Talento apraiškos Šventojoje žemėje: kodėl žydų vaikai tokie talentingi

deja

Kauno Suzukio pradinės mokyklos vadovė dr. Dėja Aukštkalnytė

Šalom. Šį pasisveikinimą išmokome dar autobuse pakeliui į oro uostą. Per 4 dienas reaktyviniu greičiu teko aplankyti tris skirtingo lygmens mokyklas įvairiose Izraelio vietovėse, pakeliui bendrauti lietuviškai, rusiškai, angliškai bei ivritu kalba ir susidaryti nuomonę apie išrinktosios tautos vaikų ugdymo sistemą.

Kodėl žydai tokie talentingi

Kodėl išrinktosios tautos atstovai nesibodi šio epiteto ir garsėja pasaulyje kaip gabiausių pasaulyje žmonių inkubatorius? Tikriausiai nėra profesijos ar srities, kurioje nesutiktumėme žymaus žydų tautos atstovo, o muzikos, teisės ir verslo pasaulyje gyvuoja ištisos dinastijos Abraomo palikuonių. Keli iš jų globojo ir lietuvių (Kauno miesto švietimo įstaigų vadovų) grupę, nepaliaujamai pasakodami apie istorines ir net mitologines sąsajas su jų šalies nūdiena.

Jokių mistinių ar tikėjimu persmelktų potyrių trumpoje kelionėje po mokyklas nelaukėme, o gauta informacija tik patvirtino blaivų ir pragmatišką vietinių požiūrį į išskirtinių gabumų lavinimą. Jų nuomone, verslą žydai turėjo plėtoti todėl, kad jiems daugelyje šalių nebuvo leista turėti dirbamos žemės. Tapti geru teisininku padeda raštingumas, o Senojo Testamento studijavimas visais laikais buvo kiekvienos šeimos kasdieninio gyvenimo dalimi. Kaip tai atsiliepė muzikiniams gebėjimams, lieka paslaptis, bet tikriausiai ne veltui viena iš Biblijos dalių yra Psalmių knyga, kurios buvo giedamos (ir tikriausiai grojamos) kelis pastaruosius tūkstantmečius. Tačiau Izraelio švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojo, supažindinusio mus su gabių vaikų rengimo sistema, nuomone, nepralenkiamas talentingo žmogaus  pavyzdys šiais laikais yra Albertas Einšteinas. Kas galėtų prieštarauti?

Kaimo mokykla Izraelyje

Pirmą kelionės dieną aplankėme kibuco (taip vadinamos žemės ūkio bendrovės) netoli Jeruzalės mokyklą. Kuo ji skiriasi nuo mūsų kaimo mokyklų? Pirmiausia – mokinių gausa. Tai populiariausia to rajono mokykla, į kurią norėtų patekti ir aplinkinių miestelių gyventojų vaikai. Kuo ji ypatinga? Vaiko laisvės, savarankiškumo, smalsumo ir savigarbos puoselėjimu. Patekome į ją pertraukos metu. Nuo pat apsaugos vartelių (o Izraelio mokyklose apsauga dirba stipriai) vaikai buvo užpildę visą mokyklos lauko erdvę: vieni žaidė kamuoliais, kiti karstėsi medžiuose įtaisytuose namukuose, treti lakstė aikštelėje… Visiškai neprižiūrimi budinčių mokytojų. NĖ VIENO SUAUGUSIOJO!

Per pokalbį su direktoriumi išaiškėjo, kad tai ne atsitiktinumas, o mokyklos darbo principas: norint, kad vaikas taptų savarankiškas, reikia leisti jam pačiam tyrinėti aplinką iš anksto numatant, kad ieškojimo kelyje jis susidurs su kliūtimis ir turės jas pats įveikti. Nuo tokių idėjų kai kurias iš supermamyčių ištiktų šokas, tačiau ir mūsų grupė turėjo laiko permąstyti, kodėl vaikų laisvė ir organizmo poreikis judėti turi nuolat būti kontroliuojami budrios suaugusiojo akies. Kibuce judėjimo laisvės jie turi per akis, nes net mokyklos teritorija yra neįprasta: įsikūrusi ant nuolaidaus šlaito, nuo kurio atsiveria vaizdas į slėnį.

Mokyklos pastatai – buvusi gyvenamųjų namų grupė, pritaikyta mokymo reikmėms, tad muzikos pamokos vyksta viename namelyje, gamtos mokslai įsikūrę atskirai, biblioteka – didesniame korpuse, o klasės – visur. Jeigu mokykla pasirenka dalyvauti kokiame projekte, vaikai dirba patys, vadovaujami mokytojų, o vadovybės pareiga – teikti materialinę-ūkinę pagalbą.

Prie visų svarbių įvykių prisideda ir tėvai. Mūsų vizito metu direktorių domino vaikų smalsumo tyrimas: kaip padaryti, kad kiekvienas vaikas būtų smalsus? Direktorius planavo, kad smalsumui skatinti bus skiriami keleri metai, pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant praktiniais sprendimais. Neabejoju, kad kiekvienas tos mokyklos vaikas taps smalsiu ir tyrinėjančiu vaiku, nes viso suaugusių kolektyvo pastangos nukreiptos viena linkme. Kuo tai skiriasi nuo Lietuvos mokyklų praktikos? Dažniausiai mokyklos pasmerktos domėtis vienu projektu: valstybinių egzaminų rezultatais. Koks skirtumas, ar absolventas smalsus ir gyvenime tai galėtų tapti jo profesinės veiklos pagrindu?..

Gabių vaikų mokymo centras

Jurate Ciakiene5

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Antroji aplankyta mokykla – gabių vaikų mokymo centras. Jame paaiškėjo, kaip Izraelyje vyksta gabių vaikų atrankos sistema. Pasirodo (visai panašiai kaip ir Lietuvoje), po antros klasės visi vaikai rašo kažką panašaus į standartizuotus testus ir jų žinios vertinamos balais. Jeigu vaikas atskleidžia savo gebėjimus, jo pirmasis mokytojas pritaria, o tėvai turi noro ir ambicijų, galima laikyti papildomą gabių vaikų atrankos testą. Jo rezultatai lems tolesnės ugdymo įstaigos pasirinkimą ir net individualų mokymosi planą. Maždaug vienam procentui vaikų skiriamas didesnis mokyklos skiriamų valandų kiekis (8 per savaitę), dar 10 proc. taip pat turi 5 papildomas valandas per savaitę lankyti būrelius ir dalyvauti projektuose pagal savo ypatingus interesus.

Darbas su atrinktais gabiais vaikais, visų kalbėjusių pedagogų nuomone, – tikrai nėra paprastas. Dėmesio emocinių sutrikimų, elgesio ir bendravimo problemų sprendimui šioje mokykloje skiriama ne mažiau negu darbo su neįgaliais vaikais metu. Gabūs vaikai dažnai jaučia nepagrįstą tėvų lūkesčių naštą, yra perfekcionistai, linkę varžytis ir ne visai sąžiningais būdais, negali pakęsti pralaimėjimo. Be to, tarp jų neretai pasitaiko autistų ar turinčių Aspergerio sindromą vaikų.

Integracija tarp gabiųjų vyksta kur kas sunkiau negu „normalioje“ klasėje. Tad mokytojai turi būti ne tik savo dalykinės srities profesionalai, bet turėti psichologinių, socialinių, specialiosios pedagogikos žinių ir įgūdžių. Direktorius mokykloje turi dvi pavaduotojas vien gabių vaikų ugdymo sričiai kuruoti. Akivaizdu, kad Izraelio švietimui lėšų skiriama apsčiai. Penkios ar aštuonios valstybės finansuojamos papildomos valandos per savaitę lietuvius irgi atvestų į vunderkindų gretas. Įsivaizduokite, kad jūsų matematikai gabus pirmokas po pamokų penkis kartus per savaitę eina pas mokytoją spręsti papildomų užduočių su tokiais pat gabiais matematikais ir dar gauna kūrybinių užduočių į namus… Joks korepetitorius neužtikrins tokių galimybių, kad ir kiek lėšų iš savo šeimos biudžeto tam skirtumėte. Gal reikėtų ir mums pasivadinti išrinktąja tauta, o jau po to Dievas duos…

Prestižinė gimnazija

Trečioji mokykla – prestižinė Haifos gimnazija, į kurią svajoja patekti viso regiono vaikai po pradinės mokyklos. Mokyklos pastatas įspūdingas, jame sukaupta neblogos meninės vertės kūrinių kolekcija, įrengtas memorialinis muziejus žuvusiems nepriklausomybės kovose absolventams, erdvios mokslų laboratorijos ir veikia visa šiuolaikinė techninė sistema. Bendradarbiaujama su Haifos universitetu, mokytojai – aukščiausio lygio specialistai, tai pastebėjome iš oficialios prezentacijos. Svarbiausia, kad visi gabieji gimnazistai mokomi didžiuotis šalies istorija, remtis tūkstantmečių senumo sugyvenimo ir susitarimų sistema, gerbti mokytojus ir visų tautų žmones. Visose aplankytose neeilinėse Izraelio mokyklose laikomasi vertybių, persmelktų kiekvieno žmogaus svarbos ir indėlio į visuomenės gyvenimo gerinimą suvokimu.

Kas dar nustebino Izraelio mokyklose? Dirbančių vyrų skaičius. Jie nesibodi dirbti net su priešmokyklinukais ir pradinukais. Veikiau jau Lietuva stebina visas šalis nuo Skandinavijos iki Artimųjų Rytų lytine vyrų diskriminacija mokyklose. Kaip išauginti Albertą Einšteiną, nuo vaikystės sekant berniukus budria moteriška akimi, kad tik nepaslystų ant šlapių mokyklos grindų? Tačiau moteriška akis yra ne tik reikli, bet ir besąlygiškai mylinti, ką iliustruoja ir pirmą kelionės dieną išgirstas sakinys: „Kiekviena žydė motina prieš išleisdama vaiką į mokyklą žino, kad jis taps Švietimo ministru“. L‘chayim!

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 − du =