Savijauta po cezario – plyšta galva, tinsta kojos, skauda šlapinantis

Agne Skudiene

Akušerė Agnė Škudienė, www.akuseresmokykla.lt

Nors Lietuvoje pavyko pristabdyti cezario pjūvių epidemiją, pagal statistiką, tokiu būdu pagimdo kas ketvirta moteris. Informacijos, kokia savijauta po operacijos tipiška, o kokia – jau nebe, trūksta. Pabandysime užpildyti šį vakuumą. Pataria akušerė Agnė Škudienė,  www.akuseresmokykla.lt

 Standartinė pooperacinė eiga po cezario

Po cezario pjūvio (CP) operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima jos būklė (dažniausiai iki ryto). Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas. Jei naujagimis sveikas ir gerai jaučiasi, jis atnešamas į palatą, kur gali būti kartu su mama.

Po CP operacijos praėjus 2 val., moteris gali pradėti gerti vandenį, valgyti.

Keltis iš lovos galima po 6 val. ar kitą dieną (priklausomai nuo būklės).

Pirmas 24 val. po operacijos būna įvestas šlapimo kateteris.

Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės. Pooperacinis skausmas malšinamas leidžiamaisiais vaistais nuo skausmo ar žvakutėmis į tiesiąją žarną. Odos siūlai ištraukiami 5–7 parą po operacijos.

Po CP operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3–5 paras. Jei mamos ir vaiko būklė nekelia abejonių, gali išleisti ir anksčiau.

Apie 6 savaites patariama laikytis tausojamojo režimo: riboti fizinį krūvį, nekelti sunkių daiktų, praustis tik po dušu, nesantykiauti lytiškai.

Praėjus 6–8 savaitėms po operacijos, būtina apsilankyti pas akušerį-ginekologą.

Kuo greičiau susisiekti su gydytoju moteris turėtų, jei:

  • Po operacijos atsirado šaltkrėtis ar karščiavimas.
  • Labai kraujuoja iš genitalijų.
  • Atsirado ūmus skausmas.
  • Yra paraudimas ar daug išskyrų iš operacinio pjūvio.
  • Yra problemų, susijusių su šlapinimusi, tuštinimusi ar dujų pasišalinimu.
  • Atsirado dusulys ar skausmas krūtinės ląstoje.

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ PO CEZARIO

Skysčiai ir maistas

Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos, gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima, kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, želė ir pan. Kieto maisto nerekomenduojama pradėti valgyti iki tada, kol pirmą kartą po operacijos pasišalins dujos, – tai ženklas, kad žarnynas, kuris buvo „atpalaiduotas“ operacijos metu, vėl pradėjo normaliai veikti.

Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą. Labai svarbu gerti užtektinai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens. Tai stabdo dehidraciją, padeda atstatyti operacijos metu netektų skysčių kiekį, palaiko gerą šlapimo takų funkciją ir neleidžia užkietėti viduriams.

Šlapinimasis po CP operacijos

Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapindamosi jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokeite prižiūrintį mediką. Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Taip išvengsite skausmo, kai pilna pūslė spaudžia pjūvio randą iš vidaus.

Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, o tai galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis. Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą. Tokiu atveju padidėja šlapimo takų infekcijos rizika, todėl apie tai reikia informuoti prižiūrintį mediką.

Tuštinimais po CP operacijos

Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir nepatogumą. Gerkite daug vandens, valgykite  skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą. Jei nesiseka suminkštinti vidurių natūraliai, pirmojo tuštinimosi metu galima panaudoti mikroklizmą.

Esant šioms būklėms, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

  • Karščiavimas didesnis kaip 38°C.
  • Stiprus galvos skausmas, atsiradęs iškart po gimdymo ir ilgainiui nesilpnėja.
  • Staiga atsiradęs skausmas pilvo srityje, pvz., jautrumas prisilietimui, deginimo pojūtis.
  • Nemalonaus kvapo lochijos.
  • Atsiradęs skausmas pjūvio vietoje, kartu gali atsirasti pūlingų išskyrų.
  • Patinusios, paraudusios ir skausmingos kojos.
  • Deginimo jausmas šlapinantis arba kraujas šlapime.
  • Atsiradę odos bėrimai ar dilgėlinė.
  • Ypač gausus kraujavimas, kai maksimaliai sugeriantis higieninis paketas prisipildo greičiau nei per valandą arba pasišalina dideli, citrinos dydžio, krešuliai.
  • Jautrus, paraudęs, skausmingas plotas krūtyje, kartu gali būti į gripą panašių simptomų.
  • Jaučiate baimę, paniką ar depresiją.

Kaip po cezario pjūvio valosi gimda

Iškart po vaisiaus išėmimo dar operacijos metu gimda ima trauktis. Operacijos metu gydytojas iš gimdos išvalo kraują (tiek, kad būtų galima siūti), tačiau kraujingos išskyros (lochijos) būna ne tik natūraliai pagimdžiusioms, bet ir moterims po CP operacijos. Iš esmės gimdos valymasis nesiskiria nuo natūraliai gimdžiusių moterų, trunka apie 6 savaites.

Pirmą parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonų, kurie sutraukia gimdą. Stojantis po ilgesnio gulėjimo ar sėdėjimo irgi gali nutekėti stipresnė srovelė, gali net būti krešulių, tačiau jie neturėtų būti didesni nei vynuogė.

Šiuo laikotarpiu patogiausia naudoti didelio sugeriamumo higieninius paketus, jokiu būdu nenaudokite tamponų (dėl padidėjusios infekcijos rizikos).

Lochijose kasdien bus vis mažiau kraujo ir kartu mažės jų kiekis, tačiau vėl gali staiga pagausėti po didesnio fizinio aktyvumo.

Lytiniam gyvenimui po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Pjūvio zona gali būti nejautri dar kelis mėnesius (kartais iki metų) po operacijos, todėl atkreipkite dėmesį, kad jos pernelyg nesuspaustumėte.

Jei maitinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis ne sintetinius, o vandens pagrindu pagamintus lubrikantus.

Normalu ir kurį laiką nejausti lytinio potraukio apskritai, nes nuovargis po operacijos ir prižiūrint naujagimį daro savo.

 „LIEKAMIEJI REIŠKINIAI“ PO CEZARIO

Tinsta kojos

Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Kita priežastis – nėštumo metu moters organizme esantis didelis progesterono kiekis atpalaiduoja kraujagysles, todėl skysčiai ilgiau užlaikomi audiniuose. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės–dviejų. Tuo metu gerkite daug vandens (galbūt skamba neįtikinamai, bet būtent vanduo padeda pasišalinti skysčiams iš audinių), gulėdama kojas laikykite aukščiau, pamirkykite šaltame vandenyje, masažuokite, mankštinkite, venkite didelių druskos kiekių, dėvėkite elastines kojines.

Iš karto po CP operacijos gali niežėti odą, ypač veido. Tai yra šalutinis spinalinio nuskausminimo poveikis ir trunka tol, kol vaistai pašalinami iš organizmo, t.y. kelias valandas.

Kartais dar operacijos metu moterys ima drebėti taip, kad net kalena dantimis. Taip nutinka todėl, kad spinalinio/epidurinio nuskausminimo metu suleisti medikamentai atpalaiduoja kraujagysles, ir kūnas praranda daug šilumos. Šis drebulys gali tęstis ir pooperaciniu laikotarpiu, bet išnyksta, kai iš organizmo pasišalina anestetikai. Dėl šios priežasties pooperacinėje palatoje moterys apklojamos šiltomis antklodėmis.

Dėl epidurinio nuskausminimo ar bendrosios narkozės po operacijos gali atsirasti pykinimas, kuris išnyksta vaistams pasišalinus iš organizmo.

Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos, – peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Jis atsiranda, kai į pilvo ertmę operacijos metu patenka oro (to išvengti neįmanoma). „Oro kišenė“ palaipsniui natūraliai absorbuojasi per kelias dienas ir skausmas dingsta.

Retesnės epidurinio/spinalinio nuskausminimo reakcijos gali būti galvos skausmas arba tinimas dūrio vietoje.

Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją. Kad ir kaip būtų, po CP operacijos prireiks daugiau laiko kūnui atsistatyti nei gimdžius vaikelį natūraliais takais, todėl labai svarbu rūpintis savimi, kad gijimas neužsitęstų.

Skauda pjūvio vietą, nugarą, galvą

Įvairūs skausmai – dažniausiai nugaros, galvos, kojų – yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti ir pykinimas) paprastai išnyksta per 72 val. po operacijos, bet gali trukti ir iki 5 parų.

Jei atsiranda karščiavimas, dūrio vieta parausta arba atsiranda išskyrų iš jos, jei jaučiamas labai stiprus skausmas dūrio vietoje, jei atrodo, kad aplinkiniai audiniai ima tirpti, dilgčioti, atsiranda raumenų silpnumas, – skubiai informuokite budintį mediką.

Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites. Lėtinis nugaros skausmas po CP operacijos neretai susijęs su gretutinėmis nugaros problemomis, todėl būtina konsultuotis su gydytoju ir fizioterapeutu.

Kai kurioms moterims po CP reikia stiprių nuskausminamųjų. Kitos jaučiasi sąlyginai gerai ir po kelių dienų pamiršta skausmą apskritai. Tai gali priklausyti nuo individualios skausmo tolerancijos, nuo to, kas įvyko operacijos metu arba prieš ją, arba nuo to, kaip moteris vertina savo gimdymą. Jei po CP operacijos moteris jaučiasi traumuota (tiek fiziškai, tiek emociškai), dažnai jai būna sunkiau ištverti pooperacinį skausmą, susitaikyti su savo silpnumu ir priimti save tokią, kokia ji yra.

Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolio arba paracetamolio su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, o tai po gimdymo tikrai nemalonu. Todėl vartokite juos kuo rečiau, gerkite daug skysčių ir judėkite.

Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai. Be to, didelės ir ilgalaikės nuskausminamųjų vaistų dozės gali iškreipti kūno pojūčius, tampa sunku įvertinti, ar tikrai taip skauda.

Kyla problemų dėl rando

Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką, ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta.

Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusipraususios pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu atskiru rankšluosčiu. Jei yra galimybė, iškart nesirenkite, leiskite žaizdai „pakvėpuoti“.

Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios drabužius, nes jie puikiai apgaubia pilvą, kartu nedirgindami pjūvio vietos. Stenkitės stipriai nesuprakaituoti, nes prakaitas gali sudirginti žaizdą.

Dar kurį laiką po operacijos pjūvio vietoje bus juntamas nepatogumas. Kai kurios moterys jaučia nestiprų skausmą ar tempimą aktyviau pajudėjusios dar kelis mėnesius po gimdymo. Ilgainiui tai praeina. Jei neramu, jei pjūvio vietoje atsirado tinimas, paraudimas, skiriasi kraujo lašelių ar pūlių, o ypač jei kartu ir skauda, – būtinai kreipkitės į jus prižiūrintį specialistą.

Vairuoti galima pradėti, kai tik nebeskauda pjūvio vietos, t.y.  maždaug po 6 savaičių.

Psichologinės problemos

Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija. Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais. Suvokiant, kodėl ir kas buvo padaryta, emociškai sveikti tampa lengviau.

ŽINDYMO PO CEZARIO YPATUMAI

Jei tik yra galimybė, dar operacinėje palatoje rekomenduojama sudaryti sąlygas pirmajam mamos ir vaiko oda prie odos kontaktui ir žindymui. Jei ne, svarbu pažindyti kuo greičiau po operacijos. Raskite jums abiems patogią žindymo poziciją – dažniausiai tai būna gulėjimas ant šono, kai naujagimis paguldytas šalia ant pagalvės. Pirmojo žindymo po operacijos metu nerekomenduojama atsisakyti nuskausminamųjų, nes skausmas susitraukinėjant gimdai gali trukdyti atsipalaiduoti ir laisvai tekėti pienui. Paprašykite pagalbos, kad jums padėtų įsitikinti, ar naujagimis teisingai apžiojo krūtį, nes gulint tai būna sudėtingiau, o neteisingas apžiojimas traumuoja spenelius.

Dažnai pirmosios žindymo nesėkmės yra susijusios su šalutiniu vaistų poveikiu, kuris pasireškia pieno gamybos slopinimu. Šie vaistai patenka ir į pieną, todėl naujagimis gali būti vangesnis, silpniau žįsti. Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus. Jos padeda pirmiausiai nusiraminti mamai, o tada parodo tam tikrą techniką, kaip sėkmingai sugrįžti nuo mišinio prie krūties. Jei vis dėlto nutinka taip, kad maitinti iš krūties nėra galimybės, net ir maitindama iš buteliuko laikykite kūdikį prie savęs oda prie odos taip, lyg maitintumėte iš krūties. Tai labai svarbu ryšio formavimuisi ir kūdikio vystymuisi. Labai gerai, jei dar iki gimdymo moterys lanko specialius kursus, kuriuose sužino apie žindymo naudą ir technikas, tada po operacijos jos rečiau palūžta, jei kas nors nepasiseka iš pirmo karto.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 + keturi =