Žvėriškas apetitas. Ar gerai, jei vaikas visą laiką alkanas

apetitas

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Tėvams skirtoje spaudoje dažniausiai rašoma: „Nevalgiukas, nevalgiukas, nevalgiukas“. O ką daryti mamoms, kurių vaikeliai per daug „valgiukai“?

Laba diena,

mano sūneliui 1 m. 3 mėn., sveria apie 12 kg. Nuo pat gimimo nesiskundė apetitu (tiesa, iki šiol dar naktimis maitinu – 4-5 kartus tai tikrai, nes niekaip negali be krūties ramiai išmiegoti. Primaitinti pradėjau standartiškai nuo 6 mėn. Ir nuo to laiko, be pusryčių košės, pietų rimto maisto ir vakarinių makaronų ar sriubytės, jam būtinai reikia dar kažką vagyti, užkandžiauti: tai įvairūs vaisiai, tai barankytės, tai džiūvėsiukai, jogurtai, varškytės ir pan.

Jis puikiausiai žino, kur viskas padėta. Jei paslepiu, tai pasitaikius progai vis tiek suseka, ir vis niam niam niam. Sakysit, dantys dygsta, niežti. Ir visai ne. Buvo kad ir nedygo, o dabar beveik visi dantys išdygę, nebesiseilėja, tačiau savo įpročio kaulyti maisto neatsisakė. Jei esu virtuvėje, tai vis paskui vaikšto arba rodo, kur kažkas yra niam niam. Užkandžiavimas beveik neina jam į kūną, nėra „spurgiukas“, atitinka visus tokio amžiaus vaiko išvaizdos standartus. Kartais pagalvoju, gal jis kokių kirmėlių turi, bet darėme kraujo tyrimą, tai lyg ir ne. Stengiuosi slėpti visus užkandžius, jei pamato, tai duodu tik po truputį visko, bet apsisukęs ir susikišęs viską į burną vėl ateina. Tai net ir nežinau, kur kreiptis (šeimos gydytoja komentarų neturi), ar čia normalu, ar ne.

Pagarbiai Kristina

VALGUMAS IR NEVALGUMAS

Kodėl vienas valgus, o kitas – ne?

Kiekvieno žmogaus apetitas skirtingas, jį įtakoja daug dalykų. Net to paties žmogaus apetitas keičiasi, pvz., susirgus jis būna mažesnis, moterims prieš mėnesines padidėja, ir tai yra normalu. Vaiko apetitas turi amžiaus ypatumų. Vaiko augimas nėra vienodai stabilus, jis vyksta tarsi „šuoliais“.

„Geras apetitas“ tampa blogesniu, kai augimas nėra toks intensyvus, pvz., kai vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir jo augimas yra lėtesnis nei kūdikystėje.

Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą kartą – mažiau, ir tai yra normalu.

Pirmais gyvenimo metais kūdikio svoris patrigubėja, ūgis padidėja mažiau – 50 proc. Antrais-trečiais gyvenimo metais vaikas jau taip sparčiai neauga.

Iki 2 metų vaikui maistas yra ne tik alkio malšintojas, bet ir aplinkos pažinimo priemonė, kartu valgymas lavina ir vysto motorinius įgūdžius. Vaikui patinka pačiam valgyti, jausti maistą savo pirštais. Šio amžiaus vaikai domisi maistu, mielai ragauja.

Nuo 2 metų vaiko susidomėjimas maistu palaipsniui mažėja, ir tai sukelia nerimą tėvams. Būtent nuo tokio amžiaus dažniausiai ir atsiranda „nevalgiuko“ problema. Vaikas labiau domisi žaidimais, kalbėjimu, tampa savarankiškesnis, atsiranda „mėgstu“ ir „nemėgstu“.

Ypač apetitas padidėja paauglystėje, tuomet paaugliai gali (pagal normas ir turėtų) suvalgyti daugiau maisto nei suaugusieji, ir tai yra normalu. Tuo metu vyksta spartus augimo šuolis, keičiasi kūno sudėtis, padaugėja riebalinio audinio (berniukams – pačioje brendimo pradžioje, mergaitėms – viso brendimo metu). Tuo metu paaugliai stebina visus aplinkinius savo gebėjimu suvalgyti labai daug maisto. Normaliai paauglys berniukas turėtų gauti apie 2900 kcal per dieną, mergaitė – 2400 kcal per dieną.

„Nevalgiukas“ ir „ėdrūnas“ – tai daugiau subjektyvūs tėvų vertinimai. Objektyviai – ar yra problema, ar ne – parodo vaiko svoris, ūgis ir jų kitimai. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka normas – jis nėra nei „nevalgiukas“, nei „ėdrūnas“, kad ir kaip tėvams atrodytų. Tiesiog tai reiškia, kad jam maisto atitinkamai reikia mažiau arba daugiau.

KIEK KARTŲ PER DIENĄ

Ar normalu, kad vaikas beveik visą dieną užkandžiauja? Susidaro ne 3, o 10 „valgymų“…

Normaliai vaikas ir neturi valgyti tik 3 kartus per dieną. Vaikas turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną. Taigi vaikas skaitytojos klausime elgiasi normaliai ir adekvačiai savo amžiui – valgo dažnai, svoris ir ūgis yra normalūs, turi savo mėgstamą maistą, užkandžiai yra tinkami.

Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių formavimo pavyzdys. Šio amžiaus vaikų artimiausioje aplinkoje esantys tėvai ir vyresni broliai ar seserys yra pagrindiniai pavyzdžiai. Jei tėvai nuolat užkandžiauja, vaikas greičiausiai darys tą patį. Tėvai atsakingi už maisto parinkimą, reguliarų maitinimą, o vaikas nusprendžia, kaip dažnai ir kiek jis suvalgys.

Tėvų požiūris į maistą yra labai svarbus. Šeimoje, kur visiškai nekreipiama dėmesio į maistą, nėra reguliaraus valgymo režimo, bendro šeimos valgymo kartu, vaiko požiūris į maistą susiformuos vienoks. Kita vertus, vis dažniau kreipiasi vaikai (jau paaugliai ar net vyresni), kurių mamos arba abu tėvai nuolat laikėsi dietų, buvo nepatenkinti savo kūnu, per daug griežtai kontroliavo vaiko maisto pasirinkimą, bijodami, kad jie nutuks – tokie vaikai neišsiugdo normalaus, sveiko požiūrio į maistą.

VAIKAI IR KALORIJOS

Visiems žmonėms nustatomos panašios kalorijų normos, tačiau kai kurie gali suvalgyti tūkstančiais kalorijų daugiau nei norma, bet netunka, o kiti suvartoja gerokai mažiau kalorijų, bet tunka. Kodėl?

1-1,5 metų vaiko paros maisto apimtis maždaug 1100-1200 ml, vienu kartu jis paprastai suvalgo 200-300 ml maisto, energinė vertė apie 1200 kcal per dieną. 4-6 metų vaiko maisto energinė vertė per parą – 1600-1700 kcal (palyginimui, moteris, kuri nėra fiziškai aktyvi, per dieną turėtų gauti 1800-2000 kcal).

MAISTO RIBOJIMAS

Ar reikia riboti maistą valgiam vaikui, kuris netunka?

Vargu ar gali būti vienas atsakymas. Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūčius, į juos reikia atsižvelgti. Plačiai paplitusi nuomonė, kad vaikas turi įgimtą gebėjimą pasirinkti „sveiką“ maistą, yra klaidinga. Ką duoti valgyti, kokį maistą paruošti turi spręsti tėvai, atsižvelgdami į vaiko mėgstamą maistą.

Vaikus sunku tiek priversi valgyti, tiek sustabdyti nuo valgymo. Tėvus nuramina tai, kad tiek nevalgumo, tiek per didelio valgumo problemos paprastai yra laikinos.

Svoris, ūgis, jų kitimai (proporcingai ar ne didėja svoris ir ūgis) parodo, ar vaikas per daug valgo, ar pakankamai, ar per mažai.

Jei svoris didėja daugiau nei ūgis, jau nėra gerai. Bet tokius pokyčius įvertinti reikia laiko. Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti pastovų valgymo grafiką ir jo laikytis. Visiems bus aišku, kada valgoma, kada pertraukos tarp valgymų, kuomet užsiimama kita veikla.

AR TAMPOSI SKRANDIS

Ar valgantis daug vaikas išsitampys skrandį ir paskui norės daug valgyti nuolatos?

Vienas iš neteisingų įsivaizdavimų yra apie skrandžio „ištampymą“ ir „susitraukimą“. Skrandis nėra maišas, kuris ištampomas (priešingai plačiai paplitusiai nuomonei), skrandis yra tuščiaviduris organas, jo sienelėje yra net trys sluoksniai raumenų.

Apetitas nepriklauso nuo skrandžio dydžio. Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje, centrinėje nervų sistemoje. Tai, kaip mes suvokiame alkio ir sotumo pojūčius, ir lemia visų apetito reguliavime dalyvaujančių hormonų veikla. Skirtingi maisto produktai suteikia skirtingą sotumo jausmą. Šiltas maistas yra sotesnis, jo paprastai žmogus suvalgo mažiau nei užkandžiams naudojamo maisto.

Be abejo, šiame klausime yra prasmės. Nustatyta, kad net 50 proc. nutukusių vaikų nutukimas išlieka ir suaugus. Tik nutukimo priežastys yra kur kas platesnės nei tik vaiko apetitas, tai lemia ir genetika, ir motinos maitinimasis nėštumo metu, ir gimimo svoris (tiek per mažo, tiek per didelio svorio naujagimiai turi rizikos nutukti) ir dar daug kitų priežasčių.

KAI APETITAS KEIČIASI

Apetito netekimas rodo ligą, o ką rodo padidėjęs apetitas?

Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, pvz., hipertireozę – kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, 1 tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu būna ir labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Šioms ligoms būdinga, kad valgoma labai daug, o svoris mažėja. Apetitas gali padidėti dėl tam tikrų vaistų vartojimo (pvz., gliukokortikoidų), gali rodyti ir psichologinius sunkumus (pvz., nerimą), su kuriais vaikas susiduria ir reaguoja daugiau valgydamas. Taip pat vaikas gali atrasti, kad per maistą gali susilaukti daugiau tėvų dėmesio ir tuo naudotis. Toks vaikas dažnai prašo valgyti, bet sumuštinis taip ir lieka tik prakąstas.

Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių. Liesėjimas, tam tikrų medžiagų stoka ir dėl jų atsirandančios ligos (pvz., mažakraujystė) – dažnesni kirmėlių požymiai.

KAIP MALŠINTI APETITĄ

Ar yra priemonių, malšinančių apetitą?

Reguliarus valgymas tomis pačiomis valandomis geriausiai reguliuoja apetitą tiek per mažai, tiek per daug valgantiems. Vaistinėse parduodami preparatai apetitui mažinti turi abejotiną poveikį, vaikams jų skirti negalima.

Ar nuolat alkanam vaikui įdėti papildomo maisto į darželį, mokyklą? Ar jam turi pakakti visuotiniu būdu nustatytų kalorijų?

Paprastai darželyje, kur valgoma tomis pačiomis valandomis ir organizuojama kita veikla, vaikai labai retai prašo papildomo maisto. Taip pat svarbu, ar vaikas viską suvalgo, ar nepalieka lėkštėje – nepakankamai pavalgęs jis greitai vėl praalks. Jei vaikas viską suvalgo, o auklėtoja pasako, kad jis darželyje prašo papildomai valgyti – galima įdėti užkandžių.

Konsultavo gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 3 = keturi