Slogos kelias – aukštyn, žemyn ir į šoną

sloga

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Kalbant apie slogą, norisi lipdyti epitetą „nekalta“. Na, argi čia liga – pavarvėjo nosis, ir tiek. Juk gydytojai sergant sloga leidžia ir eiti į lauką, ir maudytis baseine. Tik kartais „nekaltoji“ sloga pakiša koją – komplikacijas.

Ar visos negydomos slogos pasmerktos komplikuotis? Kokiomis ligomis dažniausiai komplikuojasi slogos?

Daugelis žmonių slogą laiko nerimta liga ir jai gydyti neskiria deramo dėmesio, manydami, kad ji praeis savaime. Vaikai ir suaugusieji sloga perserga keletą kartų per metus, todėl jos nesibaido. Iš tikrųjų dažniausiai sloga sklandžiai silpnėdama visiškai pasibaigia, žmogus išgyja net ir be vaistų. Bet sloga, kurią vaikams sukelia virusai ar net bakterinė infekcija, nėra tokia nekalta liga, atvirkščiai – ji pavojinga.

I slogos kelias – aukštyn

Vaiko nosies landos gana siauros, čia pat yra smulkiųjų prienosinių ančių – sinusų – angos, visai netoli žandinio sinuso ventiliacijos skylutės. O infekcija plinta ir prieš oro srovę, gali kilti į viršų, ypač jei nosis užsikišusi, dėl uždegimo patinusi jos gleivinė. Todėl sergant sloga neretai susidaro sinusitas – prienosinių daubų uždegimas.

Ūminis sinusitas, kaip slogos komplikacija, yra pati dažniausia. Paprastai uždegimas prasideda mažuose sinusuose – akytkaulio celėse, greit išsiplečia ir apima viršutinio žandikaulio daubą, rečiau pažeidžia ir kaktinių ančių gleivinę (frontitas). Jeigu bakterinė infekcija, pūlingi mikrobai agresyvūs, gali susidaryti visų prienosinių ančių uždegimas (pansinusitas). Ši ligos forma yra sunki ir pavojinga, nes iš kaktos sinuso infekcija lengviau gali prasibrauti į kaukolės vidų ir sukelti smegenų pūlinį procesą. Vaikams infekcija gali nukeliauti iš akytkaulio celių į akiduobę, o tai laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net aklumu.

Sinusitą paprastai sukelia mikrobai, o ūminę (peršalimo) slogą – virusai. Reikėtų žinoti, kad virusai praskina kelią, padeda įsiveisti bakterinei infekcijai, kuri greitai okupuoja virusų pažeistą gleivinę, sukeldama jau pūlinius procesus.

II slogos kelias – žemyn

Kitas infekcijos iš nosies sklidimo, išsisijojimo kelias net ir lengvesnis – su įkvėpiamo oro srove ar palaipsniui besileisdamasis, plisdamas viršutinių kvėpavimo takų gleivine, užkratas lengvai gali pasiekti gerklas, tada išsivysto laringitas ir tracheitas (prikimstama, vargina lojantis kosulys). Jei užkratas nusileidžia dar toliau, pasiekia bronchus – galimas bronchitas.

III slogos kelias – į šoną

Ir trečias tipinis kelias – einąs į šoną, kai per ausies trimitą (klausomąjį vamzdį, kuris jungia nosiaryklę su vidurine ausimi) infekcija patenka į būgninę ertmę, prasideda labai skausminga, rimta ir pavojinga komplikacija – pūlinis vidurinės ausies uždegimas, kuris kartais sukelia ne tik laikiną prikurtimą, bet pažeidžia klausą visiems laikams. Kadangi vaikų ausies trimitas, lyginant su suaugusiųjų, trumpesnis, platesnis, labiau horizontalioje plokštumoje – infekcinis užkratas lengviau ir greičiau pasiekia būgninę ertmę, taigi vaikams dažniausiai ir išsivysto ausies uždegimas.

Ne mažiau rimta komplikacija – nepūlinis ausies uždegimas, kuris išsivysto dėl ausies trimito funkcijos pažeidimo. Liga plisdama lyg sustoja ausies trimite, jis „paburksta ir užsikiša“, o ligonis pirma jaučia traškesį ausyje, galiausiai ausies užgulimą – prikurstama (tą patį jaučia lėktuvo keleiviai, jam kylant ir leidžiantis). Gali būti dar vienas labai nemalonus simptomas – savas balsas atsiliepia galvoje, kai kada ligoniai labai vaizdžiai pasako: „Savas balsas aidi, lyg sėdėčiau bačkoje“. O tėvai pastebi, kad slogai pasibaigus, nors ir nebuvo ausies skausmo, jų vaikai vis kartoja: ką? ką? ką? – neišgirsta klausimo, sėdasi arčiau televizoriaus – kad geriau girdėtų, kartais trina ausį su delnu – lyg joje kas būtų užsilikę.

Taigi, nors ir ne visos slogos pasmerktos komplikuotis, bet įsišaknijęs sąmojis, kad sloga gydoma baigsi per 7 dienas, o negydoma – per savaitę, yra nevykęs. Nes slogos „tęsinys“, dažniau pasitaikantis vaikams – jau sunki būklė.

Kodėl vieniems slogos kyla aukštyn, o kitiems – leidžiasi žemyn?

Kur infekcinis užkratas keliaus – prognozuoti sunku. Jei nosyje yra anatominių kliūčių orui įkvėpti (sustorėjusios ar iškrypusios nosies pertvaros, nosies kriauklių hipertrofija), nosiaryklėje – adenoidai, tada komplikacijų tikimybė didesnė, nes tokioje nosyje greičiau sutrinka prienosinių daubų aeracija ir drenažas, išsivysto gleivių sąstovis – viskas, kas padeda susidaryti ir išplisti bakterijoms. Kita vertus, vaiko imuninė būklė, jo atsparumas infekcijai lemia ligos eigą ir komplikacijų vystimąsi. Visi žino, kad užsigrūdinę vaikai rečiau sloguoja, sloga neužtrunka ir retai komplikuojasi.

Ar gali sloga komplikuotis plaučių uždegimu?

Plaučių uždegimas dažniau prasideda ne dėl įprastinės slogos, o kartu su ja. Virusai ir bakterijos sukelia viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimą (katarą), o per bronchus infekcija gali pažeisti plaučių audinius – formuojasi židininė pneumonija.

Sloga gali komplikuotis pneumonija, bet tai nutinka nusilpusiems, sunkių lėtinių ligų „išvargintiems“ vaikams, kai imuninis pasipriešinimas ligoms yra gana prastas.

Ar gali sloga komplikuotis nesusijusia su LOR „aparatu“ liga – meningitu, inkstų uždegimu?

Itin retai kada sloga gali sukelti meningitą. Išsivysčius pūliniam pansinusitui, esant dar keletui sutapimų, pavyzdžiui, jei yra įgimti plyšiai sinusų užpakalinėse sienelėse, pūlinė infekcija gali lengviau prasiveržti į kaukolės vidų, pūlinio meningito pavojus tampa realus.

Inksto uždegimas gali būti kartu su sloga, bet ne dėl jos.

Jeigu kartą sloga komplikavosi, ar taip bus nuolat?

Logiškai atrodytų taip: jeigu vieną kartą sloga komplikavosi, tai ir kitą kartą vėl būtų tokia pat ar net sunkesnė komplikacija. Klinikiniai stebėjimai parodė, kad yra kai kuri tendencija komplikacijoms, ypač jei susergama greitai po pirmo atvejo. Sakoma, kad „jau pramintas takelis į rūtų darželį“ – infekcija jį pažino ir lengvai nugali bet kokį barjerą (jei liga pasikartoja per pusmetį). Praėjus daugiau nei pusmečiui po slogos ir jos komplikacijos, tokio dėsningumo nebuvo užfiksuota. Ir tai suprantama, nes komplikacijai turi įtakos ir atsitiktiniai veiksniai – trauma, persišaldymas, fizinio aktyvumo stoka, o pakartotinai susirgus sloga atsitiktinumų nėra, tad ir sloga dėsningai pasibaigia visišku išgijimu.

Ir dar. Pasikartojus sinusitui, liga gali įgauti chroninį pobūdį, tada pasikartojanti sloga sukels lėtinio proceso paūmėjimą.

Ką daryti, kad kartą komplikavusis sloga kita kartą praeitų be pasekmių?

Tai svarbus klausimas. Slogai gydyti ir ligoniui slaugyti reikėtų skirti daugiau dėmesio. Būtina valgyti lengvai pasisavinamą maistą, vartoti daugiau vitamino C, gerti daugiau skysčių, sulčių, o gydymo, kurį skirs pediatras kartu su otorinolaringologu, skrupulingai laikytis. Ypač tai tikslinga alergiškiems vaikams.

Kiek trunka paprasta sloga ir kaip suprasti, kad jau prasidėjo komplikacijos?

Kaip jau minėjau, juokaujama, kad sloga, gydoma ji ar ne, baigiasi per savaitę (10 dienų). Pirmomis ūminės slogos dienomis išskyrų iš nosies yra daug ir jos skaidrios. Vėliau išskyros tirštėja, jų konsistencija bei spalva kinta ir galiausiai pasibaigia. Pagal išskyras gydytojai sprendžia, kokioje ligos stadijoje pacientas į juos kreipiasi. Jei klinikiniai slogos simptomai baigiasi maždaug per 10 dienų – nosis „atsikemša“, kvėpavimas tampa normalus, atsigauna uoslė, tai pačios nosies gleivinė „atsigauna“ per ilgesnį laiką.

Kai susiformuoja komplikacija, visų pirma, sloga tęsiasi ilgiau, o 10-ąją dieną būklė, atvirkščiai, gali net pablogėti, vaikams kartais pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą, vėl užsikemša nosis. Dažniausiai užsikemša viena jos pusė, ir iš jos snargliukai būna gelsvi ar žalsvi. Galvą labiau skauda kaktos srityje, pasilenkus skausmas sustiprėja, vaiko savijauta prasta, kosulys atsiranda ar sustiprėja, ypač atsigulus, miegant. Rečiau komplikacija prasideda be jokių požymių ir staigiau pasireiškia po kurio laiko.

Kiek kartų per metus normalu susirgti sloga?

Idealu būtų visiškai nesirgti sloga. Tik, deja, tai sunkiai pasiekiama. Gydytojai-mokslininkai ir praktikai yra paskelbę duomenų apie tai, kad vaikai sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataru suserga vidutiniškai 6 kartus per metus. Statistinis vidurkis rodo šios ligos dažnumą. Praktiškai tai būna dvigubai rečiau – tris kartus: rudenį, žiemą ir pavasarį sirgti sloga vaikams atrodytų lyg neišvengiama situacija. Atidžiai grūdinant vaiką – saulės voniomis, šaltoko vandens procedūromis, maudymu, fiziniu aktyvumu, o mokyklinio amžiaus vaikus – sportiniais žaidimais bei gerai suderinta mityba (baltymai, angliavandeniai, vitaminai), teisingu darbo-poilsio ritmu ir kad diena prasidėtų ne televizoriumi, o mankšta, galima tą statistinę normą pakeisti.

Ar nuo slogos gali susiformuoti imunitetas?

Susidaro trumpalaikis imunitetas konkrečiam sukėlėjui. Deja, vien tik virusų grupių, kurie sukelia ūminę slogą, yra bent penkios, o pogrupių – dešimtys, kitaip nesirgtume sloga bent 6 kartus per metus. Nors reikia pabrėžti, kad slogos imuniteto klausimu paskutinis žodis nepasakytas; ateities tyrimai gali pakeisti ne tik mūsų požiūrį, bet ir apsaugoti nuo dažnokos slogos. Beje, sloga – tai dažniausia žmogaus ūminė liga.

Konsultavo gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 + = keturiolika