Užauginti vaiką kainuoja 44 000 eurų

vaiko kaina

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Turėtume atsiprašyti skaitytojų už tokią žemišką temą, nes tiek kartų savo istorijomis patvirtinote – vaikas vertas visų pasaulio turtų. Tie, kurie negali susilaukti vaikučio, sutinka aukoti namus ir amžinai skęsti skolose, kad tik pavyktų prie širdies priglausti savą kūdikį. Vis tik, gyvename laikais, kai tenka skaičiuoti ir pasispausti, todėl pasvarstykime, ką galime padaryti geriau, kad auginat vaikus nejaustume nepritekliaus.

Mintimis pasidalinti pakvietėme „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovę Odetą Bložienę. Ir ne tik dėl to, kad ji yra tikra namų ūkio finansų ekspertė. Ši jauna moteris puikiai supranta mūsų skaitytojų kasdienybę, nes augina du mažylius – Nidą Agotą  ir Antaną.

VAIKAI BRANGO IR BRANGS

Mūsų tėvai gimdydavo vaikus, neskaičiuodami, kiek jie kainuos. Dabar gi labai dažnai prakalbus apie dar vienąvaiką, šeimos sako – kažin, ar pakaks pinigų išauginti, išleisti į mokslus? Ar tiesa, kad vaikai pataraisiais dešimtmečiais gerokai „pabrango“? O gal mes labai aukštai iškėlėme jų auginimo kokybės kartelę?

Galima sakyti, kad vaikai brangsta nuolatos, nes kainą didina didėjančios galimybės rinktis. Dabar galime rinktis iš daugybės rūšių rūbų, batų, sauskelnių, kosmetikos priemonių. O kiek lavinimo užsiėmimų! Net darželis ir mokykla gali būti valstybiniai arba privatūs. Pirmosios didžiosios išlaidos tėvus užklumpa gimus pirmajam vaikui, nes, jei nėra draugų ir artimųjų, kurie paskolins ar padovanos kraitelį, reikia viską supirkti. Atrodo, tos išlaidos vienkartinės, nes kitiems vaikams lieka drabužiai, žaislai, nebereikia tiek daiktų, tad antras ar trečias vaikas turėtų būti „pigesni“.

Tačiau tada prireikia didesnio automobilio, didesnio būsto. Komforto supratimas ir poreikis gerokai pasikeistė lyginat su tuo, koks buvo prieš 30 metų. Tuomet gyventi tėvų ir vaikų šeimoms kartu buvo norma, nekalbant apie tai, kad retas vaikas turėjo savo kambarį. Dabar visi nori vaikams atskirų kambarių, kelionių, būrelių, o visa tai kainuoja.

Skaičiuojama, jog naujagimis šeimos išlaidas padidina maždaug 20-25 proc. 2008 m. jungtinės tyrėjų grupės atlikto mokslinio tyrimo „Šeimos instituto stiprinimas: poreikiai ir galimybės“ duomenimis, net 35 proc. Lietuvos šeimų teigė, kad jų finansinė padėtis dėl paskutinio gimusio vaiko pablogėjo. Vienam namų ūkio nariui tenkančios pajamos šeimose, kuriose yra vienas vaikas, yra beveik penktadaliu, šeimose su dviem vaikais – daugiau nei trečdaliu, o šeimos su trimis ir daugiau vaikų – kone 57 proc. mažesnės nei tose šeimose, kurios vaikų neturi. Visa tai rodo, kad jaunos šeimos biudžetą jau reikėtų planuoti ne metams, o bent keleriems į priekį. Juolab, kad vaikui augant jo poreikiai nuolat didėja.

Miestuose vaikai „brangesni“ nei miesteliuose ar kaimuose dėl tos pačios priežasties – dideliuose miestuose yra didesnės, galima sakyti, beribės galimybės rinktis. Be to, didesniuose miestuose gerokai brangesnės auklių paslaugos, būreliai, transportas, privatūs darželiai ir mokyklos, privačios sveikatos priežiūros paslaugos.

Kuo vaikas didyn, tuo jo kaina aukštyn?

Galime ir taip pasakyti. Po kūdikystės „brangymečio“ (kainuoja kraitelis, sauskelnės, auklė), kai vaikas pradeda lankyti darželį (jeigu tik ne privatų), išlaidos sumažėja, jos kurį laiką būna sąlyginai nedidelės, kol atsiranda būreliai, ekskursijos, prireikia dviračių, grotuvų, mobiliųjų telefonų, kompiuterių.
Taigi, tiesa labai aiški – vaikas nėra pigus malonumas.

LIETUVOJE 44 000 eurų, ANGLIJOJE – 144 000

Papasakokite apie tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad vaiką Lietuvoje užauginti iki 18 metų kainuoja 44 000 eurų (150 000 Lt.)

Atlikome tyrimą „Šeimos instituto stiprinimas: poreikiai ir galimybės“, Mes apklausėme įvairias pajamas gaunančius tėvus, kiek jie kas mėnesį išleidžia vaikams. Neskaičiavome jokių privačių ar brangių užsiėmimų. Galima sakyti, mes skaičavome ne kiek šeima išleidžia vaikui, o kiek privalo išleisti – maistui, būtiniems drabužiams ir avalynei, transportui, vienam kitam daiktui (knygai, žaislui). Stengėmės išvesti vidurkį,Skaičiavome vidutines išlaidas, todėl daugybė šeimų pasakys, kad išleidžia daugiau ar mažiau.

Bet ne mažiau šeimų imsis už galvos – auginu septynis, negi jiems išleidau milijoną?

Kaip minėjau, ėmėme vidurkį. Gyvenant kaime gerokai mažesnės išlaidos maistui, transportui. Reta šeima, auginanti vaikus, susimąsto – kiek gi tas mano mažiukas kainuoja? Bet net gyvenant žemiau vidutinio lygiosmarkiai neišlaidaujant, per 18 metų susidaro labai didelė suma. O ką kalbėti, jei vaikas turi sveikatos problemųspecifinių poreikių, tada išlaidos tiesiog šauna į viršų.

Vakarų šalyse vaikai kainuoja brangiau?

Gerokai. Didžiojoje Britanijoje be pusės 150 000 eurų – nė pro kur. Senosiose Europos šalyse, kur populiarus privatus mokslas, išlaidos yra gerokai didesnės. Lietuvoje išlaidas vaikui sumažina tai, kad mamos ilgai lieka su vaikais namuose ir sutaupo, nes nemoka auklėms. Mes turime vienas ilgiausių motinystės atostogų pasaulyje. Moteris gimus vaikui net 3 metus gali išlaikyti darbo vietą, o Prancūzijoje, Šveicarijoje – vos keliolika savaičių. Jei gimdai 3 vaikus kas 3 metus, gali darbo vietą išlaikyt beveik 10 metų! Lietuvoje moterys gauna 105 savaites mokamų motinystės atostogų, o Belgijoje – tik 15. Yra skirtumas… Vadinasi, belgė jau po nepilnų 4 mėnesių turi samdyti auklę. ir mokėti jai didžiulę belgišką algą. Lietuvoje motinystės pašalpos nėra didelės, bet vidutniškai gyvenančiai šeimai jos yra adekvačios buvusioms pajamoms. Užsienyje to nėra. 

ASMENINĖ ODETOS PATIRTIS

Jūsų vaikučiai dar maži, bet jau turite patirties apie kraitelio kainas. Papasakokite, kiek išleidote vežimėliams, lovytėms?
Kol kas nė vieno daikto nesu pirkusi savo vaikams – viską gavau iš sesers arba draugių. Sesers (Odetos sesuo – žurnalistė ir laidų vedėja Beata Nicholson) vaikai užaugo „viename vežimėlyje“, tas vežimėlis atiteko man, ir abu mano vaikai sėkmingai užaugo jame. Jei turėsime dar vieną vaiką, jis irgi užaugs tame pačiame vežimėlyje. Automobilines kėdutes irgi gavau iš sesers, lovą gavome iš vyro brolio. Mano aplinkoje daug draugių turi mažų vaikų arba laukiasi, tad keitimasis drabužėliais ir vaikų daiktais yra visiška norma. Kai sesers vaikai išauga, jų rūbai ir batai keliauja pas mus. Kam pirkti tą patį daiktą dar kartą?

Ko kas didžiosios išlaidos yra auklei, nes po Nidos Agotos gimimo pradėjau dirbti praėjus 2 mėnesiams, o po Antano gimimo grįžau į drabą, kai jam buvo 4 mėnesiai. Suprantame, kad didžiosios išlaidos prieš akis, susimąstome ir apie vaikų studijas, kurios Lietuvoje vis dar gula ant tėvų pečių.

KAIP PASTATYTI ANT KOJŲ

Liaudies išmintis, kad „davė dantis, duos ir duonos“ šiais laikais nebetinka, nes norint vaiką išleisti į gyvenimą, reikia jam suteikti išsilavinimą, padėti įgyti profesją. Kaip pasirengti šiam finansiniam nokdaunui?

Taip, kol vaikas baigia mokyklą, dar galima suktis, nes valstybinėje mokykloje, kaip vaikas besmokintų, už mokslą mokėti nereikia. Išmaitinti vaiką, jei tėvai moka ūkiškai suktis, tikrai nėra didelis iššūkis, bet išleisti į mokslus – tikrai nelengva misija. Tėvai jau besilaukdami turi pradėti mąstyti, kaip sukaups tam laikotarpiui, jei jie nori vaikui padėti. Lietuvoje ypatingai gajus principas „tėvai vaikams“.

To nėra nei Didžiojoje Britanijoje, nei kitose Vakarų Europos šalyse. Už studijas ten vaikai moka iš skolintų pinigų. Lietuvoje tik keli procentai ima studijų paskolas, o užsienyje tai yra pagrindinis finansavimo šaltinis (o ne tėvų pinigai)kur kas dažnesnis pasirinkimas. Apie būsto pirkimą vaikams ten nėra nė kalbos. Tradicija „tėvai vaikams“ dings tik tada, kai pasikeis kelios kartos. Vis tik, gyvename dabartiniais laikais ir, matyt, už vaikų mokslus turėsime sumokėti. Todėl mano patarimas tiems kurie norės apmokėti visas ar dalį mokesčio už studijas – nuo vaiko gimimo kaupkite įvairiais būdais, kad ir elementariame vaiko fonde. Jei seneliai nežino, kokią dovaną nupirkti anūkui, duokite jiems vaiko fondo sąskaitos numerį, tegul perveda kad ir 20 litų, kuriuos buvo paskyrę dovanėlei. Geriau nedidelės sumos dabar, negu didžiulės paskui. Štai, susigriebia dešimtoko tėvai, kad už poros metų reikės sumokėti už studijas. Norėdami sukaupti, jie turės atidėti dideles sumas. Žinoma, po truputį reikia keisti ir požiūrį, kad nebūtina visko apmokėti savo lėšomis. Galima ir pasiskolinti.

Štai sukaupė šeima 3 000 eurų vaiko mokslams, šis išvažiavo studijuoti į užsienį ir pinigų pakako vos pusmečiui. Vadinasi, kaupti 15 metų po 30 eurų yra juokas…

Studijų kaina net Lietuvoje yra nuo 1000 iki 5000 eurų už semestrą. Pigti studijos tikrai nepradės, jos nebent tik brangs. Šeima turi įvertinti savo galimybes ir pagal jas gyventi. Gal būt aš noriu, kad mano vaikai studijuotų brangiausiame universitete, kartu su karališka šeima, kur mokslas kainuoja 30 000 eurų per metus. Jei neturiu tokios galimbės, tai, deja, mano vaikams teks studijuoti Vilniaus Universitete ir gyventi pas mamą.

Negalime svajoti, kad sukaupsime 30 000 eurų vaiko mokslams, jei uždirbame 800 eurų. Asmeniniuose finansuose svarbiausia mokėti gyventi pagal savo galimybes, o ne pagal kieno nors kito. Jei pradėsime žvalgytis, kaip gyvena kaimynas, bus labai sunku. Tada atsiras nepilnavertiškumo jausmas, bandysime jį kompensuoti skolintais pinigais. Šaunu galvoti, kaip uždirbti daugiau pinigų, bet jei viską sukišime į prabangius vaikų mokslus (kurių tam vaikui gal visiškai nereikia) tai nebus geriausias pasirinkimas. Kita vertus, kiekvienas žmogus renkasi pats, tad jeigu labai norisi, kad vaikas studijuotų prabangiame užienio univerasitete – prašau, tik tada reikia vos vaikui gimus atidėti didžiules sumas.

Tėvų galimybės ir vaikų norai, deja, ne visada sutampa. Reikia suvokti,kad mūsų, lietuvių, pajamos yra žemesnės ir mūsų vaikai kažin ar galės studijuoti brangiausiuose universitetuose.. Šiuo metu Sskirasi ne tik mūsų ir vakariečių pajamos, bet ir išlados. Jei pasLietuvos namų ūkiai apie mus 30 proc. šeimos biudžeto išleidžiame maistui, tai Didžiojoje Britanijoje išleidžiama iki vos 15 proc., nors maisto kainos gana panašios. Taigi dažna šeima Vadinasi, anglas vaikų mokslams galigali atidėti daugiau, nes mažiau pravalgomažiau nei Didžiosios Britanijos. Vis tik, mes labai skųstis negalime, nes 12 klasių vaikai pas mus gali baigti nemokamai, kas išsivysčiusiose šalyse nėra dažna.

Po 20 metų gal net popierinių pinigų nebebus, o atsikaitysime virtualiais pinigais bitkoinais. Tikite ilgalaikiu kaupimu?

Tikiu. Kai ar neturėjau savo vaikų, pradėjau kaupti sesers vaikams, kaip teta ir Jurgio krikšto mama. Vietoje įvairausių dovanų kaskart papildau jų fondus. Savo vaikams jau esu sudariusi kaupimo sutartis. Kaip dauguma jaunų šeimų turime paskolų, kai jų mažės, vaikams skirtų pinigų sumos didės. Jau geriau 18 metų kaupti po truputį, negu paskui aukoti dideles sumas. O vaikai greitai užaugs. Štai, aš 2000 metais sudariau investincinio kaupiamojo draudimo sutartį ir net nepastebėjau, kaip prabėgo 13 metų! Kai vaikui sukaks 18, irgi nepastebėsime.

Kaupiant ilgalaikiams tikslams svarbu pasirinkti tinkamas priemones. Taupant vaikams, kuomet terminas yra kone 20 metų, geriausia naudotis ilgalaikio investavimo instrumentais, tokiam ilgalaikiam taupymui indėlis nėra geriausias pasirinkimasIlgalaikis kaupimas fonduose geras tuo, kad turi investicinius intrumentus. Jei dėsime pinigus į banką ir tikėsimės palūkanų, nieko gero nebus – per 20 metų pinigai tikrai nuvertės.

Visur minima, kad kasmėnesį reikia atsidėti 10 proc. juodai dienai. Ar į tą sumą įeina studijų, pensijų, gyvybės draudimai?

Idealu, jei nuo savo pajamų žmogus kas mėnesį visiems taupymo instrumentams atideda 10-20 proc. ES šalių taupymo normos vidurkis yra 11 proc. – tiek savo pajamų per mėnesį europiečiai atideda juodai dienai, o Lietuvoje šis skaičius tėra 1,25 proc. Lietuviai galvoja – ai, pradėsiu kaupti vėliau, dabar verčiau nusipirksiu naujesnį automobilį. Dažniausias pasiteisinimas netaupyti yra mažos pajamos, tačiau šis pasiteisinimas išlieka ir ekonomikos pakilimo metu kai pajamos sparčiai auga, esmė yra labai paprasta – žmogaus poreikiai prie bet kokių pajamų bus didesni už galimybes.

Čia kaip su dieta, kurios žadame laikytis nuo pirmadienio… Svarbiausia taupymo taisyklė – pirmiausia sumokėti sau (taupymui), o tada iš to, kas liko, gyventi. Mąstymas „pragyvensiu mėnesį, o kas liks taupysiu“ – klaidingas. Tad gavus algą reikėtų taupymui skirtą sumą pervesti į kokią nors savo taupymo sąskaitą, papildyti indėlį ar papildyti turimus investicinius fondusą, jeigu sunku atsispirti pagundoms iš taupymo sąskaitos leisti pingus, geriau prie tokios tokios sąskaitos neturėti kortelės kuri neprijungta prieir neprijungti jos prie interneto banko, tokiu būdu bus sunkiau tokius pinigus pasiekti. ir jos nematyti.

KAS PADUOS STIKLINĘ

Kinijoje jau priimtas įstatymas, kad vaikai privalo lankyti ir remti savo senus tėvus. Kas laukia mūsų, kurie kaups vaikams fonduose, išlavins juos užsienyje?

Kiekvienas tėvas investuodams į savo vaikus galvoja, kad jie jam paduos vandens stiklinę. Kaip juokauja mano vyras: „Aš tik nežinau, ar tuo metu norėsiu gerti“ (kvatojasi). Be pinigų svarbiau skiepyti vertybes, išmokyti vaiką būti žmogumi. Už jokius finansinius instrumentus nenusipirksi meilės ir pagarbos.

Svarbiausia, kad vaikų daugėtų tose šeimose, kurios gali ir nori juos išlakyti, o ne tose, kurios piktnaudžiauja pašalpomis. Tos šeimos kurios vaikus planuoja dėl savęs, turi suvokti – vaikai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė ir jų išlaikymas yra kiekvieno mūsų reikalas. Kokią gyvenimo kokybę, lavinimą suteiksime – irgi mūsų rekalas, ne valstybės, kuri gali užtikrinti tik minimumąbazinį išsilavinimą. Čia kaip ir pensija – bazinę gausime kiekvienas, bet užduokime sau klausimą, ar tie keli šimtai litų mums užtikrins tokią gyvenimo kokybę, kokios norime? Jei ne, tada turime sukaupti turtą, kuriuo naudosimės ateityje.

Gal dalį jaunų tėvų mūsų pokalbis nuliūdino ir sutrikdė, tad noriu nuraminti – jau minėtas tyrimas „Šeimos instituto stiprinimas: poreikiai ir galimybės“ atskleidė, jog vaiko gimimas beveik pusei apklaustųjų pagerino santykius su partneriu bei padidino pasitenkinimą gyvenimu, labai padidino daugelio saugumo jausmą dėl to, kad senatvėje jie bus prižiūrimi. Taigi, išlaidų vaikai reikalauja daug, vargo dėl jų – taip pat nemažai, tačiau džiaugsmas ir pasitenkinimas viską atperka

Kiek kainuoja užauginti vaiką iki 18 m. įvairiose šalyse
Didžioji Britanija – apie 158 550 eurų.
Šaltinis: www.telegraph.co.uk

Švedija – daugiau nei 100 000 eurų.
Šaltinis: „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas Švedijoje

JAV – iki 144 000 eurų.
Šaltinis: www.usgovinfo.about.com

Australija – apie 254 492 eurai.
Šaltinis: www.boston.com

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni + = 10