Vaikų masturbacija – visiems nepatogi tema

masturbacija

Nuotrauka noisyhome.eu

Vienas iš svarbių klausimų, susijusių su seksualumu, kuris dažnai iškyla tėvams – vaikų masturbacija. Ar taip daryti normalu? Kaip man reaguoti? Ar turėčiau vaiką už tai nubausti?

Įdomu, kad mažų vaikų masturbacija yra lygiai toks pat nekaltas užsiėmimas, kaip ir, pavyzdžiui, savo pirštukų kišimas į burną ar tėčio nosies čiupinėjimas, tačiau tuomet, kai vaikas liečia savo lyties organus, reaguojame visiškai kitaip.

Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė
www.psichoterapija-jums.lt

Įprotis įgimtas

Yra duomenų, kad savo lyties organus liečia dar mamos gimdoje esantis vaisius. Tiesa, bent jau kol kas mokslo laimėjimai neleidžia mums sužinoti, kaip jis tuo metu jaučiasi, ar jam ši veikla maloni. Kūdikiai išrengti irgi neretai ima liesti savo lytinius organus, kartais atranda, kad galima juos trinti suspaudus šlaunis viena į kitą arba tiesiog intensyviau čiupinėti pirštais. Taip, šie veiksmai gali sukelti pasitenkinimą (bet ne orgazmą) – tai galime pastebėti iš berniukų erekcijos arba iš to, kad kūdikis įsitempia, ima tankiau kvėpuoti, atrodo labai įsitraukęs į kažkokią veiklą, vėliau gali aprimti ar užmigti. Kai kurie vaikų specialistai mano, kad masturbacija atrandama tuomet, kai kūdikis jaučia nepatogumą lyties organų srityje – pavyzdžiui, dėl vystyklų bėrimo, kuris atkreipia vaiko dėmesį į šią sritį. Kiti mano, kad kūdikiai atsitiktinai atranda, jog kai kurių kūno vietų lietimas sukelia didesnį malonumą nei liečiant kitas vietas.

Berniukai savo varpas „atranda“ 6–7 mėnesių, mergaitės savo išorinius lytinius organus – būdamos 10–11 mėnesių. Kartais mergaitės į lytinius organus gali įsikišti nedidelius daikčiukus, pavyzdžiui, mažus žaisliukus, žirnius ir pan. Mažiems vaikams apskritai būdinga kažką įsikišti sau į nosį ar ausį.

Masturbacija ypač sustiprėja sulaukus 5–6 metų. Manoma, kad šiuo amžiaus tarpsniu sąmoninga, tikslinga masturbacija (tai yra, kai vaikas masturbuojasi puikiai tai suvokdamas) būdinga beveik visiems vaikams. Tačiau iki paauglystės masturbuojantis nėra pasiekiamas orgazmas, o tik pajuntamas atsipalaidavimas, nusiraminama.

Sulaukus 15 metų, beveik 100 proc. vaikinų ir 25 proc. merginų yra masturbavęsi iki orgazmo (tarp suaugusiųjų masturbacijos dažnis yra maždaug 95–99 proc. tarp vyrų ir 40–60 proc. tarp moterų).

Masturbacija pati savaime vaikui nėra žalinga, nesukelia jokių fizinių ar emocinių problemų. Tai įrodo tarpkultūriniai tyrimai, pastebėta, jog tose šalyse, kur suaugusiųjų seksualinis aktyvumas ir masturbacija yra labiau priimtini nei mūsų kultūroje, vaikai pradeda masturbuotis daugiau ir anksčiau, tačiau šiose kultūrose yra mažiau seksualinių sutrikimų ar nukrypimų nei Vakarų šalyse.

Faktai apie vaikų masturbaciją

Vaikai yra smalsūs ir mėgsta tyrinėti pasaulį. Tai reiškia, kad jie domisi ir savo bei kitų žmonių kūnais.

Vaikai iš prigimties mėgsta išmėginti, ką jie gali padaryti, ir tokiu būdu atrasti kažką nauja.

Vaikai tyrinėja pasaulį visais savo pojūčiais. Vaikai gauna daugiau informacijos liesdami, ragaudami ir uosdami nei žiūrėdami ir klausydami. Tą patį galima pasakyti ir apie kūno dalių lietimą. Kai tik kūdikis išmoksta kišti daiktus į burną, kad galėtų juos tyrinėti, jis pradeda liesti ir savo kūno dalis su tokiu pačiu – tyrinėjimo – tikslu.

Vaikai atranda būdų, kaip nusiraminti. Vaikai mėgsta čiulpti nykštį, kad nurimtų, ir kartais dėl to paties liečia savo lyties organus. Vaikai „nežaidžia su savimi“ blogąja šios frazės prasme – masturbacija iki paauglystės skirta ne tam, kad vaikas pajustų orgazmą, bet kad pasijustų geriau ir nurimtų.

Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį?

Pačių tėvų reakcija į vaiko masturbaciją. Labai svarbu, kad patys tėvai į vaiko masturbaciją (arba kitą normalų su seksualumu susijusį elgesį, pavyzdžiui, „gydytojo“ žaidimą) nereaguotų pernelyg stipriai.

Žinoma, netikėtai pamačius besimasturbuojantį vaiką labai sunku sureaguoti protingai ir ramiai, nes tokioje situacijoje dažniausiai reaguojame pasąmoningai, taip, kaip galbūt į mus pačius reagavo vaikystėje arba taip, kaip diktuoja mūsų moraliniai, religiniai įsitikinimai.

Vis dėlto reikėtų stengtis išlikti ramiems ir nepasielgti ar nepasakyti ko nors tokio, kas galėtų sukelti vaikui kaltės ar baimės jausmus: šie jausmai gali turėti daug neigiamos įtakos vaiko savivertei, savo kūno vaizdo suvokimui ir vėlesniam lytinio tapatumo formavimuisi.

Jeigu jūsų moralinės ir (arba) religinės nuostatos yra tokios, kad masturbaciją laikote nuodėme ir netinkama veikla, labai svarbu savo požiūrį vaikams perteikti labai atsargiai ir geriau palaukus, kol jie bus vyresni,geriau suvoks pačią moralės ir (arba) tikėjimo, kuriuo remiate savo požiūrį į masturbaciją, esmę.

Tinkamas, pozityvus požiūris į savo kūną, domėjimasis lyties organais, nelaikant jų „nešvariais“, „nuodėmingais“, yra svarbus sveiko seksualumo ir normalios savivertės formavimuisi.

Kita vertus, svarbu vaiką išmokyti, kad jis nesimasturbuotų viešai – paprasčiausiai dėl to, kad mes gyvename tokioje visuomenėje, kur toks elgesys nėra priimtinas.

Vaiko mokymas socialiai priimtino elgesio. Tinkamo elgesio mokymas apima ne tik pokalbį apie tai, kad masturbuotis viešai nedera, bet kartu ir platesnes temas: reikėtų papasakoti vaikui, kad mūsų kūnas priklauso tik mums, ir yra dalykų, kuriuos mes darome tik privačiai, nematant kitiems, yra dalykų, kurių negalima leisti kitiems daryti su mumis, taip pat yra tokių, kurių negalima leisti daryti kitiems, jei mes su tuo nesutinkame.

Jei užklumpame savo vaiką masturbuojantis netinkamoje vietoje, geriausia būtų švelniai ir ramiai jam ar jai pasakyti, kad tai geriau daryti nuošalesnėje, privatesnėje vietoje. Jei masturbavimasis viešai tampa problema, gali prireikti taikyti disciplinos priemones, tačiau BŪTINAI prisiminkite, kad disciplina turėtų būti susijusi NE su pačiu veiksmu – masturbacija, o tik su vieta, kurioje tai daroma.

Masturbacijos reikšmė vaikui. Pati masturbacija nėra žalinga, tačiau, nors ir retai, ji gali būti požymis, kad vaikas su kažkuo nesusitvarko.

Pagrindiniai tokie dalykai gali būti du:

vaikas patiria pernelyg didelę įtampą,

vaikas patiria seksualinę prievartą.

Reikėtų žinoti, kad, nors vaikai masturbuojasi dažnai – keletą kartų per dieną, tai dažniausiai vyksta tada, kai jie nuobodžiauja ir nėra užsiėmę kuo nors kitu.

Masturbacija gali būti būdas pabėgti nuo įkyrėjusios rutinos ar išblaškyti nuobodulį.

Jeigu taip, vaikus nesunkiai galima nuo šios veiklos atitraukti – masturbacija nėra, kalbant profesionaliais terminais – kompulsyvi, įkyri.

Susirūpinti reikėtų tuomet, kai vaikas kitais būdais negali pasiekti geros savijautos.

Jei vaikas jaučia stiprią įtampą, masturbavimasis gali tapti įkyriu veiksmu, kuris toks stiprus, kad nuo jo sunkiai pavyksta atsitraukti, susilpnėja domėjimasis kitais dalykais ar tiesiog kitiems interesams nebelieka laiko ar jėgų. Beje, daugelis suaugusiųjų masturbuojasi dėl to paties tikslo – siekdami sumažinti įtampą.

Ką tuomet reikėtų daryti? Pabandykite atsekti, kokios galėtų būti įtampos priežastys, ir pagalvokite, kaip jas galima būtų išspręsti.

Pasidomėkite, kaip vaikui sekasi mokykloje, kaip jis sutaria su bendraamžiais. O gal skiriatės, kraustotės į naują gyvenamąją vietą? Ar vaikas dažnai jaučiasi liūdnas arba piktas? Kartais gali būti naudinga pasikalbėti su mokytojais, išgirsti, kokį vaiką jie mato mokykloje, kaip jam sekasi mokytis. Neretai gali prireikti ir psichologo pagalbos, siekiant rasti, kas sukelia vaiko patiriamą įtampą. Bet kokiu atveju svarbiausia ne kovoti su simptomu, tai yra, įkyria masturbacija, bet spręsti ją sukėlusias priežastis.

Masturbacijos – kaip seksualumo dalies – suvokimas. Lytiškai nesubrendusiems vaikams, ypač priešmokyklinukams, būdinga, kad, nors jie ir masturbuojasi, ši veikla jiems atrodo nė kiek nesusijusi su suaugusių žmonių seksualumu. Dar daugiau: jie nė neįsivaizduoja, kad dar kažkas, išskyrus juos pačius, gali užsiimti masturbacija ir taip pat patirti malonių pojūčių! Jeigu vaikas pradeda ne tik masturbuotis, bet ir demonstruoti perdėtą seksualumą, seksualų elgesį vaikų (dažnai jaunesnių už save) atžvilgiu, ypatingą susidomėjimą viskuo, kas susiję su seksualumu, „ima žinoti“, kas vyksta intymių santykių metu tarp suaugusiųjų, kad masturbacija yra vienas iš seksualumo išraiškos būdų – galima pradėti įtarti, kad jis buvo patyręs seksualinę prievartą iš vyresnių vaikų ar suaugusiojo.

Atkreipkite dėmesį ir į kitus vaiko elgesio pokyčius: jeigu seksualinė prievarta vaikui buvo gąsdinantis, skausmingas ar traumuojantis įvykis, po jo galima pastebėti raidos regresą (pavyzdžiui, vaikas tapo labiau „prilipęs“ prie mamos, vėl pradėjo šlapintis į lovą ar čiulpti pirštą), agresyvų, nerimastingą elgesį ar atsitraukimą, pasinėrimą į save, uždarumą; gali būti miego ar šlapinimosi, tuštinimosi problemų. Masturbacija gali tapti labai įkyri, vieša, masturbuodamasis vaikas gali net susižaloti

Apie patirtą seksualinę prievartą galima įtarti, jeigu vaikas ima laidyti netinkamus, kartais nemalonius seksualinio pobūdžio juokelius ar komentarus, ypač domisi bet kokiomis seksualinio pobūdžio užuominomis per televiziją ar itin smalsauja tėvų seksualiniu gyvenimu. Šiais atvejais patartina kreiptis pagalbos į vaikų gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrą, psichologą, nes vaikui gali prireikti ilgalaikės psichologinės pagalbos. Be abejo, svarbu nustatyti ir tai, kur ir iš ko vaikas galėjo patirti seksualinę prievartą, ir ieškoti sprendimų, kaip vaiką apsaugoti nuo jį išnaudojusio žmogaus.

Maždaug 10 metų vaikai masturbuodamiesi pradeda siekti orgazmo, ypač berniukai, kurie, sulaukę 11–12 metų, gali pradėti ieškoti pornografinės medžiagos. Tokiu metu ypač svarbu prižiūrėti, kokią informaciją internete vaikai gali pasiekti, ir galbūt pasidomėti galimybėmis apriboti patekimą į suaugusiesiems skirtus tinklalapius.

Masturbacija – kaip vienintelė seksualumo išraiška paauglystėje. Nors apskritai masturbacija nėra laikoma „žalingu įpročiu“, kartais ji gali tokia tapti. Taip atsitinka tuomet, kai paauglys patiria labai stiprią su masturbacija susijusią stimuliaciją arba ši stimuliacija yra labai dažna: pavyzdžiui, jei jis yra girdėjęs ir įsitikinęs, kad masturbacija yra nuodėmė ir masturbuodamasis jis „keliaus pragaran“ (tokiu atveju paauglys bando kovoti su savo lytiniu potraukiu ir, jei nepajėgia jam atsispirti, masturbuojasi su stipriais kaltės ir gėdos jausmais, kurie veikia kaip papildoma stimuliacija) arba žiūri ekstremalius pornografinius vaizdelius internete.

Reikėtų žinoti, kad orgazmas gali apsvaiginti panašiai, kaip narkotikai, ir po orgazmo turi praeiti tam tikras laikas, kol smegenų neurocheminiai procesai grįžta į pusiausvyros lygį. Kuo galingesnis orgazmo „sprogimas“ ir neurocheminis sujaudinimas (esant minėtai papildomai stimuliacijai), tuo didesnė „duobė“ būna po to, kol atsistato smegenys. Kai kurie žmonės po patirto malonumo gali jausti nerimą, būti mieguisti, jų nuotaika gali tapti prislėgta, tad kyla noras „save gydyti“ pakartotine masturbacija ir taip įsitraukiama į ydingą ratą. Vis dėlto dauguma tokių simptomų nepatiria, tiesiog po patirto orgazmo turi praeiti tam tikras laikas, kol vėl grįžta jautrumas naujiems potyriams.

Kuo tai svarbu? Paauglystėje kompulsyvus (įkyrus) įprotis masturbuotis gali būti supainiojamas su natūraliai stipresniu lytiniu potraukiu. Jau minėjome, kaip svarbu, kad masturbacija nebūtų siejama su gėda ar kalte (būtent todėl patariama vaikui masturbuojantis stengtis išlikti neutraliems), kartu reikėtų žinoti, kad, užuot užstrigus dažname masturbavimesi, galima paaugliui pasiūlyti kitus būdus seksualinei įtampai „nukrauti“: pavyzdžiui, užsiimti sportu, kokia nors aktyvia fizine veikla ar įsitraukti į mėgstamus užsiėmimus (hobius).

Kokių sveikatos problemų gali sukelti masturbacija?

Dėl masturbacijos tikrai neatsiranda „smegenų uždegimas“, nepradeda augti plaukai ar karpos ant rankų, neapankama ir neišprotėjama.

Masturbacija nesutrikdo augimo, nesukelia kurtumo, mikčiojimo, nuo jos nemirštama. Besimasturbuojantys vaikai užaugę nebūtinai taps iškrypėliais ar ištvirkėliais. Masturbacija yra visiškai sveikatai nekenkiantis užsiėmimas (išskyrus kai kuriuos atvejus), kol ji netrikdo santykių su draugais ir šeimos nariais ar kitos veiklos (mokyklos, būrelių lankymo, žaidimų ir panašiai).

Jei masturbuojamasi itin intensyviai ir stipriai dirginant lyties organus, mergaitėms gali būti traumuojama šlaplės anga ir dėl to gali atsirasti šlapimo organų infekcijų (berniukų šlaplė ilgesnė, todėl jiems tokie uždegimai mažiau būdingi). Masturbuojantis švariomis rankomis audiniai nėra pažeidžiami, tačiau tai gali įvykti tuomet, kai vaikas siekia pats sau sukelti skausmą. Tokiu atveju reikėtų kreiptis pagalbos į specialistą, nes tai gali būti rimtesnių problemų (pavyzdžiui, patirtos seksualinės prievartos) požymis.

Kaip reaguoti, jei užtikote vaiką masturbuojantis?

Nurimkite. Jei būsite itin įsiaudrinę, emocingi, greičiausiai tai sukels stiprią gėdą vaikui, tačiau pokalbis nebus konstruktyvus ir naudingas nė vienam iš jūsų. Pasistenkite iš pradžių nurimti (galbūt tam prireiks pasitraukti į kitą kambarį, išgerti šalto vandens stiklinę ar arbatos) ir vėl sugrįžti pas sūnų ar dukrą tada, kai jau galėsite pasikalbėti ramiai.

Dėmesio atitraukimas. Galima vaikui ramiu balsu pasiūlyti kokią nors kitą įdomią veiklą, ypač tokią, kur reikėtų naudoti rankas.

Privatumas. Mažiems vaikams svarbu pasakyti, kada ir kur jie gali masturbuotis. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Matau, kad tu domiesi savo kūnu. Tai visiškai normalu, ir nereikia gėdytis. Bet aš norėčiau, kad tai darytum būdama (-as) viena (-as), savo kambaryje (arba vonioje, tualete), kai niekas tavęs nematys“. Šešiamečiai jau turėtų šią taisyklę tvirtai žinoti.

Leidimas masturbuotis raminantis. Ignoruokite (visiškai nekreipkite dėmesio), jei vaikas masturbuojasi vakare prieš miegą ar prieš užmigdamas dieną, ir paprašykite, kad darželio auklėtojos darytų taip pat.

Fizinis kontaktas su vaiku. Stenkitės dažniau vaiką apkabinti, pakutenti, pažaiskite grumtynes, kad vaikas gautų daugiau dėmesio ir jūsų meilės būtent fizinio prisilietimo būdu.

Saugumo objektas. Jei vaikas pratinasi prie naujos aplinkos (pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį) – duokite vaikui kokį nors daiktą (pliušinį meškiuką, lėlytę, apklotą), kuris jam padėtų saugiau jaustis. Vaikas gali pradėti daugiau masturbuotis tada, kai nori nusiraminti, išgyvendamas įtampą naujoje aplinkoje.

Tiksli informacija. Pradinukai gali būti labai susidomėję suaugusiems skirtomis erotinėmis (ar net pornografinėmis) nuotraukomis ar paveiksliukais, kurie gali sukurti iškreiptą priešingos lyties ar lytinių santykių įvaizdį. Galite pasakyti: „Suprantu, kad tau visa tai įdomu, todėl mes galime surasti ir nupirkti knygą, kurioje bus apie visa tai aiškiai parašyta“. Nupirkite knygą, kuri būtų tinkama jūsų vaiko amžiui, o jam ją perskaičius – atsakykite į visus iškilusius klausimus.

Apdovanojimai už tinkamą elgesį. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, kuriems gali būti sunkiau suprasti, kokį elgesį jūs laikote tinkamu, gali būti naudingos teigiamo pastiprinimo technikos (pavyzdžiui, jeigu vaikas nesimasturbuoja – jūs apdovanojate jį kokiu nors vaikui patinkančiu daiktu ar veikla).

Nesikiškite į paauglio reikalus. Jei netyčia užklupote besimasturbuojantį paauglį – geriausia būtų atsiprašyti ir iškart pasitraukti. Jeigu manote, kad paauglio pasirinkta vieta ar laikas neužtikrina privatumo – pasitaikius progai pasakykite apie tai.

Kaip padėti įkyriai besimasturbuojančiam vaikui?

Kaip jau aptarėme, jei vaikas masturbuojasi privačiai, neįkyriai, jo ši veikla nevargina – galbūt nieko imtis ir nereikėtų. Kitais atvejais svarbiausia pradėti nuo masturbacijos priežasčių išsiaiškinimo ir spręsti, kaip jas galima būtų pašalinti.

Dar keletas patarimų:

Pasistenkite, kad vaikai nenuobodžiautų. Raskite užsiėmimų ir vaikų protams, ir kūnams, kad jie turėtų ką veikti. Labai pravartu rasti būrelių, kuriuose vaikai užsiimtų mėgstama veikla, išlietų energijos perteklių, įgyjant naujų įgūdžių, stiprėtų jų savivertė. Pasiūlykite kartu leisti laiką – išeiti pasivaikščioti ar pažaisti stalo žaidimų.

Pasikalbėkite su vaiku apie masturbaciją. Jei vaikas jau yra mokyklinio amžiaus, pasikalbėkite su juo atvirai: „Tomai, suprantu, kad tau patinka liesti savo varpą, ir tai daryti nėra nieko blogo. Tačiau jei tu tuo užsiimi dažnai, tau lieka mažiau laiko visiems kitiems užsiėmimams. Gal yra dar kas nors, kas tau patiktų? Gal mes galime kažką nuveikti kartu?“

Jei jums nepatogu kalbėtis, paprašykite kito žmogaus. Natūralu, kad seksualumo temomis, kurios yra labai intymios, mums su vaikais kalbėtis nelengva. Jei jūs patys būsite įsitempę ir visaip stengsitės kuo greičiau užbaigti pokalbį, vaikas gali suprasti, kad seksualumas yra nemaloni ir daug nerimo kelianti gyvenimo dalis.

Galite pabandyti rasti artimą žmogų, kuris jaustų mažiau įtampos ir su vaiku pakalbėtų apie tai, kas jums atrodo esant svarbu. Tai gali būti vaikų gydytojas ar koks nors artimas giminaitis (dėdė, teta, krikšto tėvai).

Kartu su vaiku paieškokite kitų nerimo mažinimo būdų. Kaip jau minėjome, masturbacijos dažnai imamasi, kai dėl ko nors stipriai nerimaujama.

Galite pasiūlyti vaikui kitokių būdų, kurie mažins nerimą, pavyzdžiui, paklausyti ramios, atpalaiduojančios muzikos, padaryti masažą ar išeiti pasivaikščioti, jei yra galimybių – pasimokyti meditacijos ar relaksacijos technikų.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Vaikų masturbacija – visiems nepatogi tema”

  1. L.
    2016/03/03 at 23:53 #

    Aciu uz puiku ir naudinga straipsni.

Palikite atsiliepimą


aštuoni + 7 =