Žindymo košmaras – mastitas

Mastitas

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Krūties uždegimas – mastitas – paprastai prasideda pieno sąstovio vietoje. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių: kai po gimdymo uždelsiama žindyti kūdikį, jis per retai žindomas („pagal tvarkaraštį“), ribojama žindymo trukmė (kai neleidžiama vaikeliui žįsti tiek ilgai, kad krūtis būtų ištuštinta), vaikelis pradedamas per anksti papildomai primaitinti, dėl staigaus nujunkymo nuo krūties ir kt.

Ypač dažna pieno sąstovio priežastis – bandymas išbūti visą naktį nežindžius. Viena mama mėgdavo pasipuikuoti, kad kūdikis išmiega savo lovelėje po dešimt valandų per naktį neatsibusdamas, tačiau ji pati kentėjo nuo besikartojančio mastito. Rytais jos krūtys visada būdavo kietos ir skausmingos. Kai mama pradėjo kūdikį guldyti šalia ir žadinti, kad ir naktį pažindytų, uždegimai baigėsi.

Pieno sąstovis krūtyje gali susidaryti ir tuomet, kai mama žindydama ranka suima krūtį ir pirštais užspaudžia pieno latakėlį, kai dėvi per ankštą liemenėlę ar nepatogiai guli. Pieno tekėjimas gali sutrikti ir dėl netinkamos kūdikio padėties, kai žįsdamas jis apžioja tik spenelį, nors turėtų apžioti ir laukelį aplink jį. Per mažai apžioti krūtį kūdikis įpranta, jeigu nuolat raminamas čiulptuku ir dažnai girdomas iš buteliuko. Taip čiulpdamas jis ne tik gerai neištraukia pieno, bet ir žaloja spenelį. Sukeltas skausmas stabdo pieno tekėjimo refleksą ir didina pieno sąstovį, o dėl spenelio odoje atsiradusių įtrūkimų į krūties audinius lengviau patenka užkratas. Ganėtinai retai pasitaiko, jog mikrobai uždegimo krūtyje vietą pasiekia pieno latakėliais ir labai retai bakterijos atkeliauja su krauju iš infekcijos židinių, esančių kitose moters kūno vietose.

Mastito simptomai

Krūties vieta, kurioje vystosi už­de­gi­mas, paprastai būna patinusi. Intensyviai dirginant ner­vi­nius re­cep­to­rius jun­ta­mas skaus­mas – tai rodo, kad to­je kū­no vie­to­je yra bė­da. Prasidėjus mastitui, moteris sukarš­čiuoja – iki 38,5°C ir dau­giau pa­ky­la kū­no tem­pe­ra­tū­ra, kar­tais kre­čia dre­bu­lys, žindyvė jau­čia­si pa­var­gu­si, serganti. Li­gos požymiai daž­nai būna panašūs į gripo. Juos moteris ne­re­tai pa­jun­ta­ dar prieš krū­ties skaus­mą. Beje, taip bū­na ne vi­soms mas­ti­tu ser­gan­čioms mo­te­rims. Maž­daug treč­da­lį moterų, kurioms mastitas kyla ne dėl užkrato, vargina tik vie­ti­niai požymiai: už­de­gi­mo apim­ta krū­tis ar (daž­niau­siai) jos da­lis pa­tins­ta, bū­na kie­ta, karš­ta ir skaus­min­ga, o pa­vir­šiu­je ma­tyti pa­rau­di­mas. Pap­ras­tai mas­ti­tas iš­si­vys­to tik vie­no­je krū­ty­je, daž­niau­siai jos vir­šu­ti­nėje šo­ni­nėje srityje.

Laukiant gydytojo

Ištikus mastitui, pie­ną iš są­sto­vio vie­tos gali išjudinti ši­lu­ma ir ma­sa­žas. Krū­tį šil­dy­ti derėtų trum­pai, susiruošus žindyti ar ištraukus pie­ną, kad karš­tis ne­sustip­rin­tų už­de­gi­mo. Šal­ti komp­re­sai po žin­dy­mo ne tik ma­ži­na ti­ni­mą, bet ir ra­mi­na skaus­mą. Jei to ne­pa­kan­ka, ga­li­ma iš­ger­ti skaus­mą mal­ši­nan­čių vais­tų, pa­vyz­džiui, be re­cep­to par­duo­da­mų ibup­ro­fe­no ar­ba pa­ra­ce­ta­mo­lio, kurie saugo ir nuo uždegimų. Ser­gant, ypač karš­čiuo­jant, or­ga­niz­mui rei­kia gau­ti dau­giau skys­čių, tai­gi ne­pa­mirš­ki­te dažniau atsiger­ti. Bū­ti­nai pail­sė­ki­te! Ge­riau­sia – lo­vo­je, o kū­di­kį pa­si­gul­dy­ki­te gre­ta ir te­gul jis žin­da visada, kai tik išalks.

Kai pienas pradeda geriau tekėti iš krū­ties, nein­fek­ci­nės kilmės mas­ti­tas ne­tru­kus at­slūgs­ta. Jei­ ky­la užkrato grės­mė (kai už­de­gi­mo požymiai stip­rė­ja, už­trun­ka il­giau kaip pa­rą, yra spe­ne­lio įtrū­ki­mų), pa­pil­do­mai skiriama ir antibakterinių vaistų – an­ti­bio­ti­kų. O ar jų tikrai rei­kia, ir kokių, nustatys gydytojas.

Prireikus antibiotikų

Be abe­jo, li­gą diag­no­zuo­ti ir skirti vaistų pri­va­lo šios srities pro­fe­sio­na­las. Jei­gu kilo įtarimas, kad su­si­rgo­te krū­ties už­de­gi­mu, nedelsdama pasikon­sul­tuo­ki­te su sa­vo gy­dy­to­ju. Pa­ty­rę me­di­kai tvir­ti­na, jog mas­ti­tą ge­riau pra­dė­ti gy­dy­ti anks­čiau ir ne­leis­ti iš­si­vys­ty­ti komp­li­ka­ci­joms. Sis­te­min­gai an­ti­bio­ti­kais gy­dy­toms mo­te­rims pū­lin­gasis mas­ti­tas iš­si­vys­to 4–5 kar­tus re­čiau, ne­gu mo­te­rims, ku­rios gy­dy­tos tik vie­tinio poveikio vais­tais, arba toms, kurios tik page­ri­no žin­dy­mo tech­ni­ką.

Gy­dy­to­jo skirtus vais­tus var­to­ki­te tiek lai­ko, kiek ­skir­ta. Kad užkratas vi­siš­kai iš­nyk­tų ir mas­ti­tas neat­si­nau­jin­tų, an­ti­bio­ti­kų kur­so ne­rei­kė­tų nu­trauk­ti per anks­ti, net jei­gu pa­si­ju­si­te ge­riau jau po die­nos ar dvie­jų. Antra ver­tus, jei­gu ­skir­ti vais­tai veiks­min­gi, per tą lai­ką jums tu­rė­tų pagerėti.

Jei­gu taip nė­ra, sa­ky­ki­te gy­dy­to­jui – gal­būt rei­kia ki­tų an­ti­biotikų.

Gydantis antibiotikais žindyti galima, nes per mo­ti­nos pie­ną kūdikis  vaisto gau­s daug ma­žiau už tą do­zę, ku­ri bū­tų ski­ria­ma jam pa­čiam su­si­rgus.

Mo­teris ne­tu­rė­tų dro­vė­tis pa­sa­ky­ti gy­dy­to­jui, jog ir to­liau no­rė­tų žin­dyti, kad ­skir­tas vais­tas ne­kenk­tų kū­di­kiui per pie­ną.

Žindymas mastito metu

Susirgusi mastitu moteris žindyti kūdikį tikrai gali iš sveikosios krūties. Jeigu uždegimas dar nėra pūlingasis, iš sergančios krūties irgi reikėtų žindyti. Žin­dy­ti nau­din­ga ir to­dėl, kad li­ga grei­čiau praei­na, jei­gu krū­tis re­gu­lia­riai iš­tuš­ti­na­ma ir ne­per­si­pil­do, kyla ma­žes­nė ri­zi­ka, kad išsivystys pū­li­nys.

Mas­ti­to apimta krū­tis pa­pras­tai bū­na skausminga ar­ba pie­nas iš sukie­tėjusios krū­ties ne­bė­ga, ir kū­di­kis ne­rims­ta. Pra­dė­ki­te žin­dy­ti iš svei­ko­sios krū­ties, pa­skui, kai pra­dės veik­ti pie­no te­kė­ji­mo ref­lek­sas, kū­di­kį per­kel­ki­te prie krū­ties, apim­tos mas­ti­to. Jei­gu jam sun­ku prie jos tin­ka­mai pri­glus­ti, tru­pu­tį pie­no iš­trau­ki­te ran­ko­mis ar pient­rau­kiu – tiek, kad krū­tis su­minkš­tė­tų ir bū­tų leng­viau ją ap­žio­ti.

Sūrus pienas

Kartais kūdikiai nenoriai žinda iš sergančios krūties. Kilus uždegimui, jau ne tik pieno dalelės gali prasiskverbti iš alveolių ir latakėlių į aplinkinius audinius, bet vyksta ir atvirkščias procesas. Iš sutinusių audinių kai kurios medžiagos patenka į pieną. Jame padaugėja natrio ir chloro, o kalio ir laktozės koncentracija santykinai sumažėja. Todėl pakinta pieno skonis: jis darosi sūresnis ir mažiau saldus. Dauguma kūdikių to nepastebi arba nekreipia dėmesio ir žinda toliau, tačiau kai kurie nenori žįsti iš tokios krūties, teikdami pirmenybę sveikajai. Tuomet maitinimą pradėkite iš sveikosios krūties, o kai vaikas paleis spenelį, nepastebimai, nekeisdama jo kūnelio padėties, pasiūlykite jam žįsti iš skaudančios pusės. Jeigu ir taip nepavyksta kūdikį įtikinti žįsti iš sergančiosios krūties, pieną iš jos reikėtų nutraukti dirbtiniu būdu. Dažniausiai šis sūrumas yra tik laikinas ir trunka apie savaitę. Uždegimui rimstant, pienas vėl atgaus įprastą skonį, ir kūdikis vėl žįs tą krūtį kaip anksčiau.

Krūties pūlinys

Pūlinys yra didelio or­ga­niz­mo (žmo­gaus) ban­dy­mas gel­bė­tis, kad neišplistų mik­roor­ga­niz­mų užkratas. Nuo sveikųjų audinių jį skiria kapsulė. Jei­gu pūlinys yra ar­ti krū­ties pa­vir­šiaus, il­gai­niui ga­li pra­trūk­ti į išo­rę per odą, jei­gu krū­ties gi­lu­mo­je – gal­būt pū­liai pra­si­verš į stam­bes­nį pie­no la­ta­ką ir juo iš­te­kės iš krū­ties. To­kiu at­ve­ju pie­nas, kuris dar ga­mi­na­mas krū­ty­je, pa­gel­bė­tų ir kaip užterštų la­ta­kė­lių „plo­vik­lis“. Ta­čiau kar­tais pa­vo­jin­gų bak­te­ri­jų pa­ten­ka ir į bend­rą­ją or­ga­niz­mo krau­jo­ta­ką ir su­ke­lia gy­vy­bei grės­min­gą krau­jo už­krė­ti­mą ir pū­lin­guosius įvai­rių ki­tų or­ga­nų už­de­gi­mus.

Krū­tų pū­li­nių da­bar pasitaiko re­tai, dažnai tai bū­na ne­gy­dy­to ar­ba ne­tinkamai gy­dy­to mas­ti­to komp­li­ka­ci­ja. Pūlinių ti­ki­my­bė padidėja, jei moteris staiga nustoja žindyti savo vaiką. Kad krūtyje atsirado pū­li­nys, galima įtarti, jeigu gydant mastitą joje ­lie­ka skaus­min­gas gum­bas, virš ku­rio oda yra rau­do­na, karš­ta ir pa­ti­nu­si.

Pūlinio gydymas

Būna, jog pieno sąstovį šalinančios priemonės ir geriamieji ar injekciniai antibiotikai neišgelbsti. Tuomet pū­lius tenka ­ša­lin­ti chi­rur­giš­kai. Tai ga­li bū­ti at­lik­ta dviem bū­dais. Pirmasis – pū­lius ga­li­ma iš­trauk­ti švirkš­tu per ada­tą ir paskui su­leis­ti an­ti­bio­ti­kų, kad nai­kin­tų li­ku­sias bak­te­ri­jas. Gi­liau krū­ty­je esan­čio pū­li­nio vie­tą tiks­liau nu­sta­ty­ti pa­deda ty­ri­mas ult­ra­gar­su. Antras būdas – di­de­liam pūliniui at­ver­ti pri­rei­kia at­lik­ti įpjo­vimą ir dre­nuo­ti pū­lius į išo­rę.

Prieš šią chi­rur­gi­nę ope­ra­ci­ją ver­tė­tų iš svei­ko­sios krū­ties ištraukti po žin­dy­mo li­ku­sį pie­ną. Jis bus duo­da­mas kū­di­kiui, kol mama ne­ga­lės žin­dy­ti pa­ti. Mo­teris, at­ga­vusi są­mo­nę (jei bu­vo tai­ky­ta nar­ko­zė) ar­ba tuo­jau po ope­ra­ci­jos (jei nau­do­ta vie­ti­nė ne­jaut­ra), jei norės, vėl galės žindyti. Jei ope­ruo­ta krū­tis vis dar ga­mi­na pie­ną, la­bai svar­bu, kad vai­kas žįs­tų ir ją iš­tuš­tin­tų, taip ji bus ap­sau­go­ma nuo už­si­tę­su­sio pie­no są­sto­vio ir neatsinaujins uždegimas. Jei­gu iš pra­džių kū­di­kis ne­no­ri žįs­ti ar mama ne­ga­li žin­dy­ti iš sergančios krū­ties, pie­ną iš jos rei­kė­tų ištrauk­ti dirb­ti­nai – ge­riau­siai tam tik­tų elekt­ri­nis pient­rau­kis. Pū­li­nio dre­na­žas pa­pras­tai trun­ka 3–4 die­nas. Kū­di­kis vi­są lai­ką ga­li bū­ti žin­do­mas, jei­gu dre­na­žo vamz­de­lis yra pa­kan­ka­mai to­li nuo aureo­lės, ir ap­žio­jęs krū­tį kūdikis bur­na ne­pa­sie­kia pjūvio vie­tos.

Ar galima žindyti?

Pie­nas pūlinio apimtoje krū­ty­je pa­pras­tai iš­lie­ka šva­rus.Tik re­tais at­ve­jais, kai pū­li­nys pra­trūks­ta į la­ta­kė­lį, kar­tu su pie­nu iš krū­ties ga­li te­kė­ti ir pū­liai. Tuo­met kū­di­kio žin­dy­ti iš pū­liuo­jan­čios krū­ties lai­ki­nai nereikėtų, ta­čiau pie­ną iš jos rei­kia re­gu­lia­riai iš­trauk­ti. Jeigu pūlinys buvo arti spenelio, tai geriau daryti pient­rau­kiu, o ne ran­ko­mis. Pieną ištraukite ne tik tam, kad nepabrinktų krūtis, bet ir tam, kad pieno sro­vė ge­riau „iš­plauna“ iš krū­ties užkratą. Be to, ši­taip galima iš­sau­go­ti pie­no ga­my­bą, kad pa­sveikusi mama galėtų to­liau žin­dy­ti.

Jei­gu lai­ki­nai ne­ga­li­te žin­dy­ti iš supūliavusios krū­ties, kad kū­di­kis gau­tų pa­kan­ka­mai mais­to, iš ki­tos – svei­ko­sios krū­ties – žin­dy­ki­te daž­niau. Tai ­ska­tins daugiau gamintis pie­no. Pie­nui pa­žeistoje krū­ty­je su­ma­žė­jus po pūliavimo, daž­nas žin­dy­mas – ge­riau­sia prie­mo­nė sti­mu­liuo­ti jo gamybą.

Blogiausia, kas galėtų likti po buvusio mastito, tai kurio nors latako nepraeinamumas, jeigu šis buvo užblokuotas dėl surandėjimų. Vienu lataku pienas teka tik iš vienos pieno liaukos skilties. Visos kitos bus sveikos ir puikiai veiks  – kūdikį žindyti tikrai galėsite.

Kad nesikartotų

Reikėtų vengti aplinkybių, dėl kurių krūtyje jau buvo kilęs uždegimas. Pavyzdžiui, įsitikinti, kad kūdikis žįsdamas gerai apžioja krūtį ir netraumuoja spenelio, kad ranka ar drabužiu mama neužspaudžia latakėlių. Nereikėtų ilginti tarpų tarp maitinimų ir nesistengti išbūti visą naktį nežindžius, kad nesusidarytų krūtyje pieno sąstovis.

Kūdikį būtina žindyti visada, kada tik jis nori. Neturi būti naudojama jokių papildomų priemonių (čiulptukų, buteliukų su gliukoze ar mišiniais, antspenių…), kurios gali trukdyti kūdikiui mokytis taisyklingai priglusti prie krūties. Tik taip galėsite išvengti krūtų pabrinkimų ar latakėlio užsikimšimo, kurie skatina neinfekcinės kilmės mastitą. Taisyklinga kūdikio padėtis prie krūties žindant padės išvengti sužalotų spenelių, pro kuriuos į krūtį gali patekti užkratas. Ir labai svarbu, kad krūtis liečiančios rankos ir drabužiai būtų švarūs.

Vaikų gydytojas Kazimieras Vitkauskas
Knygos „Kūdikio žindymas“ autorius
www.zindyk.lt

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 6 = devyni