Mielos mamos, nė neįsivaizduojate, kaip smagiai gyvenome prieš 15 ar 10 metų, kai skaitytojos „patekimą“ į žurnalą priimdavo kaip gyvenimo įvykį. Juk nebuvo Facebookų, Twiterių ir Instagramų. Negalėjome nuotraukų nusiųsti vieni kitiems tiesiog iš telefonų. Nuotrauka su ką tik gimusiu anūkus senelius pasiekdavo po mėnesio, nes tėvai neprisiruošdavo nunešti į fotoateljė juostelių, kurias paskui dar reikėdavo ryškinti, ant popieriaus spausti nuotraukas, dėti jas į voką, pirkti pašto ženklą ir siųsti artimiesiems. Atrodo, kaip kažkokie svaičiojimai apie laikus, kai nė nebuvo elektros…
Taigi, jei atsiųsta į redakciją nuotrauka patekdavo į žurnalo konkursą, šeimai tai būdavo it popierinis Facebookas – numerį nusipirkdavo visi giminės ir artimieji, o redakcija labai dažnai sulaukdavo padėkos. Kokių tik lauktuvių negavome! Nekalbant apie tai, kad išragavome dešimtis šokolado rūšių, redakcijoje turėjome dekupažu dailintų pakabų, adatinių, molinių paukštelių, gardžiuodavomės namų darbo sausainiais, špinatų pyragais, kaimišku medumi, savos gamybos šakočiais ir t.t.
Paskui nuotraukų sklaida tapo kasdienybe, lauktuvių mažėjo. Senus laikus priminė nuostabi šios savaitės atrakcija – redakciją pasiekė įspūdingas tortas iš Šiaulių. Tai dovana nuo viršelio mergytės šeimos. Nepažįstame tų žmonių, vaikutį išrinkome ir pakvietėme į Vilnių fotografuotis tiesiog dėl šiltos šypsenos, ugnelės akyse. O tėveliams tai buvo didelis įvykis, šventė. Mama taip pasistengė, kad viršelių galėjome padaryti bent 3.
Labai ačiū viršelio šeimai už staigmeną. Tortą valgėme redakcijoje, nešėmės namo. O kūdikėlį iš marcipaninės masės pasilikome atminimui.
Su geriausiais linkėjimais – redakcijos „mamos“