Vėjaraupiai – slauga svarbi, kaip niekad

neringos

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Vėjaraupius vadiname „vaikiška liga“. Matyt, ji nėra tokia jau nekalta, jei ir po 20-30 metų, pildydami Jūsų ligos istorijas gydytojai paklausia: „Ar sirgote vėjaraupiais?“ Kas tai per liga, įrėžianti žalių taškelių prisiminimus visam gyvenimui?

Pirmiausia mamos Jolantos laiškas:

„Sveiki,

noriu pasiguosti ir papasakoti apie patį košmariškiausią savo gyvenimo mėnesį (laimė, jis jau praeityje). Turime dvi dukrytes – 5 metų Gerda lanko darželį, o aš namie auginu 13 mėnesių Godą. Kai darželyje auklėtoja prasitarė, jog vienas berniukas susirgo vėjaraupiais, supratau – dabar jau bus (draugės buvo pasakojusios, kad vėjaraupiais užsikrečiama nepaprastai lengvai, kaip iš nieko – sergantis vaikas gali tik pasėdėti šalia, ir jau esi užsikrėtęs…).

Kadangi į darbą neinu, kitą dieną Gerdos nebeleidau į darželį.

Namie dukra zirzė, neturėjo veiklos, bet buvau ryžtinga – jokių darželių, dar parneš vėjaraupius į namus ir susirgs Godutė. Po savaitės šukuodama Gerdos plaukus pamačiau pirmąsias pūslytes, ir prasidėjo… Po kelių dienų susirgo Goda, o dar po dienos – ir vyras. Pasirodo, jis vaikystėje nebuvo sirgęs šia liga. Sveika likau viena, nes vaikystėje sirgau ir užsikrėsti jau nebegalėjau.

Pasakysiu tik tiek – per tą mėnesį numečiau 7 kg, taip išsprendžiau „po gimdymo likusio antsvorio“ problemą. Bet jau geriau būčiau tuos kilogramus priaugusi. Pūlinukų daugėjo ne dienomis, o valandomis. Nieko kito neveikiau, kaip tik mergaites maudžiau (po maudynių jos mažiau kasydavosi), tepliojau gydytojos skirtu skysčiu ir skalbiau kalnus patalynių. Mamos patarta – nors gydytoja ir neleido – tepiau ir briliantine žaluma.

Kadangi pūlinukų atsirado ir ant lytinių lūpyčių, gydytoja liepė po kiekvieno mergaičių pasišlapinimo ir pasituštinimo apiplauti. Sisiodamos mergaitės net rėkdavo iš skausmo. Negana to, abiem išbėrė ir burnas. Negalėjo valgyti jokio maisto, tik vėsius jogurtus ir pravėsusią manų košę.

Nuolatos kasėsi. Draugių patarta nusipirkau vaistų, mažinančių skrandžio sulčių rūgštingumą, tokio saldaus, krakmolingo skysčio. Juo tepiau visų trijų kūnus, nes džiūdamas vaistas mažindavo niežulį. Mažajai nakčiai maudavau pirštines, kad nenusidraskytų iki kraujo. Pati 4 naktis visai nemiegojau, prisnūsdavau tik dieną.

Apie vyrą atskira kalba. Mergaitės stipriai nekarščiavo, bet vyrui temperatūra pakildavo iki 40,5ºC, gulėjo leisgyvis, nepatikėsite – naktį keldavausi paklausyti, ar jis kvėpuoja. Vienu metu jį net norėjo vežti į ligoninę. Mano mama guodė – viena laimė, kad vyras susirgo dabar, kai jau turi du vaikus, nes jei būtų susirgęs prie 6 metus, mano mergaitės nebūtų gimusios – vėjaraupiai vyrus gali padaryti nevaisingus.

Kai visi pasveiko, sužinojau, kad nuo vėjaraupių yra skiepai. Aišku, jie mums nebereikalingi. Bet jei būčiau žinojusi anksčiau, nebūčiau nė svarsčiusi…

Jolanta“

Docentą Algimantą Vingrą pakalbinome apie vėjaraupius, kurie gali išversti iš kojų net stipriausius vyrus

Kas tai per liga?

Vėjaraupiai viruso sukeliama užkrečiamoji (infekcinė) liga,kuria gali susirgti bet kurio amžiaus vaikai. Vėjaraupiams būdinga:

* slaptasis inkubacinis periodas, kol po kontakto su ligoniu išryškėja ligos simptomai, jo trukmė – 9-21 diena;

* staigi ligos pradžia;

* pakyla temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti;

* įvairiose kūno vietose (ir galvos plaukuotoje dalyje), gleivinėse atsiranda apie 2 mm didumo rausvų dėmelių;

* jų vietoje greitai susiformuoja pūslytės, pripildytos skaidraus sekreto;

* pūslytės būna apjuostos rausvu žiedeliu, neretai tarpusavyje susilieja, jos greitai sprogsta ir pasidengia tamsiu šašeliu;

* sprogus pūslytėms, gleivinėje atsiveria skausmingos opelės;

* nesilaikant švaros pūslytės supūliuoja, atsiranda pūlinės odos ligos – rožė, pūliniai;

* ligonį beria 2-5 dienas;

* ligonis gali užkrėsti kitus 5 dienas dar po to, kai atsiranda paskutinis šviežias bėrimas.

Kokio amžiaus vaikai dažniausiai suserga ir kaip vėjaraupiais užsikrečia?

Dažniau suserga priešmokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai. Infekcijos šaltinis – sergantis vaikas, suaugęs žmogus. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, rečiau – tiesioginio kontakto būdu. Užsikrečia visi pabendravę su ligoniu! Per aplinkos daiktus neužsikrečiama. Vėjaraupiais sergantis žmogus gali užkrėsti kitus nuo paskutiniųjų dviejų inkubacinio periodo dienų iki penktos dienos po paskutinio bėrimo elemento atsiradimo (iš viso apie 10-12 dienų). Vėjaraupiais gali susirgti naujagimiai, jeigu jų motinos neturėjo imuniteto.

Ar tai pavojinga liga?

Taip, nes galimos įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų uždegimas. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę, dažnai sergantys arba neteisingai maitinami bet kurio amžiaus vaikai.

Ar tiesa, kad pavojingiausia susirgti suaugusiam žmogui?

Taip. Kuo vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus susirgo, tuo sunkesnė ligos eiga.

Papasakokite plačiau apie vėjaraupių komplikacijas.

Jei suserga suaugęs žmogus, komplikacijų dažnis gana didelis – net 2-10 proc. Daugiausiai komplikacijų būna vaikams – dažniausiai pasitaiko odos ir poodžio infekcijų, nes bekasant niežtinčias išbertas vietas į odą patenka daug pūlines odos ligas sukeliančių bakterijų. Kitos komplikacijos: kvėpavimo organų infekcijos (plaučių uždegimas), smegenų ir jų dangalų uždegimai, kiek retesnės komplikacijos – širdies, kepenų, sąnarių, inkstų uždegimas. Komplikacijos dažnesnės paaugliams, suaugusiems nei vaikams.

Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?

Tik skiepai padeda išvengti ligos ir jos komplikacijų, ateityje labai nemalonios ligos – juostinės pūslelinės. Kartą persirgus vėjaraupiais natūraliai, jų sukėlėjas (virusas) išlieka nugaros smegenų mazgeliuose (dorzaliniuose ganglijose). Visa bėda ta, kad ilgainiui sumažėjus organizmo atsparumui (imunitetui) virusas vėl „pakelia galvą“ – paaugliai, suaugusieji suserga nemalonia liga – juostine pūsleline. Pastaroji liga gali kartotis daug kartų.

Kitais žodžiais tariant, vėjaraupiai yra klastinga liga, nes kartą jais persirgus, išlieka nepastovus imunitetas. Be to, 1 iš 500 vaikų gali persirgti vėjaraupiais antrą kartą.

Nuo vėjaraupių geriausia ir patogiausia vaikus skiepyti tą pačią dieną, kai jie skiepijami tymų-parotitinės infekcijos (kiaulytės)-raudonukės vakcina.

Už vėjaraupių vakciną reikia mokėti. Jeigu nuo vėjaraupių skiepijama atskirai, tai tarp skiepijimų turi praeiti mažiausiai 30-35 dienos. Retais atvejais (tik 5%) po skiepijimo gali pakilti temperatūra, kuri užtrunka trumpai ir praeina be gydymo. Kai kada maždaug po 2 savaičių,vakcinos įšvirkštimo vietoje gali atsirasti vėjaraupiams būdingas bėrimas, kuris yra neužkrečiamas. Vaikams iki 12 metų skiepijama viena vakcinos dozė, o vyresniems nei 12 metų ir suaugusiems asmenims, nesirgusiems vėjaraupiais – dvi dozės, antroji – praėjus mėnesiui po pirmosios. Negalima skiepyti nėščiųjų.

Svarbi informacija mamoms, kurios turi paaugles dukras: reikėtų nesirgusias ir neskiepytas mergaites paskiepyti, kad įgytų imunitetą, nes labai pavojinga, kai vėjaraupiais susergama nėštumo metu. Susirgus pirmuoju nėštumo trimestru vėjaraupiai gali būti apsigimimų priežastis, o jei mama suserga paskutiniuoju trimestru – ką tik gimęs naujagimis suserga vėjaraupiais, o tai labai pavojinga.

Kokia susirgusio vėjaraupiais vaiko slauga?

Pasinaudokite šiais patarimais:

* Svarbiausia – laikykitės švaros ir neleiskite vaikui pūslyčių kasyti, trinti, krapštyti.

* Dažnai keiskite vaiko drabužėlius, patalynę. Jie turi būti švarūs, išlyginti karštu lygintuvu.

* Kai ligoniuko temperatūra sunormalėja, jį galima maudyti (geriausia po dušu) 35-36°C temperatūros vandenyje. Jei maudote vonioje, į ją įpilkite ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo. Maudant po dušu, į vėjaraupių pūslyčių pažeistą odą patenka mažiau pūlines odos ligas sukeliančių mikrobų.

* Neberekomenduojama išbertų vietų tepti dažančių medžiagų (pvz., briliantinės žalumos ir kitų dažų) tirpalais. Odą sutepkite antiuždegiminių, antimikrobinių savybių turinčiu ir gijimą skatinančiu geliu, kurio įsigysite vaistinėse be recepto.

* Jei mergaitei išberia lytinius organus, kiekvieną kartą jai nusišlapinus ar pasituštinus, apiplaukite ramunėlių nuoviro ar medetkų žiedų užpilu iš balionėlio. Srovė iš balionėlio turi tekėti iš viršaus žemyn. Plyšį tarp didžiųjų lytinių lūpų storai sutepkite specialiais tepalais (kokiais, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku). Lytinių organų neleiskite kasyti, trinti.

* Kol vaiką beria, jis turėtų gulėti.

* Vaiko nagus trumpai nukarpykite, o rankutes dažnai nuplaukite, kad visada būtų švarios.

* Vaikutį sudominkite žaidimais, kuriuos žaidžiant rankos būtų užimtos – spalvinimu, karpymų, konstravimu, dėlionių dėliojimu. Kai rankutės bus užimtos, mažiau kasysis.

* Jeigu temperatūra pakilo daugiau nei 38,6°C, duokite vaistų, mažinančių temperatūrą.

* Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas. Svarbu, kad vaikas tuomet nors gertų. Duokite vėsių, nerūgščių gėrimų. Valgyti duokite skystų, trintų patiekalų be prieskonių, nekarštų ir nešaltų.

* Neleiskite vaikui žaisti su vandeniu, smulkiomis, biriomis, trupančiomis medžiagomis.

* Ligoniuką nuo sveikųjų atskirkite 10-12 dienų, o bendravusieji su ligoniu nuo kitų vaikų turėtų būti atskiriami 3 savaitėms.

* Jeigu Jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, įspėkite kaimynus, gimines, draugus, praneškite vaikų įstaigai, kurią jis lanko.

Ar reikia kokių geriamųjų vaistų, ar pakanka tepti pūlinukus?

Geriamų vaistų susirgus vėjaraupiais skiriami tik tiems vaikams, kurių sutrikusi imuninė sistema, kurie serga centrinės nervų sistemos ligomis, susirgus juostine pūsleline (vaikai ja serga retai). Kada duoti tokių vaistų, sprendžia tik gydytojas. Svarbiausia teisinga odos priežiūra, higiena ir slauga.

Po kiek laiko persirgusį vaiką galima leisti į darželį?

Vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti darželį arba mokyklą, susitikinėti su draugais, dalyvauti giminės susitikimuose ir su nėščiomis moterimis gali tik tuomet, kai bus nukritę visi šašeliai nuo odos ir visos gleivinės bus švarios. Dažniausiai tai būna po paskutinio bėrimo atsiradimo dienos praėjus 7-10 dienų.

Kodėl vėjaraupiai laikomi pavojinga liga – juk dauguma vaikų ja perserga gana lengvai?

Vėjaraupiai pavojingi dėl ligos komplikacijų, kurių yra įvairiausių. Dažniausiai pasitaiko odos ir poodžio infekcijų, nes bekasant niežtinčias išbertas vietas į odą patenka daug pūlines odos ligas sukeliančių bakterijų. Kitos komplikacijos: kvėpavimo organų infekcijos (plaučių uždegimas), smegenų ir jų dangalų uždegimai, kiek retesnės komplikacijos – širdies, kepenų, sąnarių, inkstų uždegimas. Pavojingiausios komplikacijos – nervų sistemos pažeidimai, smegenų ir jų dangalų uždegimai. Medicinoje yra net tokia sąvoka ,,vėjaraupinis encefalitas” – kai virusas pažeidžia CNS, smegenis (požymiai –galvos skausmas ir vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, vangumas, dėl padidėjusio smegenų skysčio spaudimo vaikas instinktyviai lošia galvą atgal, jei neužaugęs momenėlis, jis pulsuoja). Pastebėjus bet kokius komplikacijų požymius, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Vėjaraupių komplikacijos gydomos ligoninėje.

Persirgus vėjaraupiais gresia labai nemaloni liga – juostinė pūslelinė. Persirgus vėjaraupiais jų sukėlėjas (virusas) išlieka nugaros smegenų mazgeliuose (dorzaliniuose ganglijose). Sumažėjus organizmo atsparumui virusas vėl „pakelia galvą“ – paaugliai, suaugusieji suserga juostine pūsleline. Pastaroji liga gali kartotis daug kartų.

Kitais žodžiais tariant, vėjaraupiai yra klastinga liga, nes kartą jais persirgus, išlieka nepastovus imunitetas. Be to, 1 iš 500 vaikų gali persirgti vėjaraupiais antrą kartą.

Kaip apsisaugoti nuo šių kompliacijų?

Nuo vėjaraupių galima apsisaugoti tik skiepais – tik jie padeda išvengti ligos ir jos komplikacijų. Skiepai nuo vėjaraupių apsaugos ir nuo juostinės pūslelinės.

Nuo vėjaraupių geriausia ir patogiausia vaikus skiepyti tą pačią dieną, kai jie yra skiepijami tymų-parotitinės infekcijos (kiaulytės)-raudonukės vakcina. Už vėjaraupių vakciną reikia mokėti patiems. Jeigu nuo vėjaraupių skiepijama atskirai, tai tarp skiepijimų turi praeiti mažiausiai 30-35 dienos. Retais atvejais (tik 5%) Po skiepijimo gali pakilti temperatūra, kuri užtrunka trumpai ir praeina be gydymo. Kai kada maždaug po 2 savaičių vakcinos įšvirkštimo vietoje gali atsirasti vėjaraupiams būdingas bėrimas, kuris yra neužkrečiamas. Vaikams iki 12 metų skiepijama viena vakcinos dozė, o vyresniems nei 12 metų ir suaugusiems asmenims, nesirgusiems vėjaraupiais – dvi dozės su 1 mėnesio pertrauka. Negalima skiepyti nėščiųjų.

Svarbi informacija mamoms, kurios turi paaugles dukras: reikėtų nesirgusias ir neskiepytas mergaites paskiepyti, kad įgytų imunitetą, nes labai pavojinga, kai vėjaraupiais susergama nėštumo metu. Susirgus pirmuoju nėštumo trimestru, vėjaraupiai gali būti apsigimimų priežastis, o jei mama suserga paskutiniuoju trimestru – ką tik gimęs naujagimis suserga vėjaraupiais, o tai labai pavojinga.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: ,

4 Atsiliepimai kategorijoje “Vėjaraupiai – slauga svarbi, kaip niekad”

  1. Jonas
    2016/01/09 at 02:16 #

    nustokit meluot apie tuos skiepus ir skiepyti suserga ir be to jeigu pradesi vaika skiepyti nuo visu ligu is eiles tai gali atsirasti dideliu komplikaciju,pasidomekit apie skiepu zala

    • Jurgita
      2016/02/07 at 12:07 #

      Pritariu Jonui!

  2. 2016/08/03 at 08:59 #

    serga vaikas vejaraupiais ar susirks suauges jai jis nesirge o vaikas jau serga 3 dienas o suauges gryz po 5 dienu

  3. Rita
    2017/03/25 at 22:55 #

    Jau apie tokias nesąmones,kad serga su silpnesne imunine vaikai,tai galėtų patylėti. turiu tris vaikus,bet iš jų sunkiausiai susirgo tas vaikas,kuris paklausia manęs:ar,mamyte,man su uogiene valgyt košę sveika? ar geriau daržoves valgyti virtas ar žalias,ar sveikiau su padažu ar be padažo.Jau nekalbu apie tai,kad šitas,sunkiausiai sergantis vaikas,sergantis šeštą dieną ir rėkiantis balsu nuo skausmingų pūslių, niekada nenustygsta vietoj,kai tik turi galimybę laksto lauke. Jį pasodinti tai didžiausia bausmė. Ir kai pradeda remtis tokiom teorijom rimti gydytojai, tai rimtai pikta. Paskui mamos savo galvas baigia nusilaužti besistengdamos ir naktim nemiega nesuprasdamos,kodėl tiek stengėsi,o tam vaikeliui vis tiek taip sunkiai eina liga. Mano kitam vaikui,kuris tikrai patinginiauja,kurį sunku priversti pasportuoti ir įkišti sveikesnį maistą,liga pradėjo labai lengvai-keli spuogeliai ir be temperatūros. Jokio skausmo nebuvo,tik nedidelis niežuliukas. Va Jums gerbiamasis gydytojau ir imuninė sistema.

Palikite atsiliepimą


6 − = du