaušinio trynyje gali būti 300 mg cholesterolio. Mažam vaikui kiaušinio galima duoti kelis kartus per savaitę, suprantama, vienu prisėdimu vaikas neturi suvalgyti kelių kiaušinių – užtenka vieno. Vyresni, sportuojantys vaikai gali suvalgyti omletą, pagamintą iš kelių kiaušinių. Kūdikiams ir mažiems vaikams cholesterolis būtinas.

Ką daryti, jei vaikas nevalgo troškintų daržovių, jei jos virtos garuose, o ne keptos aliejuje?

Kaip šeima įpratino valgyti vaiką, taip jis ir elgiasi. Bet kokie kepti patiekalai vaikams iki 3 metų nerekomenduotini. Jiems tinka virti arba garuose troškinti patiekalai. Visa šeima turi atsisakyti patiekalų, keptų riebaluose, girti kitaip pagamintus patiekalus, kartu su vaiku juos pasigardžiuodami valgyti. Tik tada vaikas pradės atsisakyti keptų patiekalų. Vien tik žodžiai be konkretaus pavyzdžio – vėjas laukuose…

Nuo kokio amžiaus vaikas gali valgyti gruzdintuvėje gamintus patiekalus?

Gruzdintuvėje gaminami patiekalai yra įsotinami riebalais. Dėl to pasunkėja joje pagamintų patiekalų virškinimas. Gruzdintuvėje pagamintas maistas nerekomenduotinas kūdikiams ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tiek bet kurio amžiaus vaikams, tiek suaugusiesiems geriausiai tinka verdant ar troškinant pagaminti patiekalai. Gruzdintuvė nėra žaisliukas – tai sudėtingas ir brangus prietaisas, pavojingas, jei juo besinaudojanti šeimininkė bus neatidi. Gruzdintuvė netinka ir maistui šildyti.

Koks aliejus geriausias?

Kūdikiams, kai jiems sukanka 6 mėnesiai ir jie pradedami primaitinti papildomu maistu, tinka šalto spaudimo aliejus, pagamintas ne iš genetiškai modifikuotų organizmų. Rekomenduočiau linų sėmenų, alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų aliejų, atsargiai reikėtų rinktis sojų aliejų, nes dažnai jis būna pagamintas iš genetiškai modifikuotos sojos. Šalto spaudimo aliejai kur kas brangesni už visas kitas aliejaus rūšis. Šalto spaudimo aliejaus nereikia pirkti daug, užtenka po 100–250 ml, nes jis greitai genda, apkarsta. Geriausia turėti dviejų-trijų rūšių aliejaus, t.y. vieną dieną vartoti vienos rūšies, kitą dieną – kitos. Aliejus turi būti laikomas vėsioje tamsioje vietoje, supakuotas į tamsaus stiklo buteliukus. Kiekvienas aliejus turi savo paskirtį, pvz., salotoms skirtas aliejus netinka kepti. Šalto spaudimo aliejus neturi būti kartus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


devyni − 4 =