Žindymas atsipalaidavus arba biologinis puoselėjimas – išsigelbėjimas vargstančioms dėl žindymo

Jūratės Čiakienės nuotr.

Jūratės Čiakienės nuotr.

Skaitytojos Viktorijos pasakojime vyravo angliški terminai, tad kilo mintis, jog moteris gyvena užsienyje ir jau primiršusi lietuvių kalbą. Anaiptol – mama, ieškodama pagalbos, išnaršė begales tarptautinių tinklapių ir siūlo mums temą – biological nurturing.

Kaip Viktorija surado patogiausią žindymo būdą

Viktorijos dukrai dabar 1 metai ir mėnuo, ji iki šiol maitinama krūtimi, ir nepanašu, kad artėtų nujunkymo diena. Tačiau žindymo pradžia buvo labai sunki, ir jei ne mamos atkaklumas, anglų kalbos žinios ir nuovoka pasikviesti žindymo konsultantę, dukrytė mamos pieno būtų mažai ragavusi.

Mama Viktorija

Mama Viktorija

Pasakoja Viktorija:

Besilaukdama perskaičiau storą K. Vitkausko knygą apie žindymą, todėl šventai tikėjau, kad pavyks. Pagimdžiau mergytę, gimdykloje ją pavadino coliuke, nes, pagal šiuolaikinius matus, gimė nedidukė – 2790 g, bet sveikutėlė. Gavau ją prie krūties, bet dukrytė žįsti nenorėjo. Ligoninės slaugytojos bandė man padėti, tačiau jei pavykdavo tinkamai paduoti krūtį,

mergaitė trukteldavo kelis kartus ir užmigdavo. Kad smarkiai nekristų svoris, man liepė ją primaitinti mišiniu.

Netrukus man išsivystė slapta pogimdyminė eklampsija, teko pagulėti reanimacijoje. Tuo metu dukra slaugytojos buvo maitinama mišiniu iš buteliuko, ir natūralu, kad man grįžus iš reanimacijos, ji krūties nenorėjo. Tada man akušerė pasakė – arba aš dukrytę nugalėsiu, arba ji mane. Kadangi esu užsispyrusi, taigi nugalėjau. Dukrai tuoj bus metukai, iš buteliuko daugiau nė karto nevalgė.

Papasakosiu, ką dariau.

Pienas man atsirado vėlai, tik 6 parą, bet iki tol vis glausdavau mažulę prie krūties. Grįžome namo, prasidėjo kančios. Dukra nemokėjo teisingai apžioti, nors ir kaip stengdavausi gerai paduoti krūtį. Ypač nepatogu būdavo naktį, kai reikėdavo atsikelti kas 2 valandas, išimti dukrytę iš lovytės ir eiti ant sofos. Poza gulint ant šono mums visiškai netiko, nes dukrytės galva  buvo tiesiog per maža, lyginant su sunkia krūtimi, tad spenelis vis išsprūsdavo.

Po 3 savaičių ir atrodžiau, ir jaučiausi kaip zombis… Kiekvienas maitinimas buvo košmaras. Mažulė pavalgydavo per 40 min., o paskui prasidėjo „kabojimo ant krūties“ etapas (angliškai jis vadinamas cluster feeding). Dukrytė kabėdavo ant krūties nuo 17 val. iki 22 val. be jokių pertraukų. Negalėjau nueiti iki tualeto. Vyras nieko kito neveikė, kaip tik šokinėjo apie mane. Visą laiką rangiausi apsidėjusi pagalvėmis, tačiau vis tiek skaudėdavo nugarą. Internete ieškojau atsakymo, kada pasibaigs „kabėjimas prie krūties“, visur buvo rašoma – tai laikina, tai praeis.

Dukrytė prie krūties „kabėjo“ mėnesį. Ryžausi išsikviesti žindymo konsultantę iš laktacija.lt. Ačiū jai – ji su mumis vargo 2,5 val. ir niekaip nepavyko rasti tinkamos pozos. Tada ji ir pasiūlė pabandyti biological nurturing. Kas gi tai? Lietuviško termino nėra, bet taikliausias būtų – maitinimas pagal Gamtą. Taip savo jauniklius maitina gyvūnai. Konsultantė pasiūlė man iki pusės nusirengti nuogai, taip pat išrengti dukrytę, tada man atsigulti ant nugaros pusiau gulomis (45º kampu) ir atsipalaidavus ant nuogo pilvo pasiguldyti dukrytę. Kontaktas pilvas prie pilvo šioje žindymo pozoje yra svarbiausias. Jokiu būdu negalima vaikučiui mauti pirštinių, jis turi nuogomis rankytėmis čiupinėti krūtį, taip skatinama pieno gamyba. Vaiko galvytę reikia prilaikyti. Jis greitai ir taisyklingai apžioja spenelį, pirma apimdamas apatine lūpa, o tik tada viršutine. Taip žindant išvengiama per sraunaus pieno tekėjimo (žindant kitomis pozomis pienas, matyt, tekėdavo per srauniai, todėl dukrytė springdavo).

Kol konsultantė mus mokė, jaučiau, kad dukrytei nelabai patinka, bet kai mes likome dviese, žindyti šia poza pavyko! Prasidėjo mūsų aukso amžius, medaus mėnuo! Dukrytė pavalgydavo greitai ir be vargo. Naktimis taip ir užmigdavo, o ir pilvuko nebeskaudėjo, nes šildėsi į mane. Negaliu apsakyti džiaugsmo, kad radome tai, kas patogu abiems. Iki šiol maitinu, dabar dukra jau dičkė, ji gali krūtį nors aukštyn kojom žįsti, bet labiausiai mėgsta biological nurturing pozą.

Mano patarimai:

  1. Jei nesiseka žindyti, kvieskitės konsultantę. Aš peržiūrėjau bene 100 filmuotų vaizdelių internete apie žindymą, tačiau konsultantė man viską parodė gyvai.
  2. Pasaulyje bene visos žindymo problemos išnagrinėtos daug plačiau nei čia, Lietuvoje. Radau net atskirus tinklalapius apie biological nurturing ar cluster feeding. Netingėkite pasidomėti informacija kitomis kalbomis, o čia dalinuosi keliomis nuorodomis:

http://gvinfo.ru/bn

http://biologicalnurturing.com/

https://www.youtube.com/watch?v=hRyHR6jkFDU

https://www.youtube.com/watch?v=33YEIXMpm-E

https://www.google.lt/search?q=biological+nursing&biw=1024&bih=463&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwig_bvRoJDLAhVBYZoKHf01B1YQ_AUIBigB#imgrc=ySn7jRDkJgAFQM%3A

http://www.breastfeeding-problems.com/cluster-feedings.html

  1. Visada, jei iškyla dilema „Arba kūdikis jus, arba jūs – jį“, laikykitės nuomonės, kad laimėti turite jūs.
oksana_laurinaviciene

Oksana Laurinavičienė, IBCLC* www.laktacija.lt

KAS YRA „BIOLOGINIS PUOSELĖJIMAS“ 

Konsultuoja Oksana Laurinavičienė, IBCLC*, www.laktacija.lt

 Kodėl mažuma žindo iki 2 metų

Džiugu, jog jau nebereikia įrodinėti, kad mamos pienas – geriausia, ką gamta sukūrusi užauginti kiekvieną kūdikį sveiką ir laimingą. Lietuvoje dauguma gimdančių moterų pradeda žindymą pagimdžiusios, deja, dėl daugelio priežasčių tik maža jų dalis tęsia žindymą iki metų, dar mažesnė dalis – iki 2 metų. Ir tik mažoji dalis nemaitinančių mamų negali to padaryti objektyviai (dėl savo ar vaikelio sveikatos ypatumų), dauguma nebemaitinančių mamų nustoja žindyti tiesiog neįveikusios žindymo sunkumų, negavusios laiku ir tinkamos žindymo pagalbos. Todėl tokios atkaklios, itin motyvuotos mamos, kurios nepasiduoda, ieško išeities visur, kur tik įmanoma ir iškovoja savo teisę žindyti, išties žavi! Nes tik visa tai praėjusios gali paliudyti, ką tai išties reiškia ir kiek jėgų, sveikatos ir nervų kainuoja. Kitas klausimas, kodėl joms iki šiol tiek reikia kovoti, kai gyvename jau net XXI amžiuje ir jau senokai esame ES sudėtyje.

IBCLC Lietuvoje

Laimei, jau kelerius metus ir Lietuvoje galima gauti itin profesionalią ir kvalifikuotą žindymo pagalbą – galima kreiptis į Tarptautinės Tarybos sertifikuotus laktacijos konsultantus (IBCLC). Ši kvalifikacija yra suteikiama tik 5 metų laikotarpiui, po to, kai turint tinkamą laktacijos išsilavinimą ir praktinę patirtį išlaikomas specialus sudėtingas egzaminas. Kas 5 metus privalu atnaujinti savo kvalifikaciją, renkant specialius taškus iš specializuotų mokymų, o kas 10 metų privalu iš naujo laikyti minėtą egzaminą. Taip yra todėl, kad žindymo mokslas yra sudėtingas ir nuolat atnaujinamas, papildomas, atliekami nauji moksliniai tyrimai. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra tik 9 IBCLC kvalifikacijos žindymo konsultantės, o visame pasaulyje jų yra daugiau kaip 27 000, jos dirba daugiau nei 100 šalių. Su keliomis kolegėmis susibūrėme į laktacija.lt, kad mamos, susidūrusios su bet kokiais žindymo sunkumais, galėtų gauti profesionalią tik IBCLC kvalifikacijos laktacijos konsultanto pagalbą.

Ar tikrai kiekvienai mamai reikia IBCLC laktacijos konsultantės?

Tikrai ne, jei kalba eina apie gimdymą naujagimiui palankioje ligoninėje, kuri stropiai ir tiksliai įgyvendina visus 10 naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos žingsnius, ir jei dar gimdykloje mažylis padedamas ant mamos pilvo, jam leidžiama pačiam ramiai, neskubinant ir nepadedant pasiekti krūtį ir ją pažįsti. Tai yra ką tik gimusio naujagimio vadinamoji „9 žingsnių kelionė“ iki pirmojo savarankiško žindymo, ir ji gali trukti nuo 30 min. iki kelių valandų ar ilgiau, priklausomai nuo to, koks buvo gimdymas. Ar mama gavo bet kokios rūšies nuskausminimą, ar tai buvo cezario pjūvio operacija, kokia kūdikio būklė bei branda.

Tokiu atveju tik trečdaliui mamų reikalinga medicinos personalo pagalba žindant, ir tik maždaug dešimtadaliui – jau IBCLC kvalifikacijos pagalba. Deja, realybėje tokių idealių sąlygų mūsų šalyje nėra. Šiai konkrečiai mamai, kuri išties pakankamai gerai pasiruošė būsimam žindymui ir buvo labai motyvuota, nepasisekė jau gimdykloje, kur jos mažylę bandė pridėti prie krūties, taip suardant jos įgimtą „programą“ pasiekti ir apžioti krūtį pačiai (to galimos pasekmės – nuo blogo krūties apžiojimo iki atsisakymo žįsti krūtį), vėliau – primaitinimas iš buteliuko, kuris net trečdalį kūdikių atbaido nuo krūties net po vieno vienintelio tokio maitinimo karto. O jau 3 savaičių atėjo vienas pastebimesnių kūdikio augimo šuolių, kuomet jie „užsisako pieną į priekį“, nujausdami, kad greitai jo reikės daugiau, ir prasidėjo, atrodo, nesibaigiantys žindymai.

Informacija internete – ar visada tikėti?

Ši motyvuota ir užsispyrusi mama atkakliai ieškojo pagalbos ir bandė viską išspręsti pati savo jėgomis, naudodamasi beribiu internetu ir jo siūloma vaizdo ir tekstine medžiaga. Deja, kiek teko pačioms ieškoti nemokamai prieinamos informacijos internete, nesame radusios išties aiškių vaizdo filmukų apie tinkamą pridėjimą prie krūties, dažniausiai kūdikiai jau puikiai ima krūtį patys ir net juos dedant prie krūties, aiškiai to pavaizduoti nepavyksta.

Tinkamas pridėjimas prie krūties – tai vos ne tikslusis mokslas su atstumais, kampais, aukščiais ir greičiais. Pridėkime faktą, jog kiekviena mama ir jos kūdikis yra unikalūs, su savo ypatumais, temperamentais ir sveikatos būkle. Tuomet net turint po ranka idealų vaizdo įrašą, knygą ir net sėkmingai žindžiusios draugės pasakojimą ar palaikymą, nieko neišeina, ir po ilgų bandymų rankos svyra iš nevilties. Kvalifikuota IBCLC laktacijos konsultantė turi šimtus valandų asmeninės praktikos su mamomis ir jų naujagimiais, ją jos kelyje prižiūrėjo kita patyrusi konsultantė, ji mokėsi tikrai daug valandų, kad žinotų, kas tam kūdikiui dabar darosi, ką su juo dabar daryti, kai atrodo, jog nebeveikia niekas.

Biologinis puoselėjimas

Situacijoje, kai ir mama ir mažylis labai stresuoja, jaučia didelę įtampą, nebežino, ko griebtis, labai padeda mažylio laikymas pilvuku žemyn tarp mamos krūtų. Tokioje padėtyje ir bejėgis kūdikis jaučiausi saugiausiai, nes dėl savo įgimtų refleksų gali valdyti savo kūną, tad nurimsta, o bet kokia mama, kad ir kaip ji jaustųsi ir kiek būtų (ne)pasiruošusi kūdikio žindymui, tokioje pozoje nesąmoningai ima glostyti savo mažylį, kalbinti jį ir irgi nusiramina. Taip paguldytas kūdikis ne tik apsiramina pats, bet dar ir sugeba nuraminti savo mamą. Jei jie abu liečia vienas kitą nuoga oda, jei mama yra ne stačioje padėtyje (sėdinti, stovinti, gulinti ant šono), o kiek atsilošusi, netrukus jos apsiraminęs mažylis ima ieškoti krūties, sugeba ją rasti, apžioti ir pažįsti. Tai patvirtina ir atlikti moksliniai tyrimai: žindymas pirmomis savaitėmis yra daug lengvesnis, jei mamos guli atsilošusios su mažyliais, ant savo kūno laikydamos vaikučio kūno svorį – nes mamai reikia mažiau „dirbti“, o mažyliui pavyksta kiek galima giliau apžioti krūtį. Tokioje padėtyje žemės trauka padeda kūdikiui pasinaudoti savo įgimtais maitinimosi refleksais. Ši poza vadinama „biologiniu puoselėjimu“ (biological nurturing), arba kitaip – „žindymu atsipalaidavus“ (laid–back breastfeeding).

Po to, kai mamos buvo dešimtmečiais mokomos žindyti sėdėdamos ar gulėdamos ant šono, daugeliui sudėtinga įsivaizduoti šį naują požiūrį į žindymo padėtį. Dažnai klausiama, ar toks žindymo būdas yra įmanomas po cezario pjūvio operacijos? Atsakymas – žinoma! Čia yra tik 2 aspektai – 1) kūdikio padėtis ir 2) mamos atsilošimo kampas.

uždėti lietuvišks užrašusReikia tik, pasinaudojus begale pagalvių, volelių iš antklodžių ir rankšluosčių, sukurti savo kūnui patogų gultą, o tuomet guldyti kūdikį visada tik pilvuku žemyn ir netoli krūties – jis gali gulėti išilgai mamos kūno kiek žemiau jos krūties; įstrižai mamos pilvui, tarp jos krūtų; mamai iš šono, būdamas ant pagalvių, padėjęs galvytę ant krūties; net ant mamos peties, pasiekęs krūtį. Kitais žodžiais, krūtį jis gali pasiekti iš bet kokio taško, bet kokiu būdu, yra tik viena netinkama padėtis – užgulus mamos veidą.

Mamos kūno padėtis koreguojama patogiu jai atsilošimo kampu. Taip, kaip jūs atsigultume patogiai ant sofos pažiūrėti televizoriaus, pasirėmus pagalve, kad atsipalaiduotų kaklas, pečiai ir abi rankos. Panašus principas ir čia – pasiremkite į tiek pagalvių, kad visas kūnas nebūtų įsitempęs, kad jūs matytumėte savo mažylio akis, kad jums nereikėtų prilaikyti jo galvytės. Jei tokioje padėtyje galite išbūti apie valandą – jūs tikrai radote sau tinkamą pozą! Be to, kadangi ligoninės lovose dažniausiai galima reguliuoti atsilošimą, tokia natūrali žindymo poza turėtų būti naudojama ir ten.

Žinodama pagrindinius principus, kiekviena mama ir jos kūdikis po savo bandymų ir klaidų tikrai ras jiems tinkamiausią žindymo pozą ir galės iš tiesų mėgautis žindymu.

* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 8 = dešimt