Vasarinės nėštukių bėdos: tinimai, išskyros, pigmentinės dėmės ir „šokinėjantis“ kraujospūdis

vasara

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Diskusija, kada geriausia praleisti antrąją nėštumo pusę – žiemą ar vasarą, – beprasmė.

Dueto „Nėštumas+vasara“ pliusai:

Vasarą laikas šiaip ar taip greičiau bėga.

Nereikia daug drabužių, galima plevėsuoti lengva suknele, įsispyrus į šlepetes.

Teigiamos emocijos, kurias nėštukė patiria pramogaudama, stiprina imunitetą.

Daug šviežių vaisių ir daržovių.

Daugiau pasigamina vitamino D.

Dueto „Nėštumas+vasara“ minusai:

Per karščius su pilvuku sunkiau judėti.

Labiau tinsta kojos ir pila prakaitas.

Nuo karščio šokinėja kraujospūdis.

Gresia dehidratacija, kuri nėščiajai labai nepageidaujama.

Šie pliusai ir minusai – buitiniai pačių nėščiųjų pastebėjimai. Medikai teigia, kad daugiau nėštumo komplikacijų kyla per karščius.

Problema. PIGMENTINĖS DĖMĖS

Nėščių moterų oda itin jautri nudegimams, greitai atsiranda pigmentinių dėmių. Antrąjį nėštumo trimestrą moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos. Veikiant saulei, melanino gaminasi daugiau, todėl moterims, kurioms atsiranda „nėštumo kaukė“, reikia ypač saugotis saulės, veidui rinktis kremus su stipriausiais filtrais.

Nėščioji turi vengti odos nudegimo ne tik dėl dėmių. Kai oda nudega, joje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų, kurie, patekę į kraują, gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus.

Gydytojo patarimai. Nėštumo metu nuo 12 iki 14 valandos būti saulėje visai nerekomenduojama, idealiausias laikas būti lauke – nuo 16 valandos.

Naudokite stiprius apsauginius kremus, turėkite šviesios spalvos skėtį su rankena, kuris, esant reikalui, sudarys saulėje nors ir nediduką šešėlį. Itin atsargi būkite šalia vandens telkinių, nes saulės spinduliai atsispindi nuo vandens paviršiaus.

Problema. KOJŲ SUNKUMAS IR TINIMAS

Nėštumo pabaigoje, o ypač, jei jis sutampa su karščiais, kojos tampa lyg švininės, ištinsta. Kojų tinimą skatina sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė ir karštas oras.

Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3–5 nėščia moteris.

Gydytojo patarimai. Venkite ilgo stovėjimo, dažniau prigulkite, pakelkite kojas aukščiau, po kojomis pasidėkite pagalvėles, rinkitės patogią avalynę, nešiokite specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines, nesėdėkite užsikėlusi koją ant kojos.

Vartokite mažiau druskos, tai sumažins tinimus. Visiškai atsisakyti druskos nepatariama, nes jūros druskoje natūraliai yra jodo, o joduotoje druskoje – pridėta jo papildomai, o jodas būtinas vaisiui vystytis.

Patinusioms kojoms naudingas kontrastinis dušas ir vėsus vanduo. Pavargusias kojas vakarais 15–20 min. pamirkykite jūros druskos bei mėtų vonelėje, pamasažuokite.

Nėščiosioms pirmiausia ima tinti pirštai, todėl, pastebėjusios pirmuosius tinimo požymius, nusiimkite žiedus, kad vėliau nereikėtų jų nukirpti.

Jeigu, be tinimo, dar pakyla kraujospūdis, pradeda kamuoti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Tai gali būti preeklampsijos požymis.

Problema. PAGAUSĖJA IŠSKYRŲ

Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų, nes dėl hormonų poveikio pakinta makšties terpė. Nors ši problema, regis, neturi nieko bendro su oro temperatūra, nėščiosios pastebi, kad per karščius intymiai higienai reikia skirti daugiau dėmesio. Nėštumo periodu pagreitėja medžiagų apykaita, daugiau vargina prakaitavimas ir išskyros.

Bakterinės vaginozės simptomai – gausios balkšvos arba pilkai baltos išskyros, iš makšties sklindantis nemalonus kvapas, niežulys, perštėjimas, erzinantis jausmas makštyje. Ištyrus tepinėlį, aptinkamas didesnis nei 4,5 pH.

Gydytojo patarimai. Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus. Intymiai higienai turėkite specialų prausiklį. Nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos.

Nebijokite maudytis švariuose, patikrintuose vandens telkiniuose – tai ne tik atgaivins, bet ir šiek tiek sumažins tinimus. Žinoma, jei nutekėjo vandenys ar pasirodė gleivių kamštis, maudytis negalima.

Vėsinkitės ant kaktos, sprando dedamais vėsiu vandeniu suvilgytais rankšluosčiais.

Rekomenduojama šviesių spalvų, natūralių pluoštų apranga, ne tik apatinis trikotažas. Tai sumažins iššutimų po krūtimis ar pilvu tikimybę.

Problema. ODOS JAUTRUMAS

Nėštumo metu oda kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius – karštį, kosmetines priemones, kontaktą, į bet kokius sužalojimus – net ražienos ar medžio šakelės įbrėžimą. Jautrią odą ypač reikia saugoti iškylų metu, kai nesunku nusibrozdinti, įsidrėksti, nusitrinti pūsles ant kojų. Vasarą pėdos daugiau prakaituoja, todėl greičiau atsiranda nutrynimų ant kojų pirštų ir kulnų. Kadangi nėščios moters organizmas yra mažiau atsparus infekcijoms, žaizdeles, kad ir mažiausias, reikia atidžiai gydyti.

Gydytojo patarimai. Vasaros avalynė turi būti lengva, plati, minkštu, elastingu padu – tada išvengsite pūslių ir nuospaudų.

Patartina rinktis dydžiu didesnius sandalus ir vengti šlepečių per pirštą. Jei odą sužalojote – įsidrėskėte ar nusibrozdinote, laikykitės „aukščiausių“ higienos standartų.

Problema. ŽARNYNO SUTRIKIMAI

Net jei iki nėštumo moteris neturėjo jokių skrandžio ir virškinimo problemų, tikėtina, kad nėštumo metu jų atsiras. Net 50 proc. nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Daugybė nėščių moterų mini pasikeitusius skonio receptorius, norą valgyti anksčiau neįprastą maistą, persivalgymo priepuolius, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą. Vasarą virškinimo sutikimams suteikiama „žalia gatvė“, nes karštyje maistas greičiau genda, kyla pavojus apsinuodyti.

Gydytojo patarimai. Į gamtą neimkite greitai gendančių produktų, nepirkite paplūdimyje nešiojamo maisto, nes jis gali būti sugedęs nuo karščio.

Jei vykstate į sodybą ilgesniam laikui, ir teks maistą gaminti ten, pasirūpinkite, kad būtų kokybiško geriamojo vandens, kad jo nereikėtų nešiotis iš gretimų sodybų netvarkingų šachtinių šulinių.

Neskubėkite pirkti pieno iš pirmos kaimynystėje esančiosios sodybos. Negerkite nevirinto pieno, nes per nevirintą pieną galima užsikrėsti erkiniu encefalitu ir žarnyno infekcijomis.

Nė neragaukite nenuplautų bet kokių daržovių, uogų tiesiai iš lysvės.

Jei nusimato ilga kelionė automobiliu, būtinai sustokite kas 1–2 val. pasišlapinti ir kartu prasimankštinti.

Problema. SKYSČIŲ TRŪKUMAS

Jeigu vasara sutampa su pirmuoju nėštumo trimestru, kai moterį pykina, vanduo tampa gyvybiškai reikalingas, nes išplauna toksinus. Kadangi nėščiosios virškinimo sistema įjautrinta, gerti patariama negazuotą vandenį arba šaltą arbatą.

Skysčių trūkumas gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą!

Gydytojo patarimas. Visada turėkite buteliuką geriamojo vandens ir purškiamojo vandens atgaivinti kūnui ir veidui. Kad nesutriktų medžiagų apykaita, per dieną reikia išgerti 1,5–2 l nesaldintų skysčių.

Vasarą su prakaitu netenkame ir daug mineralų, todėl naudinga kartais vietoj vandens atsigerti natūralių sulčių ar pieno. Taip pat tinka valgyti sultingus vaisius – melionus, arbūzus, agurkus.

Problema. ŠOKINĖJA KRAUJOSPŪDIS, TRINKA ŠIRDIES RITMAS

Paprastai nėštumo pradžioje moterims spaudimas nepakinta arba šiek tiek nukrinta. Kur kas pavojingiau, kai nėščios moters kraujospūdis padidėja. Padidėjęs kraujospūdis, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo medžiagų apykaitos sutrikimai.

Kai spaudimas aukštas ar staigiai šokteli, ima tankiau plakti širdis, gali mausti pakaušį, raudonuoja veidas, muša prakaitas, greitai dūstama (pavyzdžiui, lipant laiptais), skauda galvą. Tačiau neretai turintys aukštą kraujospūdį žmonės jaučiasi gerai, todėl nėščiajai kraujospūdį reikėtų matuoti dažnai.

Gydytojo patarimai. Nesvarbu, koks metų laikas, nėščioji neturėtų pervargti, o fizinis krūvis būti toks, kad jo metu būtų įmanoma normaliai, neuždūstant kalbėti.

Jei apskritai nėščioji yra sveika, profilaktiškai širdies darbo stebėti nereikia. Pajutus, kad širdis plaka labai dažnai arba pasidaro silpna, reikia nueiti į šešėlį ar vėsią patalpą (mieste tinka ir prekybos centrai, nes jie kondicionuojami, vėsūs), atsigerti vandens ir prigulti pakeltomis kojomis ar bent laisvai prisėsti. Jei po kiek laiko būklė negerėja – nuvažiuoti pas gydytoją, kad apžiūrėtų.

Širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimai dažniausiai yra skysčių trūkumo pasekmė.

Konsultavo akušerė Agnė Škudienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Trackbacks/Pingbacks

  1. Nėštumo nepatogumai vasarą - Akušerės MokyklaAkušerės Mokykla - 2016/07/05

    […] publikuotas 2016 m. birželio mėn. „Mamos žurnale„. Konsultuoja akušerė Agnė […]

Palikite atsiliepimą


+ septyni = 13