Vaikas blogai miega. Kada kreiptis į specialistus

Ingos Judge nuotr1

Ingos Judge nuotr.

Norėdami geriau suprasti „blogai“ miegančio vaiko problemas, turime žinoti pagrindinius fiziologinius vaikų miego raidos etapus. Šis pirmasis straipsnis – apie vaikų miego raidą. Paskutinius du dešimtmečius klinikinėje medicinoje plačiai nagrinėjamos vaikų ir suaugusiųjų miego problemos, žmonės tiriami specializuotose miego sutrikimų centruose. Sutrikęs miegas pažeidžia daugelį žmogaus fiziologinių procesų, mažėja darbingumas dieną. Kuo anksčiau miego sutrikimai išaiškinami, tuo lengviau juos gydyti ir laiku apsaugoti žmogaus organizmą nuo pasekmių dėl blogo miego.

Miegas yra aktyvus biologinis procesas ir ypač svarbus vaikams ankstyvojo vystymosi metu.

Tam tikrose miego fazėse vyksta ir neuroendokrinologiniai procesai (sintetinamas augimo hormonas, miego hormonas-melatoninas ir kt.), o dienos metu įgyta informacija patenka į ilgalaikę atmintį.

Miego problemos yra vienas iš dažniausių tėvų skundų. Po vaiko gimimo tėvai patiria daug streso, juos vargina ir bemiegės naktys. Juk daugelis kūdikių nuo pirmųjų gyvenimo dienų blogai miega (dažnai prabunda, verkia). Šeima pakliūva į ydingą ratą – sutrinka tėvų miegas, o kūdikių miegas dar neturi cirkadinio ritmo. Ši problema aktuali visose populiacijose. Sprendimo būdai gana įvairūs. Pavyzdžiui, japonai mano, kad nubusti naktį kūdikis gali net 4-5 kartus ir gydymo nereikia. Taigi sprendimas turi būti individualus, pasitarus su tos srities specialistu.

Kas tai yra cirkadinis ritmas ir miego hormonas

Žmogus yra gamtos dalelė ir jo egzistencija susideda tarsi iš dviejų ciklų – iš būdravimo ir miego. Taip esame prisitaikę gyventi gamtoje, kurioje cikliškai keičiasi diena su naktimi. Dėl šviesos ir tamsos kaitos žmogaus organizme sintezuojamas svarbus hormonas – melatoninas. Šviesa slopina šio hormono sintezę ir dėl to jo koncentracija dienos metu yra žema. Didžiausia koncentracija yra nakties metu, o pikas būna 2-4 val. nakties. Todėl hormonas vadinamas „miego hormonu“, kurio sekrecija yra kintanti (cirkadinė). Galvos smegenyse yra branduoliai, kurie reguliuoja tą keliaujantį šviesos srautą, tai vidinis mūsų laikrodis, kuris tarsi mus suskirsto į vyturius ir pelėdas.

Žmonija, atradusi šviesą, dirbtinai prailginusi dieną, išreguliavo šio miego hormono sintezę. Melatonino sintezė sutrinka ne tik ilgai vakarojantiems prie kompiuterio ar televizoriaus, bet ir dažnai keliaujantiems per laiko juostas ar dirbantiems pamaininį darbą, sergantiems tam tikromis galvos smegenų ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl prasideda miego sutrikimai.

Yra žinoma, kad dar vaisiaus organizme 6-18 gestacinio amžiaus savaitę pradeda formuotis sudėtingas miego hormono melatonino sistemos sintezės kelias, bet pats vaisius hormono nesintetina. Vaisius melatoninu aprūpinamas per placentą iš motinos organizmo, o vėliau gauna su motinos pienu, jeigu yra maitinamas krūtimi. Taigi vaisiaus ir kūdikio cirkadinis ritmas priklauso nuo motinos aplinkos, kurioje ji būna. Todėl labai svarbus veiksnys yra teisingas motinos cirkadinis ritmas. Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė, kad išnešiotų naujagimių miego hormono sekrecija neturi cirkadinio ritmo iki 9-12 savaičių, o neišnešiotiems naujagimiams susiformuoja dar 2-3 savaitėmis vėliau.

Po gimimo melatonino sistemos branda vyksta gana lėtai, nes tik apie 6 mėnesį melatonino koncentracija sudaro 25 proc. suaugusiųjų kiekio.

Sudėtingi fiziologiniai procesai, vykstantys žmogaus organizme nuo pat gyvybės užsimezgimo turi įtakos ir miego-būdravimo ritmui.

Miego kiekybė ir kokybė

Kiekvienas iš mūsų esame vyturiukai ar pelėdos ir turime genetiškai lemtą miego hormono – melatonino kiekį. Yra individualus miego trukmės poreikis. Kai kurie vaikai net nuo 2-3 metų nemiega dienos metu ar miega labai trumpai. Maždaug iki 3 metų vaikai miega dieną du kartus. Manoma, kad dienos miegas reikalingas iki 4-5 metų. Tinkamiausias laikas dienos miegui yra tarp 13-14 valandos ir ne vėliau 16 valandos, jei vaikas miega vieną kartą.

Naujagimiai (iki 1 mėn.) miega 16-20 valandų per parą, o būdrauja 1-2 valandas. Miego metu galima matyti, kaip jie varto akių obuolius, dūsauja, šypsosi, keičia kvėpavimo dažnį, stena, šūkčioja, niurna, trūkčioja įvairios kūno dalys.

Kūdikiai (nuo 1 mėn. iki 1 metų) miega 14-15 valandų iki 6 mėnesių ir 13-14 valandų nuo 6 mėnesių iki metų.

Maži vaikai (1-3 metų) miega 12 valandų per parą, o pietų miegas trunka nuo 1,5 iki 4 valandų/ per 1-2 kartus.

Ikimokyklinukai (3-6 metų) miega 11-12 valandų ir dieną nemiega nuo 4-5 metų.

Mokyklinukai (6-12 metų) miega 10-11 valandų.

Paaugliai (nuo 12 metų) turėtų miegoti 9 valandas, bet šiuo metu jų miegas sutrumpėjo iki 7 valandų. Kompensuodami miego trūkumą paaugliai miega savaitgaliais iki vidurdienio, bet tai nėra geras miegas, kuris būna pirmoje nakties pusėje. Todėl blogėja atmintis, dėmesys, nuotaika. Atsiranda mokymosi problemų.

Fiziologiniai miego sutrikimai

Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė, kad apie 25 proc. vaikų tam tikrame amžiuje patiria įvairaus pobūdžio fiziologinių miego problemų: tai trumpalaikiai ar ilgalaikiai užmigimo sunkumai, įvairių kūno dalių trūkčiojimai įmingant (fiziologinės miego mioklonijos), verkimo, baimių ir vaikščiojimo epizodai miego metu. Tai fiziologiniai miego sutrikimai, kurie yra epizodiniai (kelių dienų trukmės) su pasikartojimu po teigiamų ar neigiamų emocijų, streso, infekcinių ligų, karščiavimo. Jie praeina be specialaus medikamentinio gydymo. Šie sutrikimai vaikui augant išnyksta ir tik nedaugeliui gali pasireikšti ir suaugus (įmigimo mioklonijos, vaikščiojimas miego metu).

Įvykus minėtiems epizodams, stenkitės reaguoti ramiai. Išklausykite vaiką, jeigu jis bando kažką aiškinti, nuraminkite, jei verkia, priglauskite.

Aprašykite, kas įvyko, įvertinkite epizodo trukmę, išsiaiškinkite ar buvo provokuojantis veiksnys. Jei epizodai kartosis, galima nufilmuoti.

Nežinomybė vargina, todėl kartojantis epizodams, geriau pasitarti su specialistais.

Jeigu panašūs epizodai atsiranda vyresnio amžiaus vaikams, į specialistus reikia kreiptis nedelsiant.

Kada kreiptis į specialistus ir į kokius

Jeigu miego sutrikimai vargina daugiau nei mėnuo ir sutrikdo normalų šeimos ritmą, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Pirmiausia apie problemas informuokite šeimos gydytoją ar pediatrą. Pastarieji nukreips specialisto (vaikų neurologo) konsultacijai. Lietuvoje galima atlikti kompiuterinės miego elektroencefalogramos tyrimą. Šis tyrimas registruoja miego metu smegenų žievės bioelektrinį aktyvumą, širdies ir raumenų veiklą.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Rūta Praninskienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni + 5 =