Tėvai nemato, kad vaikas „kreivas“

ortopedas-gintaras-kusleika

„Ortopedijos technikos“ ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika

Labai svarbu laiku pastebėjus vaiko laikysenos sutrikimus ar beprasidedantį stuburo iškrypimą, juos teisingai diferencijuoti, kad augant vaikui būtų išvengta rimtesnių problemų. Čia galėtų padėti ortopedas traumatologas. Konsultuoja „Ortopedijos technikos“ ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika.

 Tėvai nemato, kad vaikas „kreivas“

Pastaraisiais metais, deja, vis dažnėja tendencija, kad ne tėvai, o aplinkiniai žmonės pirmiausia pastebi, jog vaikas sėdi netaisyklingai, stovi persikreipęs. Apie tai tėvams užsimena kaimynai, giminės, darželio auklėtojai, mokytojai. Tai nesunku paaiškinti dėl didelio tėvų užimtumo, situacijos nesureikšminimo („pasakiau, ir išsitiesia, nieko čia baisaus“).

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, deja, neskatina ugdyti taisyklingos laikysenos nei vaikams, nei suaugusiesiems. Telefonai, planšetės, kompiuteriai, ilgalaikis sėdėjimas paveikia ne tik regėjimą, skatina nutukimą, bet blogina ir laikyseną, padeda progresuoti stuburo iškrypimui. O tuomet atsiranda ir vidaus organų disfunkcija, kurią žmogus griebiasi gydyti pirmiausia, nelabai kreipdamas dėmesio į stuburą ir neretai dar daugiau apriboja savo judėjimą. Užburtas ratas užsiveda…

Laikyseną vertinti reikėtų kompleksiškai

Pirmiausia reikėtų atskirti dvi sąvokas – „netaisyklinga laikysena“ ir „stuburo iškrypimas“. Turbūt 99 proc. tėvų, atvedusių vaikus į konsultaciją ir išgirdę verdiktą „stuburo iškrypimas“, išbara vaikus dėl netaisyklingos laikysenos, kuri, jų manymu, ir sukėlė ligą. Netaisyklinga laikysena nėra stuburo iškrypimo priežastis, ji neišskiriama ir kaip atskira liga. O stuburo iškrypimas – jau liga, kurios priežastis gali būti net ir nežinoma. Kalbant apie netaisyklingą laikyseną, visų pirma reikėtų žinoti, kokiam vaiko amžiui kas būdinga.

Vertinant laikyseną, vaiką būtina apžiūrėti tiek iš priekio, tiek iš šono, įvertinti jo eiseną.

Žiūrint iš priekio, galvą vaikas turėtų laikyti tiesiai, nepasuktą ir nepakreiptą į šoną, turėtų būti vienodas pečių aukštis, raktikaulių linija. Vienodi talijos trikampiai – tarpai tarp kūno šono kontūro ir nuleistų rankų. Taip pat klubakaulių, kelių, čiurnų simetrija.

Šoninėje plokštumoje reikėtų įsivaizduoti liniją, einančią nuo ausies kaušelio žemyn, – ji turėtų eiti per peties sąnario centrą, žmogaus juosmens centrą, per šlaunikaulio didįjį gumburą (šone čiuopiamą šlaunikaulio viršutinę dalį), kelio sąnario vidurį ir kiek labiau į priekį nuo išorinės kulkšnies.

prie-straipsnio-3

Vertinant laikyseną, vaiką būtina apžiūrėti tiek iš priekio, tiek iš šono, įvertinti jo eiseną

Sunerimti reikėtų, jeigu:

Žiūrint iš priekio, – pakreipta ar pasukta vaiko galva, nevienodas pečių aukštis, krūtinės ląstos deformacija, kojų ašies deformacija (vienos ar abiejų).

Žiūrint iš nugaros, – atsikišusios mentės, sėdmenų raukšlių asimetrija, talijos trikampių asimetrija, nugaros raumenų asimetrija palei stuburą (raumenų volelis vienoje pusėje), klubakaulių aukščio skirtumas (kojų ilgio skirtumas).

Žiūrint iš šono, – palinkusi vaiko galva, kupra, vaiko pasvirimas į priekį.

Vertinant eiseną, – plokščia pėda ar šleivojimas, vaikščiojimas pasistiebus.

Visais atvejais – jei skauda nugarą ar kojas.

Pastebėjus minėtus požymius, reikėtų rasti laiko ir nuvesti vaiką į specialisto konsultaciją. Ir kuo anksčiau, tuo geriau. Vienais metais numojus ranka į pakitimus, kitais metais jau galima sulaukti ir žinios apie ligą, kuriai gydyti prireiks ne vieno mėnesio ar metų, o gal ir visai nepavyks koreguoti pakitimų. Pastaruoju metu neretai tenka susidurti su tokiu požiūriu – vaikas atvedamas tam, kad vėliau tėvams nepriekaištautų ar kad tėčio ar mamos negraužtų sąžinė… Supratimas, kad ne sąžinė svarbiau, o vaiko sveikata ir savijauta, kai kuriems atsiranda tik konsultacijos metu.

Tėveliams nederėtų nustebti, jei gydytojo konsultacijos metu bus paprašyta vaiką nurengti iki apatinių rūbų (kartais sulaukiame klausimų – „o batus ar kelnes kam maut, juk jis tik kūprinasi“), kad būtų galima kompleksiškai įvertinti laikyseną ir eiseną. Jei ligos neįtariama, greičiausiai vaikas bus nukreiptas reabilitologo konsultacijai, kineziterapeutui, rekomenduotas aktyvesnis gyvenimo būdas, skatintinas judrumas.

Jei pakitimai bus rimtesni, – gali tekti atlikti priekinę ar šoninę stuburo rentgenogramą. Ir jei bus patvirtintas stuburo iškrypimas, lankytis pas gydytoją gali tekti kas pusmetį ar metus, iki lytinės brandos pabaigos.

Jei bus skirtas korekcinis įtvaras, – reikėtų jį nešioti būtent taip, kaip rekomenduoja gydytojas, o ne imtis improvizacijų („vaikui nepatiko ir negalime įkalbėti“). Tik glaudus tėvų ir gydytojų bendradarbiavimas gali duoti rezultatą.

Gydytojas užduoda tėvams „namų darbų“

Išeidami iš gydytojo konsultacijos, daugelis nustemba, gavę „namų darbų“: nuolat prižiūrėti vaiką jo kasdienėje veikloje – kad taisyklingai sėdėtų, miegotų, tinkamai nešiotų kuprinę, parinkti aktyvinančias treniruotes ar užsiėmimus, o namuose sportuoti kartu. Sėdėti vaikas turėtų prie jo ūgį atitinkančio stalo, kad sėdint jo klubai, keliai ir čiurnos būtų sulenkti 90º kampu, dubuo ir nugara remtųsi į kėdės atkaltę. Rankos padėtos ant stalo, per alkūnes sulenktos 90º kampu, pečiai atpalaiduoti. Kuprinė su daiktais neturėtų sverti daugiau nei 10–15 proc. kūno svorio, jos diržai turi būti platūs, paminkštinti, gerai įtempti, kad nekabotų kaip maišas ties juosmeniu (turėtų būti ties nugaros viduriu). Nešioti ant vieno peties kuprinės irgi nerekomenduotina. Miegoti nederėtų ant aukštų pagalvių, lova neturėtų būti labai minkšta, tačiau ir ne kieta kaip lenta.

Ko klausia tėvai

Tėvai klausia, – koks sportas labiausiai tiktų? Visi puikiai žino plaukimą, tačiau, esant stuburo iškrypimui, plaukimas jo neištiesins. Tai puiki priemonė raumenims stiprinti, balansui atkurti. Bet plaukimo užsiėmimai turėtų vykti, prižiūrint treneriui, o ne pagal įprastą „pasitaškymo-pašokinėjimo“ scenarijų. Lygiai taip pat ir dėl kitų sporto šakų – gimnastikos, šokių. Turi būti dirbama su visomis raumenų grupėmis, kad nesivystytų dar didesnė asimetrija.

Tinka bet koks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas: važiavimas dviračiu, riedučiais, ėjimas pasivaikščioti. Bet kokia veikla gryname ore teigiamai veikia visą organizmą, pakelia nuotaiką. Dar geriau, jeigu visame tame dalyvauja ir tėvai.

Dar vienas dažnai pateikiamas klausimas, – ar padeda „voriukas“? Tėvai neretai prisimena pavyzdžių iš savo pačių vaikystės ar pasidalina kaimynų patirtimi, kad „ta liemenė ištiesino“. Reikėtų suprasti, kad tai nėra gydymo, o daugiau drausminimo priemonė. Nereikėtų vaiką versti su juo būti pusę paros, juo labiau leisti į mokyklą. Dėl bendraamžių patyčių vaikai pradeda priešintis įtvaro nešiojimui,  užtenka 2–3 valandų namuose, sėdint. Tad atsakyti, „ar padeda“, vienareikšmiškai neišeina. Jei vaikas supranta savo laikysenos problemą ir stengiasi, rezultatas bus. Taip pat rezultatų pasiekti galima vaiką aktyvinant, dar geriau – padedant  kineziterapeutui. Šis specialistas, pasitelkęs gydomąją mankštą, puikiai padeda koreguoti laikyseną, pristabdyti stuburo iškrypimo progresavimą. Profesionaliam kineziterapeutui pamokius, vėliau vaikas galės sportuoti ir savarankiškai namuose, prižiūrimas tėvelių.

Laikysenos formavimo įrankis – kuprinė

Pradinių klasių moksleivių stuburas dar nebūna visiškai sukaulėjęs, todėl reikšmingu laikysenos formavimo įrankiu tampa mokyklinė kuprinė. Sveikos laikysenos normas atitinka anatomiškai suformuota ergonomiška kuprinė su plačiomis ir minkštomis petnešomis, tolygiai paskirstanti stuburui tenkantį krūvį ir padedanti išlaikyti taisyklingą laikyseną. Šiuo metu ypač populiarios ergonomiškos ortopedinės kuprinės, turinčios minkštas, orui pralaidžias pagalvėles ant kuprinės nugarėlės, kurios neleidžia nugarai prakaituoti bei sumažina kuprinės spaudimą nugarai.

Kuprinės nešiojimo ypatumai:

Vaikas neturi nešti sunkesnės nei 10–12 proc. savo kūno svorio kuprinės. Sunkius daiktus tegul deda į kuprinės vidų taip, kad jie priglustų prie kuprinės nugarėlės. Nereikia dėti nereikalingų daiktų, o jei kuprinė vis tiek sunki, tuomet sunkiausias knygas įduokite vaikui neštis rankose.

Visada naudokite abu pečių dirželius. Tiesiog puiku, jeigu yra ir klubus juosiantis diržas, kuris padeda svorį nuo pečių perskirstyti tvirtesnei vaiko kūno daliai – klubams, tokiu būdu „nukraunamas“ ir apsaugomas stuburas.

Sureguliuokite dirželius taip, kad kuprinė kiek įmanoma būtų pritaikyta  prie vaiko ūgio.

Suveržkite dirželius, kad kuprinės svoris būtų arčiau nugaros.

„Ortopedijos technikos“ rekomenduojami pratimai, gerinantys laikyseną:

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 9 = šešiolika