Varvanosių tauta? Tai mes

sloga

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

„Mūsų 10 mėn. sūnus dažnai sloguoja, nors iki šiol valgo mano pieną, duodame vitamino D, jis turi gerą apetitą. Kodėl?“, – tokių klausimų gauname begales. Taigi, – kodėl lietuvaičiai taip dažnai sloguoja?

Lietuva – slogų kraštas

Mūsų šalies klimatinės sąlygos, ypač šaltuoju metų laiku, yra palankios plisti kvėpavimo organų ligoms. Be to, mažai būdami gryname ore, daugelis iš mūsų palengva prarandame atsparumą. Žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja asmens higienos taisykles, pvz., čiaudi, galingai šnypščia mažylio kambaryje, ima jį ant rankų, nusišnypštę nosį nenusiplauna rankų. Mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių broliukų ir sesučių, o lankantys ikimokyklinę įstaigą – nuo grupės draugų. Vitaminas D ir geras apetitas nuo slogos neapsaugo.

Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša. Užsikimšus nosiai, jis nebesugeba žįsti ir kvėpuoti pro burną. Be to, sloga gali prasidėti ir kitos kvėpavimo takų ligos, pvz., nosiaryklės uždegimas, gerklų, balso plyšio uždegimas ir kitos. Sloga kūdikis gali susirgti peršalęs, netinkamai rengiamas ar maudomas ar kai nosies gleivinę erzina dulkės, dūmai, įvairios cheminės medžiagos.

Slogos kelias

Sloga prasideda po kelių valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus. Nosies gleivinė paburksta, atsiranda daug įvairaus tirštumo gleivių, (dažniausiai skystų, vandeningų). Iš nosies pradeda varvėti. Varvėjimas iš nosies – tai organizmo bandymas apsivalyti nuo ligos sukėlėjų. Paburkus gleivinei, pasunkėja kvėpavimas – nosis užsikemša. Pradeda kutenti gerklę, vaikas čiaudi – taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriuose yra daug ligos sukėlėjų. Čiaudint, kosint neužsidengus nosies, burnos ligos sukėlėjai paskleidžiami į aplinkos orą, kurio įkvėpę užsikrečia aplinkiniai, jei jie nėra atsparūs ligos sukėlėjui. Užsikimšus nosiai, kūdikiai blogai valgo, neramiai miega, tampa irzlūs. Dėl slogos vaikai gali karščiuoti. Sloga tęsiasi 10 dienų. Neveltui sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, negydoma – per 7 dienas.

Ar slogą reikia gydyti

Sakoma, kad sloga praeis ir negydoma, tačiau kai vaikutis mažas, o sloga labai vargina, prašykite gydytojo pagalbos. Kreiptis reikėtų, kai:

Sloguojantis mažylis dar neturi 3 mėnesių.

Išskyros kūdikiui trukdo valgyti, gerti, arba temperatūra pakilo iki 38°C.

Išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas.

Kūdikis tapo neramus, irzlus, pablogėjo apetitas (neramumas rodo, kad galbūt skaida ausis).

Kūdikis pradėjo kosėti, neįprastai elgtis (daug ilgiau ar mažiau miega, yra vangus, nenori žaisti).

Sloga užtruko ilgiau nei 10 dienų arba išskyros iš jos tapo tirštos, pūlingos (galėjo atsirasti slogos komplikacija sinusitas).

Vaikas pasiskundė veido, kaktos, ausų srities skausmais.

Sloguojančio vaiko priežiūra

Nesiūlykite valgyti tiek, kiek kūdikis ar vaikas suvalgydavo, kai buvo sveikas. Pasistenkite jį užimti ramiais žaidimais, stenkitės, kad kuo mažiau pavargtų.

Susirgusio sloga vaiko nesiveskite į svečius ir jų nepriiminėkite namuose. Sloguojančio vaiko neveskite į darželį, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus arba nuo jų užsikrėsti kitu ligos sukėlėju. Nesustiprėjęs po ligos vaikas greičiau užsikrečia, ilgiau bei sunkiau serga. 3-4 metų vaiką ir vyresnį išmokykite tinkamai išsišnypšti nosį. Žinokite, kad negalima suformuoti įgūdžio stipriai šnypšti, nes gleivės su ligos sukėlėjais (virusais, bakterijomis) per klausos vamzdį gali patekti į vidurinę ausį ir sukelti jos uždegimą. Iš kiekvienos nosies pusės gleives reikia iššnypšti atskirai – užspausti vieną šnervę bei tos pačios pusės išorinės ausies landą ir pūsti per kitą šnervę. Daugkartinių medžiaginių nosinių geriau nenaudoti. Jei vis dėl to jas naudojate, priklausomai nuo slogos intensyvumo, keiskite jas kelis kartus per parą. Susirgusiojo sloga neskubėkite intensyviai gydyti, nes tuo ligos nesutrumpinsite.

Sloga sergančio kūdikio nosies išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite specialiais siurbtukais ar kriaušelėmis. „Įtaisų“ gleivėms išsiurbti rasite vaistinėse, pirkdami gausite ir išsamias instrukcijas, kaip jais naudotis. Odą apie nosies angas tepkite riebiu dezinfekuojančiu kremu arba tepalu, kad išsiskiriančios gleivės jos nedirgintų. Tepkite plonai daugelį kartų per dieną – kuo dažniau, tuo geriau. Sloguojančio vaiko kambarį dažnai vėdinkite, jei įmanoma – skersvėju, palaikykite jame temperatūrą ne aukštesnę kaip 17-18°C. Vėsiame ore vaikas geriau jaučiasi. Vaiko nosies nevalykite savo nosine ar po ranka pakliuvusiu audiniu.

Su sloguojančiu vaiku (jeigu jis nekarščiuoja) kuo ilgiau būkite gryname ore. Kūdikius migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu +5-7°C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Išnešę kūdikį į lauką ar į vėsią patalpą stebėkite, ar jis kvėpuoja per nosį. Jeigu per burną, grįžkite namo. Prieš eidami su vaiku į gryną orą, išvalykite nosį.

Vaistų į nosį lašinkite tik tuomet, kai tai daryti skyrė gydytojas, ir taip dažnai, kaip jis skyrė, pvz., prieš valgį ar miegą. Vaistų į nosį lašinkite tik išvalę gleives. Lašinkite tik vaikams skirtus vaistus, pašildytus iki kūno temperatūros (flakonėlį delne palaikykite kelias minutes). Jeigu gydytojas skyrė kelių rūšių lašų, jų lašinkite jo nurodyta tvarka. Iš pradžių 1-2 lašus sulašinkite į vieną šnervę, o po 2-3 min. – į kitą. Išorinę nosies sienelę nestipriai 2-3 kartus spustelkite prie pertvaros, kad geriau pasklistų vaistai. Jei vaistus lašinate gulinčiam vaikui, jį guldykite ant to šono, į kurią nosies pusę bus lašinama, o galvą truputį atloškite.

Nosį galima išplauti jūros vandeniu, kuris, beje, ir dezinfekuoja, bei paprastu mineraliniu vandeniu.

Liaudies medicinos priemonės slogai gydyti tinka vyresniems nei 4 metų vaikams. Pavyzdžiui, slogą gydyti galima svogūnu. Kai nosis užgulta, šviežiai perpjautą svogūną dėkite pakaitomis vaikui prie šnervių ir prašykite giliai įkvėpti. Procedūros trukmė – 3-5 min. Svogūne esantys fitoncidai dezinfekuoja viršutinius kvėpavimo takus. Taip kvėpuojama 6-12 kartų per dieną, tik kiekvieną kartą nuo jau panaudoto svogūno nupjaukite po griežinėlį.

Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems tinka kitas būdas. Į stiklinę įdėkite vieną ar du šaukštus smulkiai sutarkuoto svogūno, pridenkite standaus popieriaus piltuvėliu ir įstatykite į dubenėlį, pripiltą karšto vandens. Pro siaurąjį piltuvėlio galą kvėpuokite 5-10 min. tai viena, tai kita šnerve. Procedūrą kartokite 6-10 kartų per parą.

Negalima:

Lašinti vaistų, kuriuose yra aliejaus.

Valyti nosies kietais tamponais ir vata (jos skaidulų vaikas gali įkvėpti ir tai sukels stiprų kosulį, čiaudėjimą).

Mažiems vaikams į nosį lašinti vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu, taip pat česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų sulčių.

Konsultavo doc. Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 + vienas =