Vaikas klausinėja nesąmoningų dalykų? Labai gerai

jurate-ciakiene3

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Leonardas da Vinči tvirtino, kad smalsumas – tai vienas iš septynių pagrindinių principų, kurie padeda išvystyti genialumą.

Vaiko smegenys iš prigimties smalsios. Klaustukus, lydinčius visą vaiko pažinimo procesą, galima palyginti su kabliais, kuriems padedant vaikas lipa į žinių Himalajus. Labai svarbu stimuliuoti ir vystyti šį įprotį. Tačiau padaryti tai nelengva, nes maži vaikai greitai pradeda suprasti, kad jų begaliniai klausimai ima erzinti suaugusiuosius. Vaikų klausimai priveda tėvus prie tos ribos, kada jie priversti pripažinti savo žinių stoką, ir tai nemalonu. Vaiko vystymuisi ypač svarbu, kad tėvai tam tikrais  atvejais pripažintų, jog jie negali visko žinoti. Tokiu būdu vaikas mokosi suprasti, kad nežinojimas – tai tik startinė aikštelė naujiems klausimams.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas klausia, kaip auga medžiai, galite jam paaiškinti, kad medžiai geria vandenį ir gauna maitinančias medžiagas iš žemės, o saulė teikia augimui būtinos energijos. Tačiau šis atsakymas turėtų baigtis klausimu: „O kaip, tavo nuomone, augalai naudoja saulės energiją? Ir kodėl visi lapai iš esmės yra žali?“

Vaikų klausimai nesibaigiantys. Panašu, kad jie semiasi juos iš bedugnio šaltinio. Jie tai daro, nes jų smegenys sukurtos nagrinėti aplinkinį pasaulį.

Štai patys tipiškiausi vaikų klausimai.

Kodėl nekrenta Mėnulis?

Kaip susidaro vaivorykštė?

Kodėl vanduo šlapias?

Kodėl 1+1=2 ?

Kur saulė nueina naktį?

Kodėl žmonės kitoje Žemės pusėje nuo jos nenukrenta?

Jeigu žvėrys nemoka kalbėti, kaip jie vienas kitą supranta?

Kur baigiasi kosmosas?

Šie ir kiti klausimai liudija vaiko mokslinį požiūrį į gyvenimą. Bet kuris vaikas – iš prigimties mokslininkas.

Ką jūs galite padaryti?

  • Nupirkite vaikui gražiai iliustruotą vaikų enciklopediją, juk visa žmonijos ir mokslo vystimosi istorija nuolat ieškojo atsakymų į klausimus.
  • Skatinkite mažylio norą klausti ir girkite jį už ypač įdomius klausimus.  Ypač, jei tuo metu niekas nežino atsakymo į jo pateiktą klausimą.

Su smalsumu tiesiogiai susijęs dėmesys. Tą faktą, kad vaiką domina viskas iš eilės, mes kartais įvertiname kaip jo nesugebėjimą susikaupti. Kartais susidaro įspūdis, kad jis tiesiog nesustodamas šokinėja nuo vienos minties prie kitos, ilgai nesustodamas nė prie vienos iš jų. O iš tikrųjų vaikas demonstruoja savo nenutrūkstamą poreikį ir gebėjimą susitelkti iškart ties daugeliu daiktų, kuriuos jam dosniai siūlo aplinkinis pasaulis.

Vaiko smegenys tokios greitos, tokios tikslios ir skrupulingos žaibiškai vertindamos bei analizuodamos kiekvieną daiktą. Vaikas panašus į supergreitą detektyvą arba mokslininką, kuris atlieka kruopščiausią analizę per nuostabiai trumpą laiką.

Pastebėkite, pavyzdžiui, kelių mėnesių mažylį, kuriam davėte popieriaus lapą.

Juk niekada nebus taip, kad vaikas pasėdės, iš toli į jį pažiūrės, o po to, ilgai negalvodamas, perplėš pusiau. Iš pradžių mažylis lapą sumaigys ir dėmesingai apžiūrės pakeldamas prie pat veido. Po to pabandys pastuksenti juo į bet kurį prieinamą paviršių.

Paskui būtinai pamojuos lapu ore, lyg demonstruodamas visiems aplinkiniams, ir galbūt pabandys patraukti abiem rankutėmis už priešingų galų, prieš įbrukdamas sau į burną. Nedaug pakramtęs, išspjaus jį, vėl pastuksens į ką nors ir tik po to išmes.

Tai nėra visiškai neatsitiktiniai ir beprasmiai veiksmai. Jūs matėte mažą Mariją Kiuri arba Isaaką Niutoną, kurie naudoja kompleksinę ir nepriekaištingą mokslinę metodiką!

Iš pradžių, kai vaikas stuksena popieriaus lapu į paviršių, jis bando nustatyti, ar negalima panaudoti šios medžiagos kaip muzikinio instrumento.

Mojavimas popieriumi turi psichologinį, sociologinį ir ekonominį charakterį: „Galbūt, kam nors reikalingas šis daiktas? Ar jis turi kokią nors asmeninę ar ekonominę vertę?“ Be to, šis veiksmas rodo inžinerinį bandymą tempimui ir medžiagos mechaninį tvirtumą.

Paskutinis išbandymas reiškia tai, kad popierius patalpinamas į pačią tobuliausią cheminę laboratoriją – į burną, kad atlikti greitą ir galutinį patikrinimą, ar valgomas.

Kai vaikas eilinį kartą stuksena popieriumi į tvirtą paviršių, jis tikrina, ar nepasikeitė kas nors popieriuje po visų atliktų bandymų ir ar negalima vis dėlto panaudoti jo kaip muzikinio instrumento.

O po to jis pereina į tolimesnį patrauklios ir be galo sudėtingos Visatos tyrinėjimą, panaudodamas kombinuotą dviejų lazerinių spindulių – smalsumo ir dėmesio – galią bei visus turimus visagalio, visur spėjančių ir viską matančių smegenų kanalus bei jo penkis pojūčius.

Labai svarbu vaikui pirkti tinkamus žaislus. Mes perkame savo jaunam genijui barškučius, mašinėles ir kitus daiktus, kurie dažnai niūriai išdažyti, beskoniai, neskleidžia garsų ar skleidžia monotonišką garsą, padarytus iš plastmasės, neįdomius čiuopimui bei turinčius vieną-kitą judančią dalį.

Didžiulės vaiko smegenys greitai įvertina nuobodų ir neįdomų daiktą, staiga klasifikuoja jį, kaip nenaudingą bei neturintį jokios svarbos gyvenime ir iškart atmeta jį, pereidamas prie ko nors daugiau užkrečiančio ir esminio.

Deja, suaugę žmonės smalsumą būna nustūmę į tolimą kampelį. Mes pripratome ilgam susikaupti ties įprastiniais buitiniais reikalais ir nesugebame suprasti vaiko, kuris viską sugauna tiesiog staiga. Todėl mus neramina jo lengvabūdiškumas ir paviršutiniškumas.

Ką jūs galite padaryti?

  • Atkreipkite dėmesį į vaiko gebėjimą susikaupti. Pasižymėkite, kiek ilgai ir į ką jis sutelkia savo dėmesį. Visi dalykai, kuriems jis susikaupia, jam turi reikšmės ir vertės. Nebandykite atkreipti jo dėmesį į tuos daiktus, kurie kelia jūsų susidomėjimą. Geriau suteikite mažyliui galimybę žaisti savarankiškai ir duokite jam laiko, nenukreipdami jo dėmesio į pašalinius daiktus (išskyrus, aišku, valgį, poilsį  ir pan.). Deja, mes dabar labai skubame. Neturime laiko sutelkti dėmesį į kažką įdomaus.
  • Įsidėmėkite per dieną visus daiktus, į kuriuos vaikas sutelkė dėmesį, ir jų tyrinėjimo metodus.Pastebėkite, kaip jūsų vaikas tupi prie skruzdėlyno. Nepriekaištingas šių mažų vabzdžių protas gali atkreipti jūsų genialaus vaiko dėmesį  keletą valandų.
  • Mažylio dėmesys gali būti skirtingas: platus ar siauras, paviršutinis ar gilus, ilgas ar trumpalaikis, teigiamas ar neigiamas, aktyvus ar pasyvus. Stebėkite, kokiu reguliarumu jis grįžta prie jį dominančios temos.
  • Išmokykite vaiką protinių pratimų, kurie labai gerai skatina dėmesio vystymąsi. Tai stalo žaidimai (nuo paprasčiausių  iki šaškių, šachmatų), kortų žaidimai (nuo paprasčiausių iki pokerio, bridžo), protiniai žaidimai (įvairūs kryžiažodžiai, galvosūkiai) ir kompiuteriniai žaidimai.
  • Pasirūpinkite tuo, kad vaikas pakankamai judėtų. Smegenų aprūpinimas deguonimi pagerina dėmesį ir padidina psichinį bei fizinį atsparumą. Vaikas privalo žaisti ir bėgioti gryname ore mažiausiai vieną kartą per dieną, nepriklausomai nuo oro, tačiau toliau nuo gatvių su intensyvaus automobilių eismo. Kai mažylis yra namuose, dažniau vėdinkite kambarį, atverkite nakčiai langą jo miegamajame.
  • Nerūkykite, o jeigu nesugebate mesti šio įpročio, rūkykite ne namuose. Niekada nerūkykite prie vaiko!
  • Pasistenkite, kad vaiko aplinka stimuliuotų jo dėmesį, kad jis visada turėtų ką veikti. Namuose turėtų būti daug žaislų, tačiau ne visi tuo pat metu vaiko akiratyje. Dalį žaislų galima kuriam laikui pašalinti, kad vaikui jie neįgristų. Įvairiausius konstruktorius ir detalių rinkinius reikia laikyti išrūšiuotus dėžutėse, o nesuversti į vieną krūvą. Priverskite vaiką kasdien padėti jums tvarkyti ir sudėlioti žaislus į vietas, mokykite jį rūpestingai saugoti savo daiktus.
  • Vaikas kuo dažniau privalo būti gamtoje.Čia vaikas girdės nesuskaičiuojamą gausybę paukščių koncertų ir dainų. Paskaičiuota, kad vienintelis vieversėlis per dieną sukuria tiek melodijų ir jų variacijų, jog jų užtektų 40-čiai Mocarto simfonijų.

Vėjelis nuolat glamonės vaiko odą.

Vaikas pamatys, koks neįtikėtinas žemės paviršiaus savybių įvairumas, veikiantį pėdas – sausuma, drėgmė, purvas, žolė, akmenys, smėlis.

Džiuginantys uoslę žydinčių augalų aromatai, jų derinių gausybė.

Šviesos ir šešėlių įvairios variacijos ir atspalviai, sukuriantys nuolat besikeičiantį vaizdą.

Milijardai skystų briliantų bėgančio vandens srovėje, atspindinčioje saulės spindulius.

Banguojantis žemės ir dangaus vaizdas vaiko akyse, kai jis stebi apverstą pasaulį, žiūrėdamas į vandens paviršių.

Begaliniai įvairūs drugelių šokiai, primenantys kovinio meno varžybas.

Kvapą gniaužantis sudėtingas ir įvairus vabzdžių, ypač drugelių, pasaulis.

Žolės kvapas karštą dieną.

Nuostabus debesų slinkimas danguje, sukuriantis vaiko vaizduotėje amžinai besikeičiantį landšaftą ir įvairiausių  gyvūnų vaizdus.

Šviesos spindulių „lazerinis šou“, prasiskverbiantis pro siūbuojančius medžius.

Paukščių skridimas, tai kylantis į viršų, tai krentantis žemyn, tai lengvai sklandantis.

Jaudulį sukeliantis naktinio dangaus vaizdas, kai Visata lieja ant Žemės žvaigždžių šviesą, sklindančią nesuvokiamu 300 000 kilometrų per sekundę greičiu, o Mėnulis kabo taip žemai, žadindamas sieloje romantiką ir siekį pažinti.

Parinkdami vaikui mokyklą, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į tokias mokslo įstaigas, kurios stimuliuoja visus pojūčių organus, leidžia vaikams užsiimti pačia įvairiausia protine ir fizine veikla, leidžia panaudoti visus savo įgūdžius bei skatina mokytis.

Jūsų vaikas –  tiesiogine prasme yra medžiotojas, kurio akis nekintamai nukreipta į grobį. Ir šis grobis – žinios.

Romualdas Šemeta, akušeris-ginekologas, Nėščiųjų mokyklos vadovas

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 − keturi =