Vaikščiojimas basomis po žolę ramina nervus

vaikščiojimas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Viena iš pilnapadiškumo profilaktikos priemonių yra vaikščiojimas basomis. Vaikščiojant basomis stiprėja kojų raumenys ir raiščiai, palaikantys pėdos skliautus. Visame pėdos paviršiuje yra išsidėstę daugybė receptorių. Kai vaikas vaikščioja basas, tie receptoriai perduoda signalus į centrinę nervų sistemą. Ši įjungia gyvybines sistemas, aprūpinančias viso organizmo pusiausvyrą ir saugumą. Kai padukus veikia temperatūros svyravimai, organizme padidėja šilumos gamyba. Taigi pėdų refleksoterapija teigiamai veikia sveikatą. Vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (po žolę, spyglius, smėlį, žvyrą, akmenėlius, briaunuota lenta, masažiniais takeliais), braidžiojimas baseinėlyje yra puiki pilnapadiškumo profilaktika.

Įvairūs gruntai turi skirtingą poveikį:

Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga ramina nervų sistemą.

Nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervų sistemą.

Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas jaudina nervų sistemą.

Basakojų takeliai

Kieme arba sode tėveliai galėtų vaikučiams suformuoti takelius vaikščioti basomis. Vieną takelį reikėtų padaryti iš skirtingo grunto: smėlio – akmenėlių – smėlio. Kitą takelį reikėtų padaryti negilaus baseinėlio dugne iš akmenukų.

Vaiko pėdas stiprina ir bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu basomis (ypač be pedalų, kad pėda remtųsi tik į ašelę, futbolas, kiti judrieji žaidimai.

Pėdos ir blauzdos raumenis galima mankštinti ir įvairiais basų kojų pratimais.

Paprašykite vaiko:

1. Basomis pavaikščioti ant pirštų, ant kulnų, ant kulnų ir pirštais suimti smulkius daiktus, pasistiebus, ant išorinių pėdos dalių, ant pirštų pusiau sulenktais keliais, ant pirštų aukštai keliant kelius;

2. Basa pėda pakelti nuo žemės ir perdėti į kitą vietą nosinę arba rankšluostį, įvairius smulkius daiktus (šaškes, lego kaladėles, akmenukus, pieštukus ir pan.), nuimti nuo virvutės kabančius smulkius daiktus;

3. Pėdomis suimti kamuolį, smėlio maišelį, masažinį kamuoliuką, medžio šakelę ir iškelti juos kuo aukščiau;

4. Kojų pirštais traukti į save prie sienelės pririštą gumą ir vėl atleisti;

5. Mesti pėdomis suimtą kamuolį ir gaudyti jį rankomis, kuo tvirčiau laikant kamuolį pėdomis, bandyti jį išmušti kumščiais;

6. Viena koja numauti puskojinę nuo kitos kojos;

7. Lipti sienele;

8. Sėdint prieš kitą vaiką mėtyti vienas kitam ir gaudyti kamuolį kojomis;

9. Pusiau pritūpti ir visiškai pritūpti stovint ant pirštų galų.

Neliepkite vaikui atlikinėti šių pratimų prievarta. Jei pavargo, tegul ilsisi. Mat kai pėda pervargsta, jos skliautas gali nusileisti, tad formuojasi pilnapadiškumas.

Vasariniai batukai

Žinoma, visą dieną vaikas basas neišbus. Svarbu, kad jo vasariniai batukai būtų tinkami. Kaip turėtų atrodyti vasarinė vaikų avalynė?

Vaiko batukai turi būti plonu, elastingu padu ir atitikti taisyklingą pėdos formą: siauras užkulnis, plati pirštų dalis su vidiniu noselės kraštu, atlenktu į nykščio pusę. Visai mažiems vaikams avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau – su 0,5-2 cm pakulne.

Išilginė avalynės ašis turi eiti per antrąjį pėdos pirštą. Pėda negali būti iškrypusi.

Avalynė negali iškreipti natūralios pėdos pirštų padėties, kurioje jie būna krūvio metu. Labai svarbu, kad batelio vidinis kraštas eitų lygia linija, o batelio kontūras nebūtų inksto formos.

Užkulnis turi būti uždaras ir kietas, batų noselės – kiek aukštesnės, kad iš viršaus nespaustų pirštukų, o padas pirštų srityje – šiek tiek elastingas.

Perkant vaikišką avalynę būtina ją matuoti mažyliui stovint, kadangi krūvio metu pėda padidėja tiek į ilgį, tiek į plotį apie 0,5-1 cm, dėl to nepatariama pirkti avalynės be vaiko.

Žąsiuko ir Aladino sėdėjimas

Rodos, sėdėjimas su pilnapadiškumu neturi nieko bendro. Anaiptol. Atkreipkite dėmesį į vaiko sėdimąją pozą, ypač, kai jis žaidžia ant žemės. Dažniausiai vaikai pripratę sėdėti pakišę kojas po užpakaliuku ar žąsiuko poza (parietę po savimi kojas ir pėdas nukreipę į išorę). Tai ypač pavojinga jų pėdoms, nes skatina vystytis pilnapadiškumą. Tinkamiausia sėdėti lotoso arba turkiška poza, kai sėdint kojos kryžiuojamos prieš save. Tai vaikams nėra ypač patogu, jie vengia tokios pozos, todėl sudominkite vaikus Rytų pasakomis, pavyzdžiui, „Aladinu“, kuriose herojai sėdi taisyklingomis rytietiškomis pozomis.

Ar Jūsų vaiko pėdos sveikos?

Tai nesunku patikrinti.

1 pratimukas. Paprašykite vaiko pasistiebti ir pažiūrėkite, ar pėdos skliauto zonoje yra išlinkimai.

2 pratimukas. Paprašykite vaiko atsistoti visa pėda ir pakelti pėdos pirštus, apžiūrėkite, ar yra pado išlinkimas.

3 pratimukas. Tegul vaikas atsistoja, o Jūs po jo pėda iš vidinės pusės pakiškite pirštą. Jei pirštas telpa lengvai, nuogąstauti neverta – pėdos skliautas susiformavęs taisyklingai.

Pilnapadiškumas – tai pėdos deformacija, kai nusileidęs išilginis, skersinis arba abu pėdos skliautai. Tuomet vaikui skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga. Pastebėjus kurį nors iš šių požymių, reikėtų vaiką nuvesti pas ortopedą.

Vaikučiai, būkit judrūs, džiaukitės šilta vasara ir sveikomis pėdutėmis!

Kineziterapeutė Jolanta Račkauskaitė

„Mamos žurnalas“

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− trys = 3